Žmoniškumo išbandymas

Atšalo. Buvome jau ir užmiršę, ką reiškia nuo kvėpavimo apšerkšniję šalikai, antakiai ir blakstienos. Prieš pat kalendorinį pavasarį atėjusi žiema tapo tikru išbandymu neišskridusiems paukščiams, seniems automobiliams, vienišiems senoliams, benamiams ir mūsų žmoniškumui.

Slidu, ir net Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties darbuotojai suklumpa. Kai praeiviai Lentvaryje bandė iškviesti greitąją galbūt nušalusiam benamiui, stoties darbuotoja nepasivargino išklausyti paskambinusiosios iki galo ir, vaizdžiai tariant, nutrenkė ragelį. Gerai, kad toks elgesys nekainavo žmogaus gyvybės, kaip senu liūdnai pagarsėjusiu atveju Vilniuje, kai dėl bendrosios pagalbos centro darbuotojų vangumo nuo užpuoliko rankos žuvo verslininkas.

Medikai duoda suprasti, esą benamiai – patys kalti: dažnai sušąla būdami neblaivūs, nes tuomet nejaučia šalčio ir nuo jo visiškai nesisaugo. Išeina, kad, įsigaliojus Aurelijaus Verygos inicijuotiems prekybos alkoholiu apribojimams, tokių mirčių turėtume sulaukti mažiau. Kaip ir smurto šeimoje bei prieš vaikus atvejų – juk kumščio politikos dažniausiai taip pat griebiamasi išgėrus. Kol kas statistika rodo, kad smurto prieš vaikus atvejų per pastaruosius penkerius metus padaugėjo daugiau nei dvigubai. Nors specialistai sako, kad tai liudija nebūtinai blogėjančią situaciją (esą dėl jautresnės tapusios visuomenės apie daugiau smurto atvejų pranešama atitinkamoms tarnyboms), situacija kelia nerimą. Ar šią statistiką labai pakeis A.Verygos įstatymas, matysime po metų.

Tačiau grįžkime prie šąlančiųjų. Socialiniai darbuotojai atvirauja, kad šąla toli gražu ne tik benamiai. Dažnai – ir vieniši skurde gyvenantys senoliai. Neseniai paaiškėjo skandalinga statistika, kad pastaraisiais metais Lietuvoje nuo šalčio miršta daugiau gyventojų, nei žūsta keliuose. Štai 2016 m. nuo šalčio mirė 232 gyventojai. Tai yra triskart daugiau nei šaltesnėje ir didesnėje Suomijoje.

Šalčio aukų statistika dar kartą priminė apie dvi Lietuvas – elito ir varguolių. Ir apie valstybės negebėjimą teikti efektyvią pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Skurstantiesiems ir toliau dažnai belieka laukti geranoriško kaimynų, bendruomenės palaikymo, maltiečių ar kitų savanorių su samčiu karštos sriubos ar glėbiu malkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    2
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių