Vokietijos ir Turkijos nesantaika

  • Teksto dydis:

Paskutiniu metu dar labiau pabjuro Vokietijos santykiai su Turkija.

Kai kuriems Turkijos ministrams atšaukti leidimai viešai kalbėti Vokietijos miestuose, nes tai, Vokietijos radijo kalbintų politikų nuomone, tebūtų buvę agitaciniai raginimai Turkijos referendume paremti Recepo Tayyipo Erdogano peršamą prezidentinės sistemos sustiprinimą.

Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienį, „viena vertus, Turkijos politikų reakcijos į šiuos jų kalbų Vokietijoje atšaukimus buvo, kaip ir galėjome tikėtis, labai nesantūrios.

Turkijos teisingumo ministras prabilo apie „fašizmą“ Vokietijoje, o užsienio reikalų ministras už Vokietijos demokratinio fasado įžvelgė slypint „saugumiečių ir mafijozų valdomos tamsios bedugnės valstybę“.

Antra vertus, Vokietijos politikų ir merų nuogąstavimai daugiau nei  pagrįsti. Juk Turkijos gatvėse seniai jau vyksta smurto nevengiantys susidūrimai tarp R. T. Erdogano šalininkų ir priešininkų. Daugelyje vietų žmonės nebedrįsta viešai pasisakyti prieš prezidentinę sistemą.

O dabar Turkijos teisingumo ir plėtros partija (turkiškai AKP) su savo agresyvia rinkimų kova šiuos konfliktus neša ir į Vokietiją, skundėsi Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.

Vėliau sekmadienį Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas, pasak Vokietijos radijo, tarė štai ką: „Vokietija, jūs su demokratija neturite nieko bendro. Jūsų praktika niekuo nesiskiria nuo nacių praktikos praeityje.“

Dar vėliau Turkijos prezidentas, anot valstybinės žinių agentūros „Anadolu“ Stambule (taip bent pranešė Vokietijos radijas), tarė: „Aš maniau, kad nacionalsocializmas Vokietijoje jau pasibaigęs, bet pasirodo, kad jis vis dar tęsiasi.“

O į pranešimus, kad jis pats ketina lankytis ir kalbėti Vokietijoje, R. T. Erdoganas atsakė: „Jeigu tik panorėsiu, atvyksiu rytoj. Aš atvyksiu, o jeigu jūs manęs neįsileisite ar neleisite man kalbėti, tai sukrėsiu pasaulį.“

Nors vokiečių visuomenę tokie pareiškimai, kanclerės Angelos Merkel žodžiais, „ir piktina, ir liūdina“, daugelis įtakingų vokiečių ragina į juos nereaguoti draudimu Turkijos politikams atvykti į Vokietiją.

„Tokio draudimo Vokietijos federacinė vyriausybė nė nesvarsto“, – sakė kanclerė.

Teisingumo ministro, socialdemokrato Heiko Maaso nuomone, „kaip tik tokio draudimo R. T. Erdoganas dabar ir siekia“.

„Bet draudimas turkų politikams Vokietijon kelti koją neišvengiamai vestų prie Vokietijos ir Turkijos diplomatinių santykių nutraukimo ir prie dar didesnės konflikto eskalacijos, o tai niekam neišeitų į naudą“, – įspėja vokiečių ministras.

Dėl tos pačios priežasties tokio draudimo idėją atmertė ir krikščionis demokratas Norbertas Rottgenas, pirmininkaujantis Bundestago užsienio reikalų komitetui.

„Vietoj to reikėtų prašyti Turkijos turėti pakankamai savigarbos savo vidaus politikos konfliktų neperkeldinėti į kitas šalis“, – sakė N. Rottgenas.

Pasak Stambulo dienraščio „Vatan“, „Turkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai kovo 8 d. susitiks Vokietijoje, tačiau padėtis taip bjauriai suvoliota, kad su vienu abiejų ministrų pokalbiu nieko neišspręsi“.

„Vokietija eina ne tuo keliu, tačiau ji bandys išsisukinėdama jo laikytis“, – teigiama Turkijos laikraštyje, kuriame apgailestaujama, kad ne tik Vokietija neleido dviem Turkijos ministrams Vokietijoje prabilti, bet ir Nyderlandai uždraudė pas save visų Turkijos vyriausybės narių viešus kalbėjimus.

Kitas Stambulo laikraštis – „Star“ – rašė, jog Vokietijos „sukelta Europos Sąjungoje grandininė reakcija vedė prie to, jog ir kitos šalys uždraudė susitikimus su turkų ministrais“.

„Tai iš Vokietijos pusės atvirai demonstruojamas priešiškumas, pasireiškęs jau po žlugusio karinio perversmo pernai, kuomet Turkija iš ES ne tik nepajuto greitos paramos, bet Ankara nuo to laiko dar gavo pajusti ir atmetimą, tarsi Vokietija apgailestautų dėl pučo žlugimo.

Pučistai tuo tarpu rado prieglobstį ir Vokietijoje, o pučo priešininkai kriminalizuojami. Imamams ir ministrams iš Turkijos draudžiamas įvažiavimas. Vokietija aiškiai pasisakė prieš konstitucijos pataisas referendumu kitą mėnesį“, – rašė Turkijos bulvarinis laikraštis „Star“.

Tačiau, pridursiu nuo savęs, draudžiama, kaip matėme, Turkijos ministrams ne įvažiuoti į Vokietiją, bet atvykus drožti joje Turkijos vidaus politiką liečiančias agitacines prakalbas.

Dar vienas įtampos tarp Vokietijos ir Turkijos šaltinis yra Vokietijos turko, žurnalisto Denizo Yucelio suėmimas Turkijoje. Dėl to vokiečiai ne tik protestuoja, jų žurnalistai su D. Yuceliu solidarizuoja. Tačiau laikraštis „Bild am Sonntag“ (tiesa, irgi bulvarinis) brėžia tokį pamokantį palygininmą:

„Žiūrėti, ką daro galingieji, sakyti, kaip yra, sukelti debatus – mūsų šalyje tai yra saugus užsiėmimas. Už jį nesodinama į kalėjimą, blogiausia, kas taip padariusiam gali atsitikti, tai būti iškeiktam ar gal net grasinimų sulaukti internete.“

„Pavyzdžiui, galėtume kaip žurnalistai pareikšti solidarumą su D. Yuceliu ir reikalauti jį paleisti. Visai nesvarbu, ar jis kada nors parašė dalykų, kuriuos, bent jau Vokietijoje, galima nebaudžiamai pavadinti neskoningais.

Visi turėtume būti dėkingi, kad tokių žurnalistų kaip jis yra. Ir negalime leisti, kad R. T. Erdoganas ir jo kolegos – taigi žmonės, kurie laisvę persekioja ir įkalina, – atsiradę pas mus nesidrovėdami varytų rinkimų kampaniją. Tai reikštų mūsų pritarimą nelaisvei“, – darė išvadą populiariausias Berlyne leidžiamas nacionalinis sekmadieninis laikraštis.

Savo bendradarbio D. Yucelio teisę laisvai pranešinėti faktus gina ir jį samdantis nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“ bei daugybė kitų laikraščių. 

Spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naujas aruodas terorizmui
    Naujas aruodas terorizmui

    Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena virš milijono rohinjų. Birmiečiai juos vadina bengalais, kaip ir gyvenančius Bangladeše. Jie yra tamsiaodžiai europoidai musulmonai, kalbantys bengalų dialektu. Valstijos čiabuvių daugumą sudaro arakana...

  • Gynybos pramonė – ne tik tankai
    Gynybos pramonė – ne tik tankai

    Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti,...

  • Tautos priešų akušerija
    Tautos priešų akušerija

    Premjeras galutinai įtvirtino atominį kriterijų, kuriuo pas mus žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tautos priešų ir tų, kurie tikrai myli tėviškę. ...

    15
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    13
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    3
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

Daugiau straipsnių