Vištos ir kiaušinio kova

Nežinia, per kokį stebuklą, bet sugebėjau praleisti dar 1985-aisiais sukurtą klasikinį filmą "Pusryčių klubas". Pirmąkart jį pamačiau tik prieš gerą savaitę. Ditirambų žavingajai devintojo dešimtmečio dvasiai nepilsiu, nesiplėsiu ir dėl ko ši juosta suaugusiesiems aktuali ne mažiau nei paaugliams. Įdomiausia tai, kad esminės jaunuolių ir suaugusiųjų santykio tendencijos ne ką pasikeitė nuo šios komedijos (o gal veikiau dramos) premjeros laikų. Viskas vyko kone taip pat, kai gimnazijos suole sėdėjau pati, tą patį vis pasakoja ir dabartiniai moksleiviai. Kažin, ar kitokios nuotaikos lydės jaunimą po kelių dešimtmečių. O galėtų.

Man regis, vienas iš protinės brandos požymių – suvokimas, kad vyresni žmonės nėra tik kvailiai bambekliai. Vieniems jis ateina dar mokykloje, kiti pedagogų, tėvų ar senelių pasisakymus kliedesiais laiko gerokai ilgiau. Ir dėl to labai gaila, nes į sklepą nutrenkiame lobių skrynią su patirtimi ir išmintingais patarimais. Lygiai taip pat skaudu, kai vyresnioji karta jaunąją mato vien kaip išlepintus parazitėlius, kuriems, palyginus su tuo, "kas buvo jų laikais", viskas paduodama ant lėkštutės. Matydami kitą kartą kaip priešus, nuskriaudžiame ne tik juos, bet ir save. O vienodai kaltos dėl to turbūt abi barikadų pusės mūšio, kurio galėtų nė nebūti.

Matydami kitą kartą kaip priešus, nuskriaudžiame ne tik juos, bet ir save. O vienodai kaltos dėl to turbūt abi barikadų pusės mūšio, kurio galėtų nė nebūti.

Suaugusieji dažnai (tiek mokykloje, tiek ir namie) neįžvelgia esmės. Iš savo žalios jaunystės pamenu tragikomiškus merginos persekiojimus dėl ryškiai lakuotų nagų ir kartu visiško ignoravimo "faktelio", kad ši serga anoreksija. Atvejų, kai vaikai deviantais laikomi dėl visiškai nereikšmingų dalykų – nors sunkvežimiais vežk. Suprantama, egzistuoja taisyklės, bet globaliai juk niekas dėl pramiegotos pamokos ar palaidinės su kvailu užrašu nepasikeis. Visi kažkur giliai tai žinome. Ir paisyti taisyklių kur kas geriau padeda žmogiškas pokalbis, o ne užburto rato "laiko blogiuku, todėl taip ir elgiuosi" užsukimas.

Būtent to abipusiškai nuoširdaus pokalbio metu, ypač, jei nori suprasti, o ne tik pabambėti, neretai paaiškėja: jaunas žmogus destruktyviai elgiasi dėl gerokai rimtesnių priežasčių, nei noro išsikalinėti. O gal apskritai, tai ką laikome išsikalinėjimu, juo nė nekvepia, tik jaunuolis sėkmingo gyvenimo modelį mato kitokį negu jo seneliai. Čia nėra nieko blogo – net tiems metusiems "rimtus" mokslus dėl abejotinų bet išsvajotų galimybių, nieko tragiškai baisaus paprastai nenutinka.

O kalbant apie naujosios kartos atstovus... Na, bent jau man gyvenimiška patirtis leido suprasti: pasidaro gerokai lengviau, kai į aplinkinius žiūri kaip į Homo sapiens, o ne ateivius iš kitos planetos. Kai žinai, kad dėstytojas, darbdavys, mokytojas ar net pareigūnas irgi turi savo gyvenimą, norų, nerimauja, jam kartais skauda pilvą ir jis gal netgi turi gerų ketinimų. Jei bendrausi su juo kaip su žmogumi, tai ir jis, gali būti, į tave žvelgs taip pat. Kai truputį suaugi ir pamatai, kad tiek tėvai, tiek kiti vyresni (amžiumi ar pareigomis) žmonės gali būti ne prastesni draugai ar autoritetai už bendraamžius, jautiesi it išlošęs milijoną. Na, bent tuo atveju, jei tai suvokiama dar jiems esant šalia.

Žinau, kad utopiškai skamba ta mano "pirmiau ramiai kalbėtis, o tik paskui pyktis" filosofija. Net ir puoselėjant šeimos ar poros santykius, tai ne visada pavyksta. Kalbant apie klases, kur vargšai pedagogai plūkiasi po vieną su trisdešimt mokinių, tas pokalbis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos serijos. Kita vertus, egzistuoja kone universalių sprendimų rinkinys, tinkamas ne tik mokyklai. Nori, kad tave suprastų ir gerbtų – pasistenk tą pirmiau padaryti pats. Nenori būti skirstomas į "nieko nesuprantantį senį" ir "tą, dar pakenčiamą", nustok pats skirstyti vaikus į tuos, kurie turi ateitį, ir tuos, kurie nueis šunkeliais. Iš tikrųjų, labai paprasta. Tik čia, kaip ir tango, šokti reikia dviese.


Šiame straipsnyje: kartosjaunuoliaisuaugusieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    6
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    20
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių