- Justinas Argustas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Viešumo baimė vis dar beribė
Visų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys turi būti vieši ir prieinami internetu paspaudus vieną mygtuką. Matyt, to siekia Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasiūliusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas.
Bet tai – ne nauja idėja. Ekspremjeras Andrius Kubilius kažkada skelbė inicijavęs naujos interesų deklaravimo tvarkos kūrimą, tačiau iš to nieko neišėjo. Į elektroninio deklaravimo sistemą buvo sukišta apie 5 mln. litų. Tad pernai rudenį elektroninėje erdvėje turėjo atsidurti ir būti pasiekiami maždaug 100 tūkst. įvairiose įstaigose ir institucijose dirbančių žmonių duomenys. Vis dėlto, kaip ir buvo galima numatyti, taip neatsitiko.
Tam pasipriešino kelios tuomet dar dešiniųjų valdomos ministerijos, o keli valdininkai tokius užmojus apskundė teismui. Keista: nei ministrai, nei prezidentai, nei prokurorai, nei teisėjai lig šiol nematė jokio pavojaus ar žalos, kad jų deklaracijos skelbiamos viešai.
Toks sprendimas iš tiesų sukėlė nemažą aukšto rango valdininkų nepasitenkinimą. Juk jie lig šiol, paprašyti pateikti žinių apie savo turtą ar interesus, dangstosi asmens duomenų apsauga. To nebeturėtų būti, jei Prezidentės siūlymams Seimas pritars.
Bet per kelerius metus pasiekta nemažai. Štai 2009 m. interesų deklaracijas teikė vos daugiau nei 3 tūkst. žmonių. 2012 m. tas skaičius siekė jau beveik 80 tūkst.
Kodėl nenuėjus dar toliau? Pavyzdžiui, politikai ir valstybės tarnautojai galėtų viešinti savo pajamas vienoje susistemintoje vietoje, visiems prieinamoje, kad galėtume matyti aiškiais tendencijas, kaip jų turtai keitėsi metai iš metų.
Kodėl valstybė negalėtų imtis tokios iniciatyvos? Paskelbti "Valstybės žiniose" deklaracijas – neužtenka. Pavyzdžiui, tokiose valstybėse kaip Suomija ar Švedija tokia informacija visuomenei yra prieinama vos ne apie visus šalies gyventojus. Ten skaidrumo standartas – labai aiškus. Kodėl mes negalėtume to siekti?
Taip, politikai tuo nesuinteresuoti. Be to, šią funkciją iš dalies atlieka žiniasklaida. Vis dėlto galėtų tai padaryti ir valstybės institucijos. Tai būtų vienas iš būdų įkvėpti žmones keistis. Juk į kovą su korupcija, anot apklausų, įsitrauktų vos 15 proc. šalies gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Knygos „Kakė Makė. Virtuv...
-
Stačiatikių Bažnyčioje ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklisIšankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...
-
Verslas mokyklos suoleSiekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...
-
Karas pagal taikos dėsnius5Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu kla...
-
E. Lucasas: Boratas vyksta į Lietuvą9Lietuviai pagrįstai didžiuojasi 701-ąjį gimtadienį neseniai paminėjusia savo sostine ir nekenčia skurdaus sovietinės okupacijos palikimo. Naujoji Vilnių reklamuojanti, turizmui skatinti skirta reklama negailestinga šiems jausmams. Pradžioje re...
