Z kartos drama

Daugeliui tų, kas gimė 1995-aisiais ir vėliau, COVID-19 sukėlė pirmąją tikrą jų gyvenimo krizę. Juk 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliais prasidėjusią, daug nežinios pasėjusią terorizmo bangą ar 2008-ųjų ekonominę suirutę jie išgyveno būdami vaikai. Galiausiai užaugo pasaulyje, kuriame nėra valstybių sienų, o gyvenimas tėra galimybė įgyvendinti savo ambicijas. Dėl karantino apribojimų prarasta asmeninio pasirinkimo laisvė Z kartai yra kol kas didžiausia iš visų patirtų katastrofų. Todėl jos elgesys, esant šiai ribinei situacijai, nusipelno daugiau patyrusių kartų dėmesio.

Kol Lietuvos tyrėjai nelepina operatyvia analize, verta užmesti akį į užsienio mokslininkų atliktus tyrimus. Juolab kad mūsų jauniausiųjų bendrapiliečių elgesį jau seniai pasaulinės tendencijos lemia labiau nei vietos tradicijos. Antai šešiose šalyse Oksfordo universiteto atlikto tyrimo išvados atskleidė, kad Z karta suvokė pandemijos dramatiškumą, bet ilgainiui jie it skęstantysis griebėsi šiaudo: dauguma Z kartos atstovų internete ieškojo – ne, ne virusologijos tyrimų ar galimos epidemijos raidos matematinių prognozių. Jie bėgo nuo realybės į juokingų vaizdelių pasaulį, daug intelekto nereikalaujančią "TikTok" platformą. Tokią stručio laikyseną iš dalies paaiškina šiai kartai apskritai būdingas didesnis infantilumas. Dėl jo ir, matyt, dėl patirties stokos Z karta blaškėsi ieškodama savojo santykio su naująja realybe. Jei pandemijos pradžioje absoliuti dauguma Z kartos krizę laikė galimybe, vėliau nuomonė keitėsi priklausomai nuo didinamų ar lengvinamų apribojimų. Kai valdžios veiksmai kasdieniams pasirinkimams tapo svarbesni nei instagramo žvaigždžių nuomonė, kiek sumažėjo ir jaunėlių apolitiškumas. Tą, beje, atskleidė ir Lietuvoje atliktos apklausos: tęsiantis karantinui, sumažėjo valdžios lyderiams abejingų jaunuolių.

Tokią stručio laikyseną iš dalies paaiškina šiai kartai apskritai būdingas didesnis infantilumas.

Tačiau bene įdomiausia tema, atspindinti Z kartos išskirtinumą, – jos santykis su sąmokslo teorija, kad COVID-19 krizė sukelta dirbtinai. Išmaniausioji iš visų kartų ne tik tiki šia siaubo pasaka – pandemijos laikotarpiu Z kartos atstovų gretos dar pagausėjo. Fundamentalių žinių stoka, hipertrofuotas kritinis mąstymas, kai oficialioji informacija iš anksto atmetama, – visa tai kalba ne tik apie bendrojo lavinimo sistemos ar pilietinio švietimo broką, bet ir apie puikią dirvą visokio plauko populistams. Kokį šalutinį poveikį COVID-19 sukels Z kartai, matyt, priklausys ne tik nuo bendrosios epidemiologinės situacijos, bet ir nuo visuomenės lyderių gebėjimo kalbėti įtaigiau už sąmokslų sėjikus.