Paveldo objektus saugo tik lentelės

Jei finansavimas išliks toks pats kaip pastaruosius keletą metų, visi valstybės saugomi kultūros paveldo objektai bus sutvarkyti mažiausiai per 80 metų. Kada bus sutvarkyti visi Kaune esantys valstybės saugomi pastatai (tarp jų - kultūros paminklai), klausimas visiškai retorinis. Jų Kaune ne tiek mažai - per 300.

Metalinė lentelė, kabanti ant tokių pastatų, nuteikia ciniškai. Joje rašoma, kad pastatas saugomas valstybės. O kabo ta lentelė neretai ant beveik griuvėsių. Valdininkai, atsakingi už paveldo išsaugojimą, teisinasi: valstybė tokiems pastatams garantuoja tik teisinę apsaugą, bet ne finansines injekcijas. Ir teisiškai saugomi pastatai sėkmingai griūva. Jei pinigų jiems tvarkyti neturi savininkai, paveldosaugininkai privalo priversti savininką surasti pinigų per teismus arba paieškoti kito, geriau pastatu galinčio pasirūpinti savininko.

O paieškoti pinigų pastatui tvarkyti valstybė gali, bet neprivalo. Kartais suranda, bet retai. Tokia reta sėkmė nusišypsojo Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejui Kaune, kuris jau kelinti metai remontuojamas Kultūros paveldo departamento (KPD) ir miesto savivaldybės lėšomis. Deja, muziejaus remontas užsitęsė, nes savivaldybė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų - šiam objektui vis neranda lėšų.

Sėkmė vertingiems Kauno pastatams šypsotųsi dažniau, jei savivaldybė nebūtų tokia pasyvi. "Kai kurios savivaldybės tiesiog spaudžia departamento vadovus, kviesdamos mus atvažiuoti į vietą, jų atstovai nuolat važiuoja pas mus, teikia daugybę paraiškų valstybės paramai paveldo objektų atnaujinimui gauti. Pastaraisiais metais tokių paraiškų iš Kauno gauname vos vieną kitą", - prasitarė KPD direktorė Diana Varnaitė. Ji sakė neatsimenanti, kada paveldosaugos klausimais buvo susitikusi su Kauno miesto vadovais.

Pašnekovė svarstė, kad galbūt paveldosaugos problemas savivaldybė bando spręsti per ES projektus. Keletas kultūros paminklų pastaraisiais metais Kaune sutvarkyti arba tvarkomi. Tai - rotušė, Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia, netrukus bus pradėtas tvarkyti Pažaislio vienuolyno svečių namas. Ir išties - lėšų jiems tvarkyti gauta ne iš KPD, o iš ES struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų.

O savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis savo ruožtu skundžiasi, kad savivaldybė projektus KPD teikia, bet parama neskiriama. Matyt, mūsų valstybėje taip jau įprasta: kas spaudžia, tas sau naudos ir išspaudžia.
Tiesa, Kaune ne tik valstybinių lėšų paveldo priežiūrai mieste mažai išspaudžiama. Valstybinė kultūros paveldo komisija yra pastebėjusi, kad pagal savivaldybių paveldui saugoti ir tvarkyti skiriamų lėšų kiekį - tam savo lėšų skirti privalo ir savivaldybės - kauniškiai atrodo prastai.

Ką jau kalbėti apie pastatų priežiūrą ir atnaujinimą, jei nesugebame kapinėmis pasirūpinti. Pavyzdys - Žaliakalnio žydų kapinės, tapusios amžinojo poilsio vieta nemažai garsių prieškario kultūros veikėjų, tarp kurių - ir šlagerių karalius Danielius Dolskis. Vasarą kapinės šiukšlinos ir dilgėlėtos - šią nuošalią Radvilėnų plento vietelę pamėgo stiklelio mėgėjai ir narkomanai. Ir nors kapinėms sutvarkyti daug investicijų nereikėtų, tačiau nesulaukiama ir minimalių lėšų.