- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Praėjusią savaitę agentūra "Eurostat" paskelbė, kad Lietuvoje Gini koeficientas artėja prie 40. Iš esmės jau dabar 10 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių uždirba 40 proc. visų šalies gyventojų pajamų.
Pagal turtinės nelygybės mastą Lietuva – pirmūnė Europoje ir lygiuojasi į tokias pasaulio šalis, kaip Rusija ir Jungtinės Valstijos, kur turtinė nelygybė – bado akis. (Rusijoje ir JAV Gini jau viršija 40).
Buvęs demokratų kandidatas į JAV prezidentus Bernie Sandersas turtinę nelygybę Amerikoje įvardijo viena iš didžiausių socioekonominių problemų, su kuria susiduria galingiausia pasaulio šalis. Senatorius iš Vermonto ragino papildomai apmokestinti dideles pajamas gaunančius asmenis, o iš surinktų mokesčių finansuoti gabių, tačiau nepasiturinčių amerikiečių studijas, sukurti aukšto lygio valstybinių mokyklų tinklą, įdiegti valstybinę sveikatos apsaugos sistemą, taip pat plėtoti infrastruktūrą, pavyzdžiui, viešąjį transportą.
B.Sanderso idėjos nesusilaukė didelio palaikymo tarp demokratų partijos elito narių, kurie partijos kandidate į prezidentus nominavo Hillary Clinton, tačiau sukėlė didelę entuziazmo bangą visoje Amerikoje, ypač tarp išsilavinusio jaunimo atstovų.
Lietuvoje turtinės nelygybės klausimas turi būti sprendžiamas ryžtingai. Priešingu atveju, daugelis šalies gyventojų nepajus jokio ekonominio augimo, tad tęsis emigracija, didės nusivylimas politine sistema ir atsparumas išorės grėsmėms. Negana to, augs visuomenės susipriešinimas. Žmonėms kils natūralus klausimas – kodėl vienodai apmokestinami ir tie, kurie yra milijonieriai, ir tie, kurie skursta net dirbdami?
Lietuvoje šiuo metu daug kalbama apie instrumentus, kaip spręsti turtinės nelygybės mastą. Vis dėlto daugelis tų instrumentų – neapmokestinamųjų pajamų didinimas, mokesčių lengvatos ar socialinės pašalpos – tėra kosmetiniai. Būtini kardinalūs pokyčiai mokesčių sistemoje, paverčiant ją progresyvesne. Ir tai nėra joks bandymas kiršinti skurdžiau gyvenančius ir turtuolius. Tiesiog visuomenė turi solidarizuotis, o ne būti susipriešinusi. Iš to laimės visi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Atminimo lenta H. Perelšteinu...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
