- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Lenkijos Karalystės ir jų sąjungininkų – čekų, totorių, moravų, moldavų, rusų ir kt. – kariuomenė Žalgirio lauke sutriuškino Vokiečių ordiną.
Pergalė Žalgirio lauke – vienas iš svarbiausių ir didingiausių įvykių ilgaamžėje Lietuvos istorijoje.
Ši pergalė užbaigė du šimtmečius trukusią vokiečių ordinų puldinėjimo bangą prieš baltus. XIII a. sunaikinę prūsus (prūsų sukilimas, vadovaujamas Herkaus Manto, kuris tęsėsi nuo 1260 iki 1274 m., deja, pralaimėjo), sambius, skalvius, nadruvius ir kt., kryžiuočių ir kalavijuočių (Livonijos) ordinai nukreipė savo žvilgsnį į žemaičius ir lietuvius.
Tiesa, dar iki Žalgirio mūšio baltai įtikinamai parodė, kad yra kietas riešutas. 1236 m. rugsėjo 22 d. prie Šiaulių žemaičiai, vadovaujami kunigaikščio Vykinto, sutriuškino kalavijuočių ordiną ir nutraukė kitų baltų žemių užkariavimą. Po Saulės mūšio kalavijuočiai reikšmingai susilpnėjo ir galiausiai prisijungė prie kryžiuočių. 1260 m. liepos 13 d. žemaičiai ir jų sąjungininkai vėl sumušė Vokiečių (kryžiuočių) ir Livonijos ordinų riterius prie Durbės ežero.
Vėliau tęsėsi ilgos LDK kovos su ordinais. Su vokiečiais narsiai kovojo nemažai Lietuvos valdovų: nuo Traidenio, Gedimino iki Algirdo ir Kęstučio. Vis dėlto tik šių sūnums – Jogailai ir Vytautui – pagaliau pavyko sutramdyti agresorių.
Kartais sakoma, kad pusbroliai Vytautas ir Jogaila gana kukliai pasinaudojo pergale Žalgirio lauke – pavyzdžiui, net Žemaitiją Lietuvos valdovui Vytautui kryžiuočiai (pagal Torunės taiką 1411 m.) perrašė tik iki jo mirties.
Svarbiausia yra tai, kad Vokiečių ordinas po Žalgirio mūšio daugiau niekada neatsigavo.
Na, o kalbant apie tai, kad esą lietuviai su Vytautu spruko iš Žalgirio mūšio lauko, vienas lietuvių istorikas gana taikliai pastebėjo: "Žalgiriadai seniai laikas išsivaduoti iš Jano Długoszo."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyseReikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
