- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę įvyko stebuklas. Didysis valstybinis praregėjimas. Dvi vadovės – Lietuvos ir Viešųjų pirkimų tarnybos – pastebėjo, kad viešieji pirkimai pas mus visiškai kreivi. Milijardai eurų byra pirkiniams, kurie perkami pigiausiai. Tačiau valstybei kainuoja brangiai, nes yra menkos kokybės.
Tiesa, prieš ketverius metus valstybės vardu pavyko prisipirkti ir itin kokybiškų prekių. 2014-aisiais Krašto apsaugos ministerijos specialistai viešojo konkurso būdu sugebėjo įgyti pjaustymo lentelių po 180 eurų, duonriekių peilių – po 142 eurus, samčių ir samtelių – po 243 ir po 258 eurus, hoho, net sietelį – už 161 eurą.
Gal tada įvyko pirmasis praregėjimas, kad vis dėlto kiek per brangu? Net jei ir šventam reikalui, kuriam politikai yra sutarę kasmet atiduoti ne mažiau nei 2 proc. BVP. Tai – "auksinių samčių" istorija, kai konkurso laimėtojams už "pigiausiai" pateiktus virtuvės rakandus buvo sumokėta 8 kartus brangiau, nei šie kainuoja parduotuvėje.
Didysis valstybinis praregėjimas. Dvi vadovės – Lietuvos ir Viešųjų pirkimų tarnybos – pastebėjo, kad viešieji pirkimai pas mus visiškai kreivi.
Po skandalo imta pirkti, kas pigiausia. Tiksliau, beverčius daiktus ir paslaugas. Jei kažkas parduodama su 70 proc. ar 90 proc. nuolaida, tai ženklas, kad pardavėjui visa tai išmesti ar sunaikinti kainuotų. O jis dar vieną kitą pinigą gaus iš pirkėjo.
Valstybė – prastas pirkėjas. Nesuka sau galvos, kodėl paslaugų konkursus laimi pasisiūliusieji už pusę kainos. Bent paklaustų: kodėl už pusę, jei už tiek neįmanoma nei gatvių valyti, nei namų pastatyti? Todėl, kad pigiausia. Galutinę kainą, kuri skirsis nuo pradinės kaip diena ir naktis, vis tiek sumokės visuomenė.
Valstybė – ir pardavėjas prastas. Reikia privatizuoti istorinius pašto pastatus tiek Kaune, tiek Vilniuje, tiek ir pajūryje. Pagalvota ir nuspręsta, valstybei nereikia. Kaip nereikėjo ir sostinėje profsąjungų, koncertų ir sporto rūmų. Atsikratė akimirksniu "rinkos kaina" už grašius. Atgal pirko irgi "rinkos kaina". Tačiau jau už milijonus.
Kaip tai valstybei išeina tik "monkės biznis" ir perkant, ir parduodant?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...