V. Putinas = Rusija?

Užsienio spaudos apžvalgą pradėsime nuo pirmadienį įvykusio Vladimiro Putino ketvirtojo prisaikdinimo Rusijos prezidentu ir Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“ teiginio, kad „V. Putinas seniai jau virto Rusijos simboliu“.

Jo stiprybė glūdi tame, kad jis gamina pasididžiavimą. Čia ypač pastaruoju metu jam nuostabiai sekasi – ką reiškia vien Krymo aneksavimas, Rytų Ukrainos suniokojimas, įsikišimas į Siriją ir laimėjimai kibernetinėje erdvėje tarp Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus.

Vakarų silpnumas šiuo atžvilgiu padaro V. Putiną kone visagaliu. Tuo metu Rusijos bendrasis vidaus produktas ne didesnis nei Italijos. Be to, abejotina, ar Maskvai dar pasiseks vėl generuoti bet kokį didesnį ūkio augimą.

„Žmonėms ekonomiškai klostosi blogiau, tačiau jie tuo nesipiktina ir dėl to nereiškia pretenzijų, nes bijo, jog jiems gali eitis dar blogiau ir jie gali  prarasti tai, ką jau buvo pasiekę“, – rašė Berlyno laikraštis.

Pasak pietvakarių Vokietijos dienraščio „Stuttgarter Zeitung“, „dar prieš 6-erius metus šimtai tūkstančių rusų buvo išsilieję į miestų centrus. Tačiau jų pykčio banga nuslūgo, nes Rusijos galingieji žino ir moka tik lazdomis įtikinti žmones, kad jų, viršininkų, politinis kursas teisingas“.

Nuslūgo ir dėl to, kad opozicija nesugeba pasiūlyti jokios konkrečios programos išskyrus neturiningą šūkį „Rusija be Putino“.

Žinoma, Kremlius galėtų demonstrantams pripažinti jų teisę susirinkti. Jis galėtų jaustis stiprus – juk Rusijos prezidentą tariamai palaiko net 80 proc. rinkėjų, argi ne?

„Vis dėlto Kremlius to nedaro, nes tie 80 proc. – tai nieko daugiau nei tik vaisiai baimės, kurią jis prievartos naudojimu turi gaivinti ir skleisti vis iš naujo“, – rašė Štutgarto dienraštis.

Net ir Maskvos dienraštis „Vedomosti“ nepatenkintas, kad „Putino prisaikdinimas, kaip ir 2012-aisiais, vyko po savaitgalį policijos numalšintų protesto demonstracijų“.

Tąsyk saugumo pajėgos turėjo užduotį neleisti tuo metu didžiausiai protesto bangai dar labiau padidėti, o 2018 m. policijai liepta jau nuo pat pradžių užkirsti demonstrantams kelią ir iškart smogti jiems kaip reikiant.

„Tačiau iš to nuosekliai kylantys veiksmai prieš protestuotojus – visų pirma jaunimą – galėjo apmaudą tik dar labiau pakurstyti. Vaizdų, kai jauniems žmonėms sukamos rankos, rusai matyti nelabai nori, nes jie savo vaikus myli“, – gana naiviai rašė Rusijos sostinės laikraštis ir dar pridūrė, kad, girdi, „net Kremliui ištikimi galėtų šitokią prievartą pasmerkti“.

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „V. Putinui ketvirtą sykį žvilgančiame Kremliuje žengiant į Rusijos prezidento postą, keli tūkstančiai demonstrantų, savaitgalį skandavusių, jog jis – ne jų caras, didesnės reikšmės neturi, atsižvelgiant į tai, kad rusų tautos išvis yra 144 mln.“

Vis dėlto ateinanti kadencija V. Putinui atneš galvos skausmus. Šįkart į gatves protestuoti išėjo daugelis jaunų rusų, kurie nepalikdami abejonių pareiškė, kad nebesileis Kremliaus įsakinėjami.

Jeigu policija jiems tvardyti imtųsi per didelės prievartos, tai V. Putinas rizikuotų prieš save sukelti jų tėvų ir senelių, ištikimiausių savo rėmėjų, pasipriešinimą.

„Juk šįkart skanduodami abstrakčius šūkius demonstravo ne pasipūtę opozicionieriai, o šalies vaikai, kurie rusams svarbiau už viską“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Austrijos sostinės dienraščio „Presse“ žodžiais, „šiuo metu absoliuti rusų dauguma laiko V. Putino pažiūras šventomis, o ir stačiatikių bažnyčia susitapatindama sistemą stabilizuojančiu būdu su valstybe dalyvauja absoliutaus pavaldumo žaidime.

Pilietinės nepilnametystės ir individualizmo dalinai prievartinio slopinimo šimtmečiai formuoja rusų visuomenę iki šiol. Dešimtmečiai institucionalizuoto savos nuomonės neturėjimo juk nelieka be pėdsakų“.

Panašiai rašė ir kitas Vienos dienraštis „Standard“. Pasak jo, „didžioji rusų dauguma – iš dalies ir dėl valstybinės televizijos nuolatos pranešamų  žinių iš dvaro – yra arba daugmaž patenkinta Kremliaus viršininko užimtu kursu, arba politiškai apatiška“.

Anot Rumunijos sostinės dienraščio „Evenimentul Zilei“, „dėl V. Putino šiurkščių rankų opozicijai darosi vis sunkiau susiorganizuoti. Tuo labiau nuostabu tai, kad vis tiek žmonės išėjo į gatves. Ir tai ne tik palyginti liberaliuose Maskvos ir Sankt Peterburgo miestuose, bet ir toliau esančiuose regionuose. Tai aiškus signalas“.

„Bet dar daugiau pasakanti yra šlubuojanti ekonomika. Lieka atviras klausimas, kaip ilgai dar V. Putinas sugebės išlaikyti šalies stabilumą“, – teigė Bukarešto laikraštis.

Daugelis Vokietijos laikraščių antradienį stebėjosi, kaip, Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ žodžiais kalbant, „Gerhardas Schroderis tapo vienu iš pirmųjų V. Putiną pasveikinusiųjų. Iš Kremliaus pasklidę paveikslai, kaip buvęs kancleris abiem rankomis stveria V. Putino dešinę, nuteikia nemaloniai.

Juk buvusio kanclerio ir Vokietijos socialdemokratų partijos vadovo užsispyręs palankumas V. Putinui aštriai kontrastuoja su dabartiniu vokiečių požiūriu į rytų galybę Rusiją“.

Pasak Liuneburgo „Landeszeitungo“, „Kremliaus galingajam viršininkui rūpi pastovumas, politiškai ir asmeniškai. D. Medvedevą jis vėl paskiria savo premjeru, taigi nustato politikos kursą iš vienos, tai yra savo, rankos“.

Jis demonstruoja aljansą su bažnyčios galva, Kirilu Pirmuoju ir savo draugystę su G. Schroderiu. Tik šiems trims buvo leidžiama tuoj po V. Putino prisaikdinimo paspausti jam ranką.

„Senasis vokiečių kancleris Putinui yra lyg ir tam tikras tiltas į Vakarus“, – rašė Liuneburgo dienraštis.

Tačiau Regensburgo dienraštis „Mittelbayerische“ pareiškė, jog „tikros naujos pradžios iš V. Putino, kaip prezidento, tikėtis nebegalima. Iš per ilgai trunkančio valdymo beveik visada susiformuoja valdžios kietakaktiškumas, kuris naują mąstymą padaro nebeįmanomą“, – įsitikinęs Bavarijos regioninis laikraštis.


Šiame straipsnyje: RusijaVladimiras Putinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Svajoti neuždrausi
    Svajoti neuždrausi

    Nors iki Kalėdų – dar geri trys mėnesiai, futbolo mėgėjai didžiausias metų šventes jau pasitiko. Šią savaitę startavo jų laukiamiausias metų reginys – UEFA čempionų lyga. Neabejotinai tai svarbiausias sporto klubų turnyr...

    1
  • Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui
    Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui

    Tomis dienomis, kai Lietuvoje oficialaus vizito, jau trečiąkart, lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šalyje kilo neramumų. Chemnico mieste, esančiame Rytų Vokietijoje, buvusioje socialistinės Vokietijos Demokratinės respublikos dalyj...

    8
  • Gilios Gerklės aidas
    Gilios Gerklės aidas

    Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys? ...

    1
  • Zanavykų pokštas
    Zanavykų pokštas

    Pirmojo balsavimo Zanavykų apygardoje rezultatai it šaltas dušas pažadino sostinėje susitelkusį visuomenės ir politikos elitą. Mindaugas Bastys sugebėjo užburti rinkėjus – net 20 proc. savo balsais nutiesė jam taką į antrąjį r...

    6
  • Bendrųjų gebėjimų testas
    Bendrųjų gebėjimų testas

    "Apie Birutę daugiau nepasakysiu nė vieno blogo žodžio", – pažadėjo Petras, prieš filmavimo kameras gailiai nubraukęs ašarą išdavikę. Ko nepadarysi dėl reputacijos, ypač, kai politiko miegamojo reikalai jau per...

    5
  • Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas
    Rusija ir Molotovo-Ribbentropo paktas

    80-osios Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metinės kitąmet bus gera galimybė pabrėžti unikalią jo slaptumo, veidmainystės ir gėdingumo kombinaciją. Jei Rusija piktinasi, kad yra su juo siejama, sprendimas paprastas: liaukitės bandę jį gi...

    7
  • 21 euro trupinys
    21 euro trupinys

    Linksminkimos ir džiaukimos, premjerui garbę duodami giedokime. Mielaširdingoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė kitąmet padidins algas ir kultūros darbuotojams. O šie nesusipratėliai šią savaitę ne linksmintis ir džiaugtis, bet pro...

    6
  • Kodėl aš nepritariu EP veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją
    Kodėl aš nepritariu EP veiksmams, nukreiptiems prieš Vengriją

    Europos Parlamentas praeitą  savaitę priėmė sprendimą pradėti prieš Vengriją formalią procedūrą dėl „rizikos, kad yra pažeidžiamos“ ES pamatinės vertybės. Priimta EP rezoliucija pradėjo 7-ajame ES sutarties straipsnyje n...

    8
  • Pažvelgti į godulio akis
    Pažvelgti į godulio akis

    Kad ir su kokiais ten dangiškais sparnuočiais laisvalaikiu plasnoja A.Širinskienė, "valstiečių" siekis išsiaiškinti buvusių valdžių piktadarybes yra teigiamas dalykas. Jei tam pamojavimui kirviais, o sykiu ir partin...

    39
  • Velniop šlovingą praeitį!
    Velniop šlovingą praeitį!

    Teko kada nors išgirsti panašaus turinio pokalbį? ...

    6
Daugiau straipsnių