V. Putinas = Rusija?

Užsienio spaudos apžvalgą pradėsime nuo pirmadienį įvykusio Vladimiro Putino ketvirtojo prisaikdinimo Rusijos prezidentu ir Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“ teiginio, kad „V. Putinas seniai jau virto Rusijos simboliu“.

Jo stiprybė glūdi tame, kad jis gamina pasididžiavimą. Čia ypač pastaruoju metu jam nuostabiai sekasi – ką reiškia vien Krymo aneksavimas, Rytų Ukrainos suniokojimas, įsikišimas į Siriją ir laimėjimai kibernetinėje erdvėje tarp Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus.

Vakarų silpnumas šiuo atžvilgiu padaro V. Putiną kone visagaliu. Tuo metu Rusijos bendrasis vidaus produktas ne didesnis nei Italijos. Be to, abejotina, ar Maskvai dar pasiseks vėl generuoti bet kokį didesnį ūkio augimą.

„Žmonėms ekonomiškai klostosi blogiau, tačiau jie tuo nesipiktina ir dėl to nereiškia pretenzijų, nes bijo, jog jiems gali eitis dar blogiau ir jie gali  prarasti tai, ką jau buvo pasiekę“, – rašė Berlyno laikraštis.

Pasak pietvakarių Vokietijos dienraščio „Stuttgarter Zeitung“, „dar prieš 6-erius metus šimtai tūkstančių rusų buvo išsilieję į miestų centrus. Tačiau jų pykčio banga nuslūgo, nes Rusijos galingieji žino ir moka tik lazdomis įtikinti žmones, kad jų, viršininkų, politinis kursas teisingas“.

Nuslūgo ir dėl to, kad opozicija nesugeba pasiūlyti jokios konkrečios programos išskyrus neturiningą šūkį „Rusija be Putino“.

Žinoma, Kremlius galėtų demonstrantams pripažinti jų teisę susirinkti. Jis galėtų jaustis stiprus – juk Rusijos prezidentą tariamai palaiko net 80 proc. rinkėjų, argi ne?

„Vis dėlto Kremlius to nedaro, nes tie 80 proc. – tai nieko daugiau nei tik vaisiai baimės, kurią jis prievartos naudojimu turi gaivinti ir skleisti vis iš naujo“, – rašė Štutgarto dienraštis.

Net ir Maskvos dienraštis „Vedomosti“ nepatenkintas, kad „Putino prisaikdinimas, kaip ir 2012-aisiais, vyko po savaitgalį policijos numalšintų protesto demonstracijų“.

Tąsyk saugumo pajėgos turėjo užduotį neleisti tuo metu didžiausiai protesto bangai dar labiau padidėti, o 2018 m. policijai liepta jau nuo pat pradžių užkirsti demonstrantams kelią ir iškart smogti jiems kaip reikiant.

„Tačiau iš to nuosekliai kylantys veiksmai prieš protestuotojus – visų pirma jaunimą – galėjo apmaudą tik dar labiau pakurstyti. Vaizdų, kai jauniems žmonėms sukamos rankos, rusai matyti nelabai nori, nes jie savo vaikus myli“, – gana naiviai rašė Rusijos sostinės laikraštis ir dar pridūrė, kad, girdi, „net Kremliui ištikimi galėtų šitokią prievartą pasmerkti“.

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „V. Putinui ketvirtą sykį žvilgančiame Kremliuje žengiant į Rusijos prezidento postą, keli tūkstančiai demonstrantų, savaitgalį skandavusių, jog jis – ne jų caras, didesnės reikšmės neturi, atsižvelgiant į tai, kad rusų tautos išvis yra 144 mln.“

Vis dėlto ateinanti kadencija V. Putinui atneš galvos skausmus. Šįkart į gatves protestuoti išėjo daugelis jaunų rusų, kurie nepalikdami abejonių pareiškė, kad nebesileis Kremliaus įsakinėjami.

Jeigu policija jiems tvardyti imtųsi per didelės prievartos, tai V. Putinas rizikuotų prieš save sukelti jų tėvų ir senelių, ištikimiausių savo rėmėjų, pasipriešinimą.

„Juk šįkart skanduodami abstrakčius šūkius demonstravo ne pasipūtę opozicionieriai, o šalies vaikai, kurie rusams svarbiau už viską“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Austrijos sostinės dienraščio „Presse“ žodžiais, „šiuo metu absoliuti rusų dauguma laiko V. Putino pažiūras šventomis, o ir stačiatikių bažnyčia susitapatindama sistemą stabilizuojančiu būdu su valstybe dalyvauja absoliutaus pavaldumo žaidime.

Pilietinės nepilnametystės ir individualizmo dalinai prievartinio slopinimo šimtmečiai formuoja rusų visuomenę iki šiol. Dešimtmečiai institucionalizuoto savos nuomonės neturėjimo juk nelieka be pėdsakų“.

Panašiai rašė ir kitas Vienos dienraštis „Standard“. Pasak jo, „didžioji rusų dauguma – iš dalies ir dėl valstybinės televizijos nuolatos pranešamų  žinių iš dvaro – yra arba daugmaž patenkinta Kremliaus viršininko užimtu kursu, arba politiškai apatiška“.

Anot Rumunijos sostinės dienraščio „Evenimentul Zilei“, „dėl V. Putino šiurkščių rankų opozicijai darosi vis sunkiau susiorganizuoti. Tuo labiau nuostabu tai, kad vis tiek žmonės išėjo į gatves. Ir tai ne tik palyginti liberaliuose Maskvos ir Sankt Peterburgo miestuose, bet ir toliau esančiuose regionuose. Tai aiškus signalas“.

„Bet dar daugiau pasakanti yra šlubuojanti ekonomika. Lieka atviras klausimas, kaip ilgai dar V. Putinas sugebės išlaikyti šalies stabilumą“, – teigė Bukarešto laikraštis.

Daugelis Vokietijos laikraščių antradienį stebėjosi, kaip, Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ žodžiais kalbant, „Gerhardas Schroderis tapo vienu iš pirmųjų V. Putiną pasveikinusiųjų. Iš Kremliaus pasklidę paveikslai, kaip buvęs kancleris abiem rankomis stveria V. Putino dešinę, nuteikia nemaloniai.

Juk buvusio kanclerio ir Vokietijos socialdemokratų partijos vadovo užsispyręs palankumas V. Putinui aštriai kontrastuoja su dabartiniu vokiečių požiūriu į rytų galybę Rusiją“.

Pasak Liuneburgo „Landeszeitungo“, „Kremliaus galingajam viršininkui rūpi pastovumas, politiškai ir asmeniškai. D. Medvedevą jis vėl paskiria savo premjeru, taigi nustato politikos kursą iš vienos, tai yra savo, rankos“.

Jis demonstruoja aljansą su bažnyčios galva, Kirilu Pirmuoju ir savo draugystę su G. Schroderiu. Tik šiems trims buvo leidžiama tuoj po V. Putino prisaikdinimo paspausti jam ranką.

„Senasis vokiečių kancleris Putinui yra lyg ir tam tikras tiltas į Vakarus“, – rašė Liuneburgo dienraštis.

Tačiau Regensburgo dienraštis „Mittelbayerische“ pareiškė, jog „tikros naujos pradžios iš V. Putino, kaip prezidento, tikėtis nebegalima. Iš per ilgai trunkančio valdymo beveik visada susiformuoja valdžios kietakaktiškumas, kuris naują mąstymą padaro nebeįmanomą“, – įsitikinęs Bavarijos regioninis laikraštis.


Šiame straipsnyje: RusijaVladimiras Putinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Istorija prieš ideologiją
    Istorija prieš ideologiją

    Šiais metais Lietuvoje išgyvename ypatingą laikotarpį – švęsdami valstybės šimtmečio jubiliejų, imame po truputį susitarti dėl bendro didžiojo mūsų šalies istorinio pasakojimo: tarpukario Lietuvos politikai, ...

    2
  • Apsaugok nuo profesionalų
    Apsaugok nuo profesionalų

    Net Landsbergis nebeiškentė žiūrėdamas į didžiąją politiką: "Vaikų darželis." Jis, dažnai bendraujantis su 13–14 metų paaugliais, ramino, kad tuoj Lietuvoje chaosas baigsis. Užaugs ateitis, ji valdys šalį kitaip, be...

    4
  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    17
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

Daugiau straipsnių