Žmogaus balsas gamtoje

Šiandien žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie kertamus miškus, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose kyla protestai prieš masinius medžių kirtimus. Atrodo, lyg gamta vis mažiau laikoma vertybe, medžiai pjaunami lengva ranka, vadovaujantis savotiškos estetikos, patogumo, tiesioginės naudos argumentais. Gamta vis labiau suvokiama vartotojiškai, kaip pigi prekė, lengvai ir greitai pakeičiamas daiktas. Vertikalaus medžio ir horizontalaus kelio pusiausvyroje, išmintingai aprašytoje prancūzų rašytojo Michelio Tournier, vis labiau įsitvirtina šių dalykų priešprieša, medis vis dažniau suvokiamas kaip kliūtis keliui.

Tokiame kontekste itin reikšmingas režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinio filmo "Sengirė" pasirodymas. Tai ilgus metus kurtas filmas apie paskutinius Lietuvos senųjų girių plotus, jame matome unikalius Lietuvos gamtos kadrus, miško kasdienybės scenas, girios gyventojų – įvairių stambių ir smulkių gyvūnų, paukščių, vabzdžių gyvenimo akimirkas. Iš režisieriaus (kuris yra ir biologas) pasakojimų apie gamtą ir tai, kas liko už kadro, išeitų ne mažiau įdomus filmas, tačiau M.Survila "Sengirę" paliko be jokių užkadrinių komentarų, leisdamas pamatyti miško pasaulį tokį, koks jis yra, be žmogaus, tarsi pabrėždamas, aktyvų ir neigiamą šiuolaikinio žmogaus siekį užvaldyti gamtą.

Šiame filme nėra žmogaus balso, įsiterpiančio tarp gamtos ir žiūrovo, tačiau visa tai matome ne taip, kaip matytų miške atsidūrusio plika žmogaus akis. Kamera čia neretai viską daug kartų priartina, perkelia mūsų žvilgsnį labai arti. Intymiai ir atsargiai įsibrauname į svetimą gyvenimą, to jam net nenujaučiant. Labai sustiprinamas ir filmo garsas: itin gerai girdime kiekvieną mažiausią miško akimirką. Tad, nors M.Survilos kameros objektyvas daug kur prasiskverbia, lyg būtų dar vienas miško gyventojas, dalyvaujame, stebime ir girdime viską taip, kaip niekada to negalėtume padaryti paprasčiausiai vaikštinėdami miške. Žmogaus valdoma, bet kartu ir žmogaus akies galimybes viršijanti kino kamera leidžia tam tikra prasme pamatyti tokį vaizdą, koks jis būtų tikroje sengirėje – senajame miške, kur žmogus dar nėra įžengęs.

Poetas Česlovas Milošas, įsivaizduodamas laukinę, dar žmogaus nepaliestą gamtą, yra rašęs: "Ūmai mūsų vaizduotei ima stigti konkretumo, tarsi dėl to, kad tų žvėrių niekas nemato, kad jie nebeatsispindi niekieno sąmonėje, jie praranda egzistavimo prasmę. (...). Visa tai kartojasi nesuvokiamą daugybę kartų, ir visa tai vyksta nei praeities, nei ateities nepažįstamame dabar." Filmo "Sengirė" vertybė ne tiek įspūdinguose, ryškiuose ir spalvinguose 4K kadruose, o tai, kad jis leidžia žiūrovui pamatyti šį laukinį pasaulį, kuriame žmogaus buvimas yra nenumatytas.

Žiūrėdamas "Sengirę" dėl visiško žmogaus balso šiame filme nebuvimo prisiminiau vokiečių režisieriaus Wernerio Herzogo filmus apie gamtą, kurių neįsivaizduoju be režisieriaus balso, filmus, kurie yra vertingi ir dėl autoriaus filosofiją atskleidžiančio komentaro. Pasak ne vieną filmą džiunglėse, dykumoje ar prie ugnikalnių kūrusio W.Herzogo, gamta, kad ir kokia graži ji būtų, yra žiauri ir visiškai abejinga žmogui. Šį žmogaus ir jo prasmės neįsileidžiantį gamtos pasaulį pavyksta parodyti ir "Sengirėje", bet, priešingai nei W.Herzogui, atsisakius žmogiškųjų komentarų. "Sengirėje" pats filmavimo aktas, kameros darbas, montažas, garsas ir tyla tampa kūrėjo pozicija ir komentaru.

Dažna filmo "Sengirė" "veiksmo" scena – senas sutrešęs medis, iš kurio mažai kas liko. Mes jį stebime ilgai, dar ir dar kartą, nes čia jis labai naudingas, jo išpuvusi drevė – namai šio filmo herojams, miško gyventojams. Pasak M.Survilos, net ir nugriuvus tokiam medžiui, gyvybės jame atsiras daugiau, negu jis sveria pats. Tokios ir panašios filmo vietos rodo, kad gamtos nevalia vertinti vien žmogiškosios logikos ir prasmės matais, svarbiau už tai yra tyloje pasiekiami supratimo ir pažinimo aktai.

Senosios girios Lietuvoje – nykstantis pasaulis, ne tik sunkiai užfiksuojamas kine, bet ir sunkiai aptinkamas. Oficialiai teigiama, kad šiuo metu Lietuvoje miškai užima 33,5 proc. šalies teritorijos, tačiau nėra tiksliai žinoma, kiek jų yra tikri miškai, o kiek gyvūnams ir paukščiams netinkami jaunuolynai. Kad ir kaip būtų, toks skaičius – mažiausias Baltijos šalyse. Kaip įspėjimas atrodo ir titrai "Sengirės" pabaigoje – vienintelis komentaras filme, kad anksčiau Lietuvos teritoriją sudarė 80 proc. sengirės, o dabar tik 0,02 proc. Dėl to M.Survila pagrindiniu savo filmo tikslu įvardija norą atkreipti dėmesį į nykstančius miškų plotus Lietuvoje (siekdama apsaugoti juos nuo kirtimų, "Sengirės" kūrybinė komanda pusę už filmą gautų pinigų skirs seniems miškams pirkti).

Net jei ir sutiktume su W.Herzogu, kad gamta mums abejinga, žmonija be jos neišgyventų, o gamtai būtinas žmogaus ekologinis sąmoningumas ir kartais net tylus, dėmesingas nesikišimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

geras straipsnis, bet.....

geras straipsnis, bet..... portretas
budulius ir juos palaikančias Kauno, Klaipėdos etc. valdžias šitie žodžiai nepasieks.

>>DĖL SNORO AFEROS

>>DĖL SNORO AFEROS portretas
negaiškit savo brangaus laiko aiškinimams :) Juk visiems akivaizdu, kad tam SNORO sutvėrimui labai labai blogai su sveikata ir reikalinga skubi medicininė pagalba. Be to gal gali būti automatiškai kremliaus leidžiamas "komentaras".

DĖL SNORO AFEROS

DĖL SNORO AFEROS portretas
D.GRYBAUSKAITĘ - CŽV (BUVUSIĄ KGB) AGENTĘ UŽ GROTŲ!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vagystė su kvailyste susitiko „Lidl“
    Vagystė su kvailyste susitiko „Lidl“

    Girdėjau teiginį, esą pozityvus požiūris į pasaulį ilgina gyvenimo metus ir teikia daugiau džiaugsmingų akimirkų. Net jei nemanau, kad tai tiesa ir kad gyvenimo tikslas nėra jaustis laimingam, stengiuosi į vykstančius procesus žvelgti švie...

  • Valstybės malonė herojui
    Valstybės malonė herojui

    Dar vienos Černobylio apokalipsės metinės. Tačiau žvėris vis dar gyvas, grėsliai alsuoja savo betoniniame karste, o aplink jį 30 km zona tebėra viena pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Ten pakaitomis lig šiol tebedirba apie 3 t...

    4
  • Kur gauti pinigų medikų algoms?
    Kur gauti pinigų medikų algoms?

    Ketvirtadienį prie Seimo rinksis Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. ...

  • Naktiniai iššūkiai
    Naktiniai iššūkiai

    Nerizikuosi – nelaimėsi. Matyt, tokia logika kliovėsi didžiausios Baltijos šalyse – "Žalgirio" arenos valdytojai, nutarę Kaune surengti pasaulio ledo ritulio čempionato 1B diviziono varžybas. ...

    1
  • Karališka palaikymo komanda
    Karališka palaikymo komanda

    Beįsibėgėjantį pirmadienį sutrikdė žinia iš Londono: prasidėjus sąrėmiams, į ligoninę paguldyta Kembridžo kunigaikštienė Kate. Jungtinės Karalystės sosto įpėdinio trečiosios atžalos gimimas pas mus nesulaukė tokio ažiotažo ...

  • Ministro galva už kito ministro kėdę?
    Ministro galva už kito ministro kėdę?

    „Valstiečių“ skelbta išganinga Lietuvai mintis, kad dirbs profesionalų vyriausybė, pražydo politinėje padangėje visu gražumu. Karšta dėl dviejų kėdžių, kurių viena tuščia ir į ją nori profesionalas teisininkas,...

    4
  • Kam šįsyk įjungs skaitiklį?
    Kam šįsyk įjungs skaitiklį?

    Jei gatvėje pamatote V.Šustauską, turbūt nesitikite, kad jis jums pagros arfa? ...

    12
  • Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu
    Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu

    Pastaruoju metu žmogus, besilaikantis duoto žodžio, tapo tokia pat retenybe, kaip naminių uogienių virti netinginti 20-metė. Frazė "kaip tarė, taip ir padarė" iškart asocijuojasi su pasakomis ne tik dėl atgyvenusio skambesio, bet ir ...

    6
  • Apie ministrą, mamą ir žemę
    Apie ministrą, mamą ir žemę

    Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žem...

    17
  • Sankcijų Rusijai spragos
    Sankcijų Rusijai spragos

    Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. ...

    4
Daugiau straipsnių