Rusijos taktika veikia

Tampa aišku, kad Rusijos vykdomos kibernetinės atakos ir informacijos nutekinimai yra daug didesnė grėsmė mūsų demokratijai negu branduoliniai ginklai.

Kam leisti raketas, jeigu politinę sistemą galima išsprogdinti iš vidaus? Tai yra žinia, siunčiama naujausio „WikiLeaks“ paskelbto „demaskavimo“, susijusio su CŽV elektroninio šnipinėjimo priemonėmis.

Tiesa yra paprasta: žvalgybos agentūros vykdo žvalgybos operacijas. Tai galima suprasti iš jų pavadinimo.

Vakarų žvalgybos agentūros šnipinėja mūsų priešininkus: Rusiją, Kiniją, Iraną, nusikalstamas grupuotes ir kitus taikinius. Joms mokama būtent už šį darbą. Jos verbuoja agentus ir taip pat naudoja elektroninius triukus. Jos dirba savarankiškai arba kartu su sąjungininkais.

Joms gana gerai sekasi. Būtų keista ir iš tikrųjų skandalinga, jeigu nesisektų.

Nei perbėgėlio Edwardo Snowdeno pavogta informacija, nei vėliausias duomenų pagrobimas iš CŽV nepateikė nei menkiausių ženklų, kad Amerikos, Britanijos arba jų sąjungininkių tarnybos daro kažką neteisėta arba neetiška.

Jos šnipinėja ne tam, kad tenkintų Amerikos verslo interesus. Jos taip pat nesitaiko į Vakarų vyriausybių vidinius politinius oponentus.

Jeigu CŽV arba FTB iš tikrųjų rinko kokią nors medžiagą, susijusią su Trumpo rinkimų kampanija, tokios veiklos priežastis – su šia kampanija susiję asmenys, palaikę ryšius su žinomais Rusijos žvalgybos pareigūnais.

CŽV sudarinėja senų operacinių sistemų pažeidžiamų vietų sąrašus. Tai daro ir kitos agentūros. Tokios veiklos tikslas – ne „apeiti“ komunikacijų šifravimą, naudojamą „Signal“, „WhatsApp“ ir kitų susirašinėjimo programėlių. Svarbiausias dalykas, kad toks šifravimas dabar yra visuotinai naudojamas, nemokamas ir patogus. Šnipinėjimo agentūros neįstengia jo įveikti. Taigi, joms tenka taikytis į „galutinius vartotojus“.

Tai reiškia, kad tenka mėginti įsilaužti į kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitokią įrangą. Bet kas, nors šiek tiek besidomintis žvalgyba arba kompiuteriniu saugumu, žino, kad pastangos užsitikrinti prieigą prie „grandinės pabaigos taškų“ pastaruosius penkerius metus arba ilgiau buvo šnipinėjimo veiklos prioritetas.

Vienas tikras skandalas – kad buvo įveiktos CŽV saugumo priemonės. Agentūra pripažįsta, kad labiausiai tikėtinas nutekintos informacijos šaltinis yra kuris nors kontraktininkas. Išorinių pagalbininkų paslaugos gali padėti sutaupyti ir padidinti lankstumą. Vis dėlto jos yra saugumo silpnoji grandis.

Kliautis vien valstybės tarnautojais, motyvuotais patriotizmo, o ne karjerizmo, davusiais priesaiką visą gyvenimą saugoti konfidencialumą, trumpuoju laikotarpiu gali kainuoti brangiau, bet leidžia daug sutaupyti per ilgą laiką.

Dar didesnis skandalas – pats „WikiLeaks“. Buvau didelis „WikiLeaks“ gerbėjas, vos tik šis tinklapis atsirado. Tačiau ši organizacija seniai atsisakė pagirtinų tikslų, kurių siekia tikrieji nerimą keliančios informacijos viešintojai, rizikuojantys prarasti savo karjerą arba pakliūti į kalėjimą už atskleistus neleistinus verslo arba vyriausybės darbus.

„WikiLeaks“ labai kruopščiai atsirenka, ką viešinti. Jie niekada neskelbia nutekintos informacijos, kenkiančios Rusijai arba Kinijai. Jie vienu metu paskleidžia didelius kiekius dokumentų ir prideda sensacingų klaidinančių pranešimų spaudai ir „Twitter“ žinučių.

V. Putinas išradingai išnaudoja Vakarų silpnąsias vietas. Jis sistemingai griauna pasitikėjimą: žiniasklaida, institucijomis, politikais, vienų šalių pasitikėjimą kitomis.

Pavyzdžiui, „WikiLeaks“ užsimena, kad CŽV galėjo suklastoti duomenis apie Rusijos dalyvavimą šnipinėjant Demokratų nacionalinį komitetą.

Tai būtų neteisėta, beprotiškai rizikinga ir politiškai nesuvokiama.

Teigti, kad CŽV, vadovaujant demokratų administracijai, rengė kibernetines atakas prieš demokratų kandidatės kampaniją ir nutekino kompromituojančių elektroninių laiškų, nes šnipai iš anksto žinojo, kad Hillary Clinton pralaimės rinkimus ir norės apjuodinti pono Trumpo pergalę, būtų neįtikėtina net pagal Holivudo standartus.

Labiau tikėtina, kad „WikiLeaks“, sąmoningai arba ne, padeda Rusijai griauti Amerikos politinę sistemą, skleisdamas baimę, netikrumą ir abejones jau ir šiaip smarkiai poliarizuotoje ir perkaitusioje aplinkoje.

Kremliui paranku turėti grėsmingą reputaciją. Vis dėlto turėtume atminti, kad Rusija nėra supervalstybė. Jos ekonomika tokio paties dydžio kaip Kalifornijos, pagrįsta pasenusia gamtinių išteklių pramone. Jos infrastruktūra, viešosios paslaugos ir demografinė perspektyva atrodo prastai.

Tačiau Vladimiras Putinas išradingai išnaudoja Vakarų silpnąsias vietas. Jis sistemingai griauna pasitikėjimą: žiniasklaida, institucijomis, politikais, vienų šalių pasitikėjimą kitomis. Rezultatas – didžiausia Amerikos politinė krizė nuo „Watergate“ laikų.

Rusijos taktika veikia. Bet tik todėl, kad leidžiame jai veikti.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: WikiLeaksCŽVšnipinėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  portretas
Ant kiek reikia būti politologu , kad nežinoti , kad JAV lytiniai iškrypėliai nepatenka į vykdomąją valdžią? Prie ko čia rusų žvalgyba , jeigu tai kontroliuoja patys amerikiečiai nuo makartizmo laikų? Prieš kelias savaites rusų žiniasklaida pranešė , kad bus pradėta kurti informacinė armija ... Tai bus parama mūsų idiotams , kurie save tituluoja politologais ...

Putlerio subinlaižiams

Putlerio subinlaižiams portretas
po kiek parduodat putino demagogiją liaudžiai?

pritariu

pritariu portretas
Prisistatė net du "intelektualai" už tris dolerius.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    18
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

  • Aukso amžiaus ilgesys
    Aukso amžiaus ilgesys

    Rudabarzdžio britų princo – nūnai Sasekso kunigaikščio vestuvės kainavo nei daug, nei mažai – 36 mln. eurų. Labiausiai stebina, kad nuotakos suknelę už kone ketvirtį milijono naujai iškepta kunigaikštienė įsigijo u...

  • Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!
    Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

    Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba...

    2
  • Vakarų fronte nieko gera
    Vakarų fronte nieko gera

    Rimtą grėsmę Vakarų vertybes puoselėjančioms Europos partijoms prorusiški judėjimai kėlė kiekvienuose pastarųjų metų nacionaliniuose rinkimuose. Laimei, nors ir surinko pakankamai balsų, kad toliau drumstų vandenį, atvirai Maskvos remiama...

    1
  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

Daugiau straipsnių