Vieningoji Kinija?

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje vėl sutelksime dėmesį į Kiniją. Joje baigėsi savaitę trukęs komunistų partijos suvažiavimas, iškėlęs jos pirmininką, šalies prezidentą Xi Jinpingą į nuo Mao Dzedongo laikų neregėtas politines aukštumas.

Pasak Japonijos sostinės dienraščio „Nihon Keizai Shimbun“, jeigu valstybės vadovas Xi Jinpingas savo galią panaudos tam, kad imtųsi tvarią plėtrą įgalinančių reformų arba tarptautinės bendruomenės gerovei tarnaujančios užsienio politikos, tada tai galėtų vesti prie didesnio pasaulyje stabilumo.

Tačiau į tai nė iš tolo nepanašu. Jis juk nesustoja kartojęs, kad jo partija ketina turėti lemiamą žodį visose srityse – nesvarbu, ar tai politika, ekonomika, kultūra. „Jeigu jis bandys savo įgaliojimus išnaudoti tik tam, kad stiprintų savo partiją, tai gali sukelti problemų – ne tik Kinijai, bet ir visam pasauliui“, –  rašė Tokijo laikraštis.

Dar aiškiau pasisakė Londono dienraštis „Times“: „jeigu Xi Jinpingas siekia būti tikrai stiprus lyderis, jam būtina savo valstybę atverti“.

Toliau laikraštis pripažino, kad truputis prezidentinio pūtimosi baigiantis savaitę trukusiam partijos suvažiavimui buvo pateisinama. Juk jis pakilo virš menamos kolektyvinės vadovybės į niekieno nekvestionuojamą antros pagal dydį pasaulio ekonomikos viršūnę.

Palaikomas vienbalsio daugiau nei 2 tūkst. komunistų delegatų pritarimo, prezidentas Xi Jinpingas, tarsi pateptas Pekino Karaliumi Saule,  tapo galingiausiu Kinijos lyderiu po pirmininko Mao.

Tik klausimas, kaip jis tą savo naują autoritetą panaudos. Kinijos žmonių interesai reikalautų, kad savo autokratinį valdymą jis sušvelnintų, praplėstų erdvę politinei reformai ir priimtų konstruktyvią kritiką ne tik iš savo partijos eilių.

Jeigu Xi Jinpingas to nedarys, jis pasirodys žmogumi, būgštaujančiu dėl ateities, bet ne stipriu ir savimi pasitikinčiu lyderiu.

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, vienos partijos valdžią milijardinė tauta priima dėl ekonominės pažangos, kuri daugeliui žmonių laiduoja geresnį gyvenimą.

Partijos viršūnė kinams pažadėjo, kad šis poslinkis tęsis, ir Xi Jinpingo sistema save gerai pozicionavo. Tačiau kaip Europoje, taip ir Kinijoje per penkerius metus gali daug kas įvykti, ir čia net ir autokratinė partija negali visko sukontroliuoti, rašė Ciuricho laikraštis.

Paryžiaus dienraščio „Monde“ žodžiais, Xi Jinpingo Kinija nesitveria kailyje – tokia jau ji ekonomiškai ir technologiškai galinga. Ji nebėra vien tik pasaulio darbastalis, iš kurio trykšta audiniai, žaislai, elektronika. „Kinija tiesiog prasistūmė į naujosios ekonomikos viršūnę. Komunistų partijos suvažiavimas išryškino pasaulyje Kinijos svorį“, – brėžė išvadą Prancūzijos sostinės kairiųjų dienraštis.

Argentinos mieste Santa Rosa išeinantis laikraštis „Arena“ rašė, jog „išsikeltas tikslas per ateinančius 15 metų Kiniją padaryti modernia ir klestinčia šalimi“.

Vis dėlto Kiniją slėgė ir tebeslegia didelė nelygybė, o tarp kitų problemų yra ribų nežinanti korupcija ir milžiniškas aplinkos užterštumas. Tačiau, anot laikraščio, stebina, kokį partijos suvažiavimas ištransliavo pasauliui vieningumą ir kaip stipriai Kinijos vadovybė pasirodė. „Vašingtone, NATO vadavietėje ir Volstryte į tai reikės atkreipti dėmesį“, – skelbė Argentinos regioninis laikraštis.

Brazilijos dienraštis „Globo“ pažymėjo, jog kai kurie ekspertai jau nuogąstauja, kad Xi Jinpingas gali tapti kažkuo panašiu į kinų Vladimirą Putiną. Vis dėlto yra ir lieka prieštaravimas, viena vertus, pasisakyti už didesnę globalizaciją, antra vertus, daryti viską, kad išliktų viską dusinanti diktatūra.

„Taigi klausimas tas, kaip ilgai tatai dar veiks“, – svarstyta Rio de Žaneiro laikraštyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    9
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    9
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių