Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie!

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius arba blogesnius stambius sumanymus, pavyzdžiui, netgi atkurti rublinius indėlius. Tie laikai jau praeityje. Dabar privatizuojamų objektų sąrašas trumputis. Vos trylikos įmonių akcijos ir pavieniai turto objektai, ferma, butas, palėpė. Atsikratoma nelikvidais, ir tiek.

Paradoksalu, kad kai privatizavimas tapo žymiai skaidresnis, privatizavimo kaip valstybės politikos ir krypties nebeliko. Ne dėl to, kad valdžia jau išsipardavė taip, kad jai beliko teikti tik viešąsias paslaugas. Anaiptol. Valdžia tiek centrinė, tiek savivaldos, yra stambi kapitalistė ir rimta verslininkė. Ji veikia daugelyje sričių, o dabar ypač užsimojo savo komercines, pelno siekiančias veiklas plėsti. Plėsti į naujas sritis, iš kurių jau buvo pasitraukusi. Kai kurias sritis siekiama visiškai monopolizuoti. O tada jau konkurencijai, vartotojo pasirinkimui – sudie.

Štai jau antrus metus visaip kaip kelią skinasi valstybinių vaistinių idėja. Ne dėl to, kad vaistinių Lietuvoje trūktų. Ne, kai kurie parlamentarai netgi norėtų jų skaičių sumažinti – riboti vaistinių skaičių. Bet štai ligoninėse esančius vaistų sandėlius siekiama paversti prekybos vietomis. Jei tuo norima papildyti ligoninių kišenes, vadinasi, vaistai bus brangesni. Jei norima, kad jie būtų pigesni, vadinasi, turės būti subsidijuojami iš to paties braškančio Sveikatos draudimo fondo. Apie lygias konkurencijos sąlygas valdžia apskritai yra pamiršusi.

Kita sritis, kurią valdžia ketina netgi monopolizuoti – tai anuitetų mokėjimas žmonėms, sukaupusiems lėšų privačiose antros pakopos pensijų sąskaitose. Numatoma, kad anuitetus mokėtų „Sodra“. Tik ji, ir niekas kitas. Pasiūlymas absurdiškas atrodo dar ir dėl to, kad pagal siūlomą modelį, žmogaus privatus prisidėjimas kaupimui būtų vidutiniškai du kartus didesnis, nei numatoma valstybės subsidija. Žmonės kaupimą renkasi didele dalimi dėl nepasitikėjimo „Sodra“. Pavesti „Sodrai“ mokėti privačius anuitetus, yra tas pats, kas kunigą laidoti be bažnyčios. Konkurencijos taryba saugo rinką nuo privačių monopolijų. O jei valstybinė, tai tada kas jau gera monopolija? Konkurencijos taryba neleidžia didinti koncentracijos prekybos sektoriuje. O kai įstatymu monopolizuojama visa paslauga – kaip reikėtų vadinti tokius konkurencijos pažeidimus?

Kontekstas valstybinių verslų plėtrai dabar yra kaip niekada palankus. Verslo reputacija ne be valdžios vyrų ir moterų pagalbos yra nuridenta į padugnes. Paradoksalu, bet labai dažnai – partinių liberalų rankomis ir lūpomis. „Šiukšlių reforma“ Vilniaus mieste įvykdyta, nes ankstesnis privatus modelis buvo per brangus. Naujasis modelis strigo, nes vėl kalti privatūs vežėjai. Šilumos ūkis tik valdiškose rankose galėjo sumažinti šildymo kainą tiek, kiek per rinkimus pažadėjo meras. Daugiabučių administravimu irgi geriau teužsiima savivaldybės įmonė, ir taip toliau.

Švytuoklė dabar labai aiškiai juda komercinės veiklos nacionalizavimo kryptimi. Tokioje realybėje labai svarbus viešumas ir skaidrūs viešieji pirkimai, kuo tikrai negalime pasigirti. O svarbiausia, buvo ir lieka – konkurencija, kuri viena vienintelė padaro taip, kad rinktųsi vartotojas, o ne valdžia.


Šiame straipsnyje: konkurencijaSodramokesčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

nuostaba

nuostaba portretas
Čia MG Baltic užsakymas?

V

V portretas
Laisva konkurencija, kurios Lietuvoje niekada nebuvo, nes tuoj pat visi "konkuruojantys" susitardavo jau išvarė iš Lietuvos trečdalį gyventojų. Tai gal nereikia verkti, kad kai kur ji mažinama.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Virtualus linčo teismas
    Virtualus linčo teismas

    Dar nespėjęs apšilti kojų naujasis švietimo ministras susidūrė su nepagražinta švietimo bendruomenės realybe. Vos švenčių proga ir taktiniais sumetimais ministerijos apsiaustį nutraukė oresnių darbo sąlygų reikalaujant...

    3
  • Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut
    Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimaut

    Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir gali...

    7
  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    8
Daugiau straipsnių