- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po mėnesio speciali Klaipėdos savivaldybėje sudaryta darbo grupė turės pateikti išvadas dėl Vasaros estrados panaudojimo galimybių. Tačiau jau dabar pasigirdo įvairių versijų, koks turėtų būti 1983 m. statyto unikalaus pastato likimas.
Po mėnesio speciali Klaipėdos savivaldybėje sudaryta darbo grupė turės pateikti išvadas dėl Vasaros estrados panaudojimo galimybių. Tačiau jau dabar pasigirdo įvairių versijų, koks turėtų būti 1983 m. statyto unikalaus pastato likimas.
Vieni nesustodami gali vardyti argumentus, kodėl Vasaros estradą būtina rekonstruoti ir išsaugoti, kiti pasisako už jos nugriovimą, nes esą renginiams organizuoti Klaipėdoje atsirado ir kitų vietų.
Ar reikia nugriauti Vasaros estradą?
Už
Simonas Gentvilas, Klaipėdos mero patarėjas:
– Manyčiau, jog Vasaros estradą tikslingiausia nugriauti. Pirmiausia todėl, kad mieste pasikeitė aplinkybės – renovuota Koncertų salė, pastatyta arena. Jau aišku ir tai, kad kitais metais Kruizinių laivų terminale XX džiazo festivaliui bus pastatyta stacionari scena, tačiau ją, esant reikalui, bus galima pervežti į kitas vietas, pavyzdžiui, piliavietę. Žodžiu, masiniams renginiams vietų turime pakankamai. Antra, vis nerandama tinkamo būdo, kaip Vasaros estradą administruoti, o to pasekmė – ji atneša daugiau nuostolių nei pelno. Trečia, Vasaros estrados teritorija yra unikali erdvė, kurioje viskas įmanoma. Tokios erdvės Klaipėdoje daugiau nėra, tai arčiausiai miesto esanti rekreacinė teritorija. Joje galima daryti bet kokią plyno lauko investiciją. Todėl tikrai siūlyčiau iš esmės permąstyti šitą erdvę, pažiūrėti į rekreacinį jos potencialą. Reikėtų galvoti apie naują šios erdvės funkciją ir siūlyčiau rekreacinę – pavyzdžiui, sporto centras, atviri baseinai. Aišku, yra prisirišimas prie sentimentalių vietų. Ne išimtis ir Vasaros estrada, kur buvo daug gerų koncertų, fantastiškų renginių. Jautru apie ją kalbėti, tačiau laikai keičiasi. Tai, kas buvo reikalinga prieš 30 metų, dabar poreikių nebeatitinka. Vasaros estrados, ją nugriovus, teritorijoje galima sukurti naują gerą unikalią kokybę. Juo labiau kad Vasaros estrada nėra paveldo objektas, o teritorija nepriskiriama prie saugotinų.
Prieš
Algirdas Guzauskas, renginių organizatorius:
– Nugriauti Vasaros estradą būtų nusikaltimas. Lietuvoje tokių vietų yra mažai, todėl jų negalima visiškai sunaikinti. Pats Vasaros estradoje esu organizavęs daugybę renginių ir žinau, kad ji reikalinga žmonėms. Faktas tik tas, kad ją reikia patobulinti, pritaikyti taip, kad būtų patogiau ir žiūrovams, ir artistams.
Vasaros estradoje telpa 15 tūkst. žmonių ir daugiau tokios vietos Klaipėdoje nėra. Manau, tik reikia paieškoti formų, kas joje galėtų vykti, ir šis objektas vėl taptų gyvas. Tačiau mieste yra kažkokių tinginukų, kurie nenori galvoti ir spręsti, todėl ir atsirado kalbos apie Vasaros estrados nugriovimą, nes tai pats lengviausias, tačiau ne pats protingiausias kelias. Mums Lietuvoje labai trūksta renginių lauke, todėl sunaikinus Vasaros estradą, prarastume dar vieną vietą, kur jie galėtų vykti. Negalima visko sukišti po stogu. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip atrodytų, jei "Europiada" būtų vykusi Klaipėdos arenoje. Beje, šios šventės dalyviai buvo sužavėti Vasaros estrada, teigė, jog tokio statinio renginiams dar niekur nėra matę. Vasaros estradoje anksčiau vyko ne tik koncertai, bet ir galiūnų, grožio konkursai, politiniai renginiai. Ir dabar ji tinkama įvairioms šventėms, tik reikia paieškoti formų. Jei vyks renginiai, tuomet Vasaros estrada neneš nuostolių ir nebereikės galvoti apie jos nugriovimą. Vertybes reikia saugoti. Jei Vasaros estrada būtų buvusi rekonstruota, galbūt "Depeche Mode" koncertas būtų vykęs ne Vilniaus Vingio parke, o Klaipėdoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo putino drobulė
Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas3
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Asmeninės Velykos
Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...
-
Desalomėjizacija – būtina18
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės3
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...