Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

Pažymėtina, kad Rusija turi išlaikyti karinę kosmoso programą, strateginę branduolinę ginkluotę, atvirųjų jūrų laivyną ir atremti rytuose Kinijos keliamą grėsmę. Europos valstybėms tokiais dalykais rūpintis beveik netenka.

Be to, kelis metus augusios Rusijos išlaidos dabar mažėja, o Europos šalių gynybos biudžetai didėja (po daugelį metų trukusio šykštavimo).

Iš viso to būtų galima daryti išvadą, kad Rusijos keliama grėsmė yra perdėm išpūsta. Kalbos apie „naująjį šaltąjį karą“ – kaip buvo pavadinta 2008 metais išleista mano knyga – tėra mėginimas pakurstyti baimę. Tai darantys yra nepataisomi rusofobai arba jie stumia savus komercinius ar politinius interesus.

Tokia išvada būtų klaidinga. Visų pirma, didelė dalis Europos gynybos išlaidų naudojama itin neveiksmingai. Daug iššvaistoma susiskaldžiusioms nacionalinių pirkimų schemoms. Gynybos pramonės įmonės yra gabios lobistės (kalbant politiniais terminais) arba negailestingos lupikautojos (vertinant tiesmukiau). Per daug pinigų skiriama pensijoms ir atlyginimams. Šios išlaidos svarbios, bet jos nėra pažangios gynybos dalis. Rusijai irgi kyla rūpesčių dėl lėšų švaistymo ir neveiksmingumo, bet šioje srityje jai sekasi geriau.

Be to, Rusijai padeda geografija. Šalys, kurias stengiamės apginti mes, yra mažos (pavyzdys – Baltijos valstybės) ir daugiausiai lygaus reljefo. Joms sunku atsiųsti pastiprinimų, nes praradom logistinius pajėgumus, turėtus per Šaltąjį karą. Politiškai Rusijos visuomenė yra pasirengusi priimti riziką ir aukas. Vakarų visuomenė, įbauginta brangių ir nesėkmingų karų Irake bei Afganistane, yra veikiau pacifistinė.

Ko gera, svarbiausia, kad Rusija yra geriau pasiruošusi naujos kartos karui. Jeigu sugebi sugriauti savo priešininko gebėjimą suprasti įvykius ir priimti sprendimus, pranašumas mūšio lauke nebūtinas. Priešininko kariai nekovos, o taviškiai – kausis. Tokia pamoka 2014 metais tapo Ukraina, kurios skaičiumi stipresnėms pajėgoms pristigo planų, vadovavimo ir logistikos, kad apgintų Krymą nuo gerai vadovaujamų, organizuotų ir mobilių užpuolikų iš Rusijos.

Rusija taip pat pademonstravo gebanti naudoti informacijos operacijas kaip dalį platesnių įtakos kampanijų, kad smogtų tiesiai į „senųjų Vakarų“ širdį.

Europos šalims reikia išmokti dvi pamokas, ypač atėjus laikmečiui, kai tampa vis neaiškiau, ar JAV suteiktų pagalbą. Viena jų – būtinybė didinti gynybos išlaidų veiksmingumą: vengti dubliavimosi, labiau apjungti išteklius ir jais dalytis, taip pat sutelkti dėmesį į ginkluotę, kurios iš tikrųjų reikia, o ne kurią stengiasi iškišti gynybos užsakymų vykdytojai

Antroji – pagalvoti, kaip Rusija (o ateityje – ir Kinija) mėgina iškovoti pergales konfliktuose, nesigriebdamos karo. Pavyzdžiui, Vokietijos didžiausia saugumo spraga – užmojis nutiesti „NordStream 2“, gamtinių dujų vamzdyną, silpninsiantį sąjungininkus ir užtikrinsiantį Rusijai didžiulį bei tvarų prietiltį Vokietijos ekonomikos širdyje. Jokie rusų tankai neriedėjo Unter den Linden gatve Berlyno širdyje, kad priverstų Vokietijos vyriausybę su tuo sutikti. Ji pati šovė sau į koją, veikiant neskaidriam lobizmui ir troškimui greitai pasipelnyti.

Svarbiausia, kad Europa lengvai galėtų apsiginti nuo Rusijos, net ir be Jungtinių Valstijų. Vis dėlto šis procesas reikalaus didesnio bendradarbiavimo ir sanglaudos, nors šiuo metu stipriai reiškiasi srovė, vedanti į susiskaldymą. Artimiausiais metais Europos politikai turės atsakyti į klausimą – ar jie pasiruošę iškeisti suverenumo iliuziją į realų saugumą?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bronsonas

Bronsonas portretas
Vienas su žydiška pavarde gąsdino, kad rusai puls, kitas su žydiška nosimi gąsdina, kad rusai puls.? Liaudies patarlė sako: "kada šuo neturi ką veikti kaso kiaušinius"...

na tai aisku ,kad galetu apsigint

na  tai  aisku  ,kad  galetu  apsigint portretas
jei nebutu tokiu anglisku ligoniu Lucasiku su Brexit-ais
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos
    Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

    Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyvent...

    3
  • Pakabinkite dar makaronų
    Pakabinkite dar makaronų

    Gėris ir grožis, kuris Lietuvai buvo žadamas išsinuomojus suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) iš norvegų, pasirodė buvęs tik iliuzija. Šio monstro pajėgumai tokie, kaip bendras visų trijų Baltijos valstybių dujų poreik...

    16
  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    5
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    3
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Sugrįžta Kauno didybė.  Jaunimas iš emigracijos ir kitų šalies miestų kraunasi lagaminus ir skuba į Kauną,  nes laikinojoje sostinėje  gyvenantys ir kuriantys aukšto lygio jaunieji profesionalai traukia ...

    7
  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    7
  • Politinės rinkodaros dumblas
    Politinės rinkodaros dumblas

    Politinės rinkodaros ir savireklamos asas, turbūt garsiausias tėvas Lietuvoje (po Kęstučio P.), parlamentaras ir disidentas Petras G. susirūpino grėsmėmis valstybei, kurią myli kaip pats save ir savo Seimo kėdę. Todėl surašė laišką,...

    6
Daugiau straipsnių