- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos viešąją erdvę periodiškai sudrebina gąsdinimai, kad diena, kai šalies gyventojams išauš palaimingoji senatvės pensijos akimirka, ateis vėliau, nei visi tikisi. "Pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas", – ką tik ir vėl naują baubų porciją kliustelėjo Lietuvos banko atstovai. Jie, kaip ir visi kiti žinovai, apie užtarnautą poilsį kalba demografinių ir pensijų sistemos problemų kontekste.
Girdi, pasirinkimas paprastas: stinga ir pinigų, ir mokesčių mokėtojų, todėl 65-erių riba, kurią pensinis amžius pasieks 2026-aisiais, – tik tarpinė stotelė. Vėliau bus dar baisiau.
X karta seniai nebeturi iliuzijų, kad ja pasirūpins valstybė ir nesieja gyvenimo kokybės su mistiniu užtarnautu poilsiu.
Kalbėjimas šia tema paprastai it koks debesis plaukioja ekspertų atmosferoje, jokia forma nenusileisdamas ant žemės, kuria ir vaikšto X kartos moterys bei vyrai. Jie, gimusieji 1961-aisiais, bus pirmieji, kurie taip vėlai pasieks vartus į gyvenimo saulėlydžio šviesos užlietą rojų su paruoštais lagaminais ir bilietais kelionei aplink pasaulį. Juk būtent tokią senatvės pensiją – kaip užtarnautą aktyvų poilsį pagal vokiečių senjorų pavyzdį – savo kalbose numano pensijų sistemos teoretikai. Tačiau būsimieji praktikai tą metą vertina visai kitaip.
Vyriausių X kartos atstovų profesinė branda sutapo su radikalių politinių ir ekonominių virsmų Lietuvoje metais. Ji jautė, kaip pūtėsi ir sprogo nekilnojamojo turto burbulas, sprendė išlikimo dramą "emigruoti į kitą šalį ar specialybę". Sulig kiekvienu biudžeto lėšų ar ES paramos švaistymo skandalu ji turėjo progą įvertinti, į ką labiau panaši šalies administravimo kultūra – civilizuotų ar laukinių Vakarų. Todėl X karta seniai nebeturi iliuzijų, kad ja pasirūpins valstybė ir nesieja gyvenimo kokybės su mistiniu užtarnautu poilsiu. X karta žino: geriausiai apie socialinę sistemą nusimanė Konfucijus ir seka jo patarimu – renkasi mėgstamą darbą, todėl nė vienos dienos nedirba ir nesvajoja apie mistinį senjorų rojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina4
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...