Verslas visuomenei ar atvirkščiai?

Šiais metais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o dar po kelerių metų pradėsime skaičiuoti ketvirtą savo nepriklausomybės dešimtmetį. Galėtume užtikrintai teigti, kad per šį laikotarpį verslas nieko nebūtų pasiekęs be žmonių, o valstybė – be verslo. Bet teisingas būtų ir atvirkštinis teiginys, kad valstybė sudarė sąlygas verslui plėtotis, o sėkmingas verslas kūrė gerovę nemažai daliai dirbančių šalies piliečių.

Neretai viešose visuomenės diskusijose galima susidurti su įsitikinimu, kad nepriklausomybės laikotarpiu sukurtas „ekonominis pyragas“ paskirstomas netolygiai, kai esą didžioji jo dalis lieka verslui. Dėsninga, kad toks įsitikinimas gali mažinti pasitikėjimą verslininkais ir tapti populistiniu įrankiu.

Yra argumentuojančių, kad tokia nuomonė gali paskatinti apsispręsti ir dėl emigracijos, ypač jaunus ir perspektyvius žmones. Girdint kalbas apie užmokesčio skirtumus Lietuvoje ir užsienio šalyse, sprendimas išvykti dirbti į kurią nors iš Vakarų Europos valstybių gali atrodyti ir pagrįstas. Tačiau mano manymu, kaltinti verslą už asmeninius žmonių pasirinkimus nėra teisinga.

Iš tiesų verslininkų vertinimas visuomenėje nėra toks kategoriškas. Kaip parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, 3 iš 4 žmonių verslą nurodo kaip pagrindinį ekonomikos variklį. Vadinasi, didžioji dalis šalies gyventojų supranta, kaip valstybėje sukuriama vertė. Be to, praktiškai kas antras šalies gyventojas (48 proc.) savo atžaloms rekomenduotų pasirinkti verslininko karjerą.

Šiandien norėtųsi, kad valstybei žengiant į naują šimtmetį bet koks susipriešinimas tarp verslo ir visuomenės išnyktų, o jį pakeistų labiau subalansuotas abipusis lūkestis. Tam reikėtų keisti vis dar pasitaikančius įsitikinimus visuomenėje ir versle.

Pirmiausia, kiekvienas iš mūsų turėtume pripažinti verslo indėlį kuriant gerovę visai visuomenei. Mums reikėtų dažniau pabandyti pažvelgti į „bendrą paveikslą“, o ne piktintis blogaisiais pavyzdžiais, kurių norint galima rasti bet kurioje srityje ir valstybėje – net ir turtingiausiose Europos valstybėse.

Taip pat turėtume dar labiau palaikyti verslininkus – ir pradedančiuosius, ir stambiuosius. Pastarieji savo įmones per kelis nepriklausomybės dešimtmečius sugebėjo paversti klestinčiomis stambiomis kompanijomis, kurios toliau ieško investavimo galimybių. Buvimas dideliu jokiu būdu neturėtų būti automatiškai tapatinamas su buvimu „blogu“ – neigiamas visuomenės vertinimas neretai stabdo investicijas ir tolesnę verslo plėtrą. Taip pat nereikia pamiršti, kad tapimas dideliu reiškia didesnius įsipareigojimus, griežtesnius verslo etikos standartus, socialinę atsakomybę.

Žinoma, savo požiūrį turėtų keisti ir verslas, ir pradėti tai daryti nuo versle dirbančių žmonių. Jeigu savo darbuotojus vertinate tik kaip dar vieną organizacinį resursą – tai, be jokios abejonės, yra atgyvenęs požiūris. Šiandien darbuotojai yra kiekvienos kompanijos partneriai, kurie vis labiau tikisi ir nori būti įtraukti į organizacijos procesus, o ne tik uoliai vykdyti savo funkciją. Darbuotojų laikymas savo verslo partneriais taip pat reiškia, kad kiekvienam turėtų būti atlyginta pagal pastangas ir rezultatus. Taip gimsta tikroji partnerystė, kai ir verslas, ir visuomenė būna pasiruošę veikti išvien.


Šiame straipsnyje: verslasvisuomenėekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

V

V portretas
Nuo lietuviško verslo sukurtos "partnerystės" jau pabėgo beveik milijonas lietuvių. Autorius svajoja padebesiuose.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    1
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
  • Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta
    Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta

    Antrą šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje dar šiek tiek sumenko. ...

  •  Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?
    Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?

    Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. ...

Daugiau straipsnių