Valdančiųjų buldozeris toliau važiuoja per žmonių lūkesčius

"Paskelbti naujausi statistiniai duomenys apie emigracijos mastus: 36,4 proc. Lietuvos gyventojų nori emigruoti iš Lietuvos, o 33,4 proc. tą padarytų, jei ir toliau gyvenimo sąlygos blogės, pajamos mažės.

Tai yra baisūs skaičiai. Nė vienoje valstybėje nerasime tiek norinčių išvykti iš savo gimtinės“, - tokiais žodžiais spaudos konferenciją pradėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas.

Jis įsitikinęs, kad tokiems gyventojų apklausos duomenims įtakos turės Seime svarstomas valstybės biudžeto bei Sodros biudžeto įstatymas, pastarąjį  parlamentas jau ketina priimti šią savaitę. „Deja, negaliu paguosti Lietuvos piliečių, kad jų gyvenimo sąlygos, o svarbiausia - pajamos didės, nes įstatymuose užprogramuoti atvirkštiniai dalykai“, - kalbėjo A. Sysas.

Parlamentarą nustebino valdančiųjų „praregėjimas“ ir pažadas žmonėms kompensuoti sumažintas pensijas, nors dar praėjusią savaitę Seimo komitetas atmetė socialdemokratų Edvardo Žakario, Edmundo Jonylos ir Jono Juozapaičio siūlymą įpareigoti Vyriausybę sukurti kompensavimo mechanizmą.

„Konservatoriai matyt išsigando tų mitingų, kurie numatyti šią savaitę. Galiu suprasti tik taip. Nes su kokiu įniršiu buvo aiškinama, kad jokio kompensavimo nereikia, kad viskas išaiškinta, nes sprendimai laikini ir viskas bus padaryta“, - kalbėjo A.  Sysas. Visgi, A. Sysas pozityviai vertina, kad dabar yra sutarta pusę metų siūlyti įvairiausius pensijų kompensavimo mechanizmus. Gal bus priimtas geriausias sprendimas, kaip bus ateityje bus kompensuojamos sumažintos pensijos.

Pasak A. Syso, valdančioji dauguma, žadėdama kompensuoti senatvės pensijas žmonėms, vėliau padidinant jas daugiau nei kitiems, elgiasi neatsakingai, sukurdama iliuziją, kad didinimas bus vos ne ryt-poryt. „Jei 1999-2000 metais iš 0,5 mlrd. Lt Sodros skolos lipome beveik ketverius metus, tai 2 mlrd. Lt ir didesnis įsiskolinimas skolų naštą gali užkrauti beveik dešimčiai metų“, - kalbėjo Seimo narys.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys pateikė skaičiavimus, kaip bus mažinamos senatvės pensijos šalies gyventojams, akcentuodamas, kad valdantieji neišlaiko proporcingumo principo. Gyventojams, kurie turi būtinąjį darbo stažą, kitais metais ketinama sumažinti 18-214 litų, arba 2,7-12,4 proc. Daugiausia pensijas ketinama sumažinti tiems, kurie gauna daugiau nei 1,5 tūkst. litų.

Dirbantiems pensininkams pensijas ketinama mažinti 1,5-70 proc. Mažiausiai - iki 15,6 proc. pensijos būtų mažinamos tiems, kurių darbo užmokestis siektų iki 800 litų. Jeigu dirbančio pensininko atlyginimas siekia 1,5 tūkst. litų, jo pensija būtų mažinama 34 proc., o jeigu 2,1 tūkst. litų - per pusę. 70 proc. pensijos netektų dirbantys pensininkai, kurių atlyginimas siektų 4,2 tūkst. litų.

Pasak A. Syso, nuo kitų metų dešimtadaliu padidinus pagrindinę pensijos dalį ir 20 proc. sumažinus draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos (tiems asmenims, kurie turi būtinąjį darbo stažą pensijai gauti) gali sumažėti 4,7 proc. (apie 38 litus), išankstinės pensijos - 5 proc. (apie 42 litus), netekto nedarbingumo išmokos - 2,2 proc. (beveik 15 litų), našlaičių pensijos - 6 proc. (17,2 lito), o maitintojo netekimo išmoka - 2,5 proc. (12,7 lito).