Verslas visuomenei ar atvirkščiai?

Šiais metais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o dar po kelerių metų pradėsime skaičiuoti ketvirtą savo nepriklausomybės dešimtmetį. Galėtume užtikrintai teigti, kad per šį laikotarpį verslas nieko nebūtų pasiekęs be žmonių, o valstybė – be verslo. Bet teisingas būtų ir atvirkštinis teiginys, kad valstybė sudarė sąlygas verslui plėtotis, o sėkmingas verslas kūrė gerovę nemažai daliai dirbančių šalies piliečių.

Neretai viešose visuomenės diskusijose galima susidurti su įsitikinimu, kad nepriklausomybės laikotarpiu sukurtas „ekonominis pyragas“ paskirstomas netolygiai, kai esą didžioji jo dalis lieka verslui. Dėsninga, kad toks įsitikinimas gali mažinti pasitikėjimą verslininkais ir tapti populistiniu įrankiu.

Yra argumentuojančių, kad tokia nuomonė gali paskatinti apsispręsti ir dėl emigracijos, ypač jaunus ir perspektyvius žmones. Girdint kalbas apie užmokesčio skirtumus Lietuvoje ir užsienio šalyse, sprendimas išvykti dirbti į kurią nors iš Vakarų Europos valstybių gali atrodyti ir pagrįstas. Tačiau mano manymu, kaltinti verslą už asmeninius žmonių pasirinkimus nėra teisinga.

Iš tiesų verslininkų vertinimas visuomenėje nėra toks kategoriškas. Kaip parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, 3 iš 4 žmonių verslą nurodo kaip pagrindinį ekonomikos variklį. Vadinasi, didžioji dalis šalies gyventojų supranta, kaip valstybėje sukuriama vertė. Be to, praktiškai kas antras šalies gyventojas (48 proc.) savo atžaloms rekomenduotų pasirinkti verslininko karjerą.

Šiandien norėtųsi, kad valstybei žengiant į naują šimtmetį bet koks susipriešinimas tarp verslo ir visuomenės išnyktų, o jį pakeistų labiau subalansuotas abipusis lūkestis. Tam reikėtų keisti vis dar pasitaikančius įsitikinimus visuomenėje ir versle.

Pirmiausia, kiekvienas iš mūsų turėtume pripažinti verslo indėlį kuriant gerovę visai visuomenei. Mums reikėtų dažniau pabandyti pažvelgti į „bendrą paveikslą“, o ne piktintis blogaisiais pavyzdžiais, kurių norint galima rasti bet kurioje srityje ir valstybėje – net ir turtingiausiose Europos valstybėse.

Taip pat turėtume dar labiau palaikyti verslininkus – ir pradedančiuosius, ir stambiuosius. Pastarieji savo įmones per kelis nepriklausomybės dešimtmečius sugebėjo paversti klestinčiomis stambiomis kompanijomis, kurios toliau ieško investavimo galimybių. Buvimas dideliu jokiu būdu neturėtų būti automatiškai tapatinamas su buvimu „blogu“ – neigiamas visuomenės vertinimas neretai stabdo investicijas ir tolesnę verslo plėtrą. Taip pat nereikia pamiršti, kad tapimas dideliu reiškia didesnius įsipareigojimus, griežtesnius verslo etikos standartus, socialinę atsakomybę.

Žinoma, savo požiūrį turėtų keisti ir verslas, ir pradėti tai daryti nuo versle dirbančių žmonių. Jeigu savo darbuotojus vertinate tik kaip dar vieną organizacinį resursą – tai, be jokios abejonės, yra atgyvenęs požiūris. Šiandien darbuotojai yra kiekvienos kompanijos partneriai, kurie vis labiau tikisi ir nori būti įtraukti į organizacijos procesus, o ne tik uoliai vykdyti savo funkciją. Darbuotojų laikymas savo verslo partneriais taip pat reiškia, kad kiekvienam turėtų būti atlyginta pagal pastangas ir rezultatus. Taip gimsta tikroji partnerystė, kai ir verslas, ir visuomenė būna pasiruošę veikti išvien.


Šiame straipsnyje: verslasvisuomenėekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

V

V portretas
Nuo lietuviško verslo sukurtos "partnerystės" jau pabėgo beveik milijonas lietuvių. Autorius svajoja padebesiuose.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    1
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
Daugiau straipsnių