Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

Pažymėtina, kad Rusija turi išlaikyti karinę kosmoso programą, strateginę branduolinę ginkluotę, atvirųjų jūrų laivyną ir atremti rytuose Kinijos keliamą grėsmę. Europos valstybėms tokiais dalykais rūpintis beveik netenka.

Be to, kelis metus augusios Rusijos išlaidos dabar mažėja, o Europos šalių gynybos biudžetai didėja (po daugelį metų trukusio šykštavimo).

Iš viso to būtų galima daryti išvadą, kad Rusijos keliama grėsmė yra perdėm išpūsta. Kalbos apie „naująjį šaltąjį karą“ – kaip buvo pavadinta 2008 metais išleista mano knyga – tėra mėginimas pakurstyti baimę. Tai darantys yra nepataisomi rusofobai arba jie stumia savus komercinius ar politinius interesus.

Tokia išvada būtų klaidinga. Visų pirma, didelė dalis Europos gynybos išlaidų naudojama itin neveiksmingai. Daug iššvaistoma susiskaldžiusioms nacionalinių pirkimų schemoms. Gynybos pramonės įmonės yra gabios lobistės (kalbant politiniais terminais) arba negailestingos lupikautojos (vertinant tiesmukiau). Per daug pinigų skiriama pensijoms ir atlyginimams. Šios išlaidos svarbios, bet jos nėra pažangios gynybos dalis. Rusijai irgi kyla rūpesčių dėl lėšų švaistymo ir neveiksmingumo, bet šioje srityje jai sekasi geriau.

Be to, Rusijai padeda geografija. Šalys, kurias stengiamės apginti mes, yra mažos (pavyzdys – Baltijos valstybės) ir daugiausiai lygaus reljefo. Joms sunku atsiųsti pastiprinimų, nes praradom logistinius pajėgumus, turėtus per Šaltąjį karą. Politiškai Rusijos visuomenė yra pasirengusi priimti riziką ir aukas. Vakarų visuomenė, įbauginta brangių ir nesėkmingų karų Irake bei Afganistane, yra veikiau pacifistinė.

Ko gera, svarbiausia, kad Rusija yra geriau pasiruošusi naujos kartos karui. Jeigu sugebi sugriauti savo priešininko gebėjimą suprasti įvykius ir priimti sprendimus, pranašumas mūšio lauke nebūtinas. Priešininko kariai nekovos, o taviškiai – kausis. Tokia pamoka 2014 metais tapo Ukraina, kurios skaičiumi stipresnėms pajėgoms pristigo planų, vadovavimo ir logistikos, kad apgintų Krymą nuo gerai vadovaujamų, organizuotų ir mobilių užpuolikų iš Rusijos.

Rusija taip pat pademonstravo gebanti naudoti informacijos operacijas kaip dalį platesnių įtakos kampanijų, kad smogtų tiesiai į „senųjų Vakarų“ širdį.

Europos šalims reikia išmokti dvi pamokas, ypač atėjus laikmečiui, kai tampa vis neaiškiau, ar JAV suteiktų pagalbą. Viena jų – būtinybė didinti gynybos išlaidų veiksmingumą: vengti dubliavimosi, labiau apjungti išteklius ir jais dalytis, taip pat sutelkti dėmesį į ginkluotę, kurios iš tikrųjų reikia, o ne kurią stengiasi iškišti gynybos užsakymų vykdytojai

Antroji – pagalvoti, kaip Rusija (o ateityje – ir Kinija) mėgina iškovoti pergales konfliktuose, nesigriebdamos karo. Pavyzdžiui, Vokietijos didžiausia saugumo spraga – užmojis nutiesti „NordStream 2“, gamtinių dujų vamzdyną, silpninsiantį sąjungininkus ir užtikrinsiantį Rusijai didžiulį bei tvarų prietiltį Vokietijos ekonomikos širdyje. Jokie rusų tankai neriedėjo Unter den Linden gatve Berlyno širdyje, kad priverstų Vokietijos vyriausybę su tuo sutikti. Ji pati šovė sau į koją, veikiant neskaidriam lobizmui ir troškimui greitai pasipelnyti.

Svarbiausia, kad Europa lengvai galėtų apsiginti nuo Rusijos, net ir be Jungtinių Valstijų. Vis dėlto šis procesas reikalaus didesnio bendradarbiavimo ir sanglaudos, nors šiuo metu stipriai reiškiasi srovė, vedanti į susiskaldymą. Artimiausiais metais Europos politikai turės atsakyti į klausimą – ar jie pasiruošę iškeisti suverenumo iliuziją į realų saugumą?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bronsonas

Bronsonas portretas
Vienas su žydiška pavarde gąsdino, kad rusai puls, kitas su žydiška nosimi gąsdina, kad rusai puls.? Liaudies patarlė sako: "kada šuo neturi ką veikti kaso kiaušinius"...

na tai aisku ,kad galetu apsigint

na  tai  aisku  ,kad  galetu  apsigint portretas
jei nebutu tokiu anglisku ligoniu Lucasiku su Brexit-ais
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    5
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
Daugiau straipsnių