- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas sakė, kad mūsų valdžia nesirūpina piliečių gerove, o tik vagia ir ima kyšius? Nesąmonė! Gvelbia ir kyšiais svaiginasi tik tautos atmatos, bet kur ir kaip juos pagauti už rankos, niekas nežino. O valdžia ne tik pakėlė minimalią algą iki tūkstančio, bet dar ir kilniaširdiškai nusprendė sugrąžinti atlyginimus valdininkams bei pensijas visiems dar likusiems.
Tiesa, algas klerkams grąžins pirmiau, senoliai dar turės palaukti iki 2015-ųjų, jie juk turi vandenynus laiko – gali ir palūkėti metelius kitus. Va, biudžetu mintantys klerkai palaukti negali, nes valstybę tvarkyti reikia čia ir dabar, taigi delsti tiesiog nusikaltimas.
Žodžiu, valdžios disneilendas įsuko dar vieną karuselę, kuri gerokai pralinksmins ne ką kitą, o beveik visą tos pačios valdžios populiaciją. Pradinė šio geradarystės atrakciono kaina – 34 mln. biudžeto litų vien šiemet.
Iš kur krizę anuomet pražiopsojęs finansų ministras R.Šadžius ims tiek pinigų? Juk verslas ir jame dirbantieji, ant savo kupros tempiantys visą tą elitu pasivadinusią veltėdžių gaują, dar nėra pajėgus papildomoms išlaidoms įprastą kartą gelbstint šalies biudžetą.
Jei Vilniaus ponuliai nežinojo, tai galima priminti: privačiame sektoriuje algos nedidėja, nes to daryti nėra iš ko, – apyvartos nepasiekė prieškrizinio lygio ir nepasieks nei šiemet, nei kitąmet. Tik paskutinis runkelis negalėjo nesuvokti, iš kur 2007-aisiais rinkoje sukosi tiek pinigų, kai bankai juos kreditų pavidalu nusikalstamai žarstė į kairę ir dešinę, o paskui patys vos nenusprogo.
Taigi pinigų nedaugėja tik privačiame sektoriuje dirbantiems piliečiams. Tačiau šis faktas valdiškų postų baobabams įspūdžio nedaro, nes Lietuvoje jau tapo tradicija dar didesnėmis valstybės skolomis apdovanoti būsimą kadenciją.
Juk 2014-aisiais kilniam algų grąžinimo sprendimui įgyvendinti reikės dar bent 215 mln. litų. Tiesa, pensininkai kitąmet taip pat turės palaukti, – mūsų valdininkai šitaip uoliai stengiasi taupyti, kad praėjusią savaitę net viešai perspėjo: pensijos nėra paveldimos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...