Verslas visuomenei ar atvirkščiai?

Šiais metais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o dar po kelerių metų pradėsime skaičiuoti ketvirtą savo nepriklausomybės dešimtmetį. Galėtume užtikrintai teigti, kad per šį laikotarpį verslas nieko nebūtų pasiekęs be žmonių, o valstybė – be verslo. Bet teisingas būtų ir atvirkštinis teiginys, kad valstybė sudarė sąlygas verslui plėtotis, o sėkmingas verslas kūrė gerovę nemažai daliai dirbančių šalies piliečių.

Neretai viešose visuomenės diskusijose galima susidurti su įsitikinimu, kad nepriklausomybės laikotarpiu sukurtas „ekonominis pyragas“ paskirstomas netolygiai, kai esą didžioji jo dalis lieka verslui. Dėsninga, kad toks įsitikinimas gali mažinti pasitikėjimą verslininkais ir tapti populistiniu įrankiu.

Yra argumentuojančių, kad tokia nuomonė gali paskatinti apsispręsti ir dėl emigracijos, ypač jaunus ir perspektyvius žmones. Girdint kalbas apie užmokesčio skirtumus Lietuvoje ir užsienio šalyse, sprendimas išvykti dirbti į kurią nors iš Vakarų Europos valstybių gali atrodyti ir pagrįstas. Tačiau mano manymu, kaltinti verslą už asmeninius žmonių pasirinkimus nėra teisinga.

Iš tiesų verslininkų vertinimas visuomenėje nėra toks kategoriškas. Kaip parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, 3 iš 4 žmonių verslą nurodo kaip pagrindinį ekonomikos variklį. Vadinasi, didžioji dalis šalies gyventojų supranta, kaip valstybėje sukuriama vertė. Be to, praktiškai kas antras šalies gyventojas (48 proc.) savo atžaloms rekomenduotų pasirinkti verslininko karjerą.

Šiandien norėtųsi, kad valstybei žengiant į naują šimtmetį bet koks susipriešinimas tarp verslo ir visuomenės išnyktų, o jį pakeistų labiau subalansuotas abipusis lūkestis. Tam reikėtų keisti vis dar pasitaikančius įsitikinimus visuomenėje ir versle.

Pirmiausia, kiekvienas iš mūsų turėtume pripažinti verslo indėlį kuriant gerovę visai visuomenei. Mums reikėtų dažniau pabandyti pažvelgti į „bendrą paveikslą“, o ne piktintis blogaisiais pavyzdžiais, kurių norint galima rasti bet kurioje srityje ir valstybėje – net ir turtingiausiose Europos valstybėse.

Taip pat turėtume dar labiau palaikyti verslininkus – ir pradedančiuosius, ir stambiuosius. Pastarieji savo įmones per kelis nepriklausomybės dešimtmečius sugebėjo paversti klestinčiomis stambiomis kompanijomis, kurios toliau ieško investavimo galimybių. Buvimas dideliu jokiu būdu neturėtų būti automatiškai tapatinamas su buvimu „blogu“ – neigiamas visuomenės vertinimas neretai stabdo investicijas ir tolesnę verslo plėtrą. Taip pat nereikia pamiršti, kad tapimas dideliu reiškia didesnius įsipareigojimus, griežtesnius verslo etikos standartus, socialinę atsakomybę.

Žinoma, savo požiūrį turėtų keisti ir verslas, ir pradėti tai daryti nuo versle dirbančių žmonių. Jeigu savo darbuotojus vertinate tik kaip dar vieną organizacinį resursą – tai, be jokios abejonės, yra atgyvenęs požiūris. Šiandien darbuotojai yra kiekvienos kompanijos partneriai, kurie vis labiau tikisi ir nori būti įtraukti į organizacijos procesus, o ne tik uoliai vykdyti savo funkciją. Darbuotojų laikymas savo verslo partneriais taip pat reiškia, kad kiekvienam turėtų būti atlyginta pagal pastangas ir rezultatus. Taip gimsta tikroji partnerystė, kai ir verslas, ir visuomenė būna pasiruošę veikti išvien.


Šiame straipsnyje: verslasvisuomenėekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

V

V portretas
Nuo lietuviško verslo sukurtos "partnerystės" jau pabėgo beveik milijonas lietuvių. Autorius svajoja padebesiuose.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    13
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių