V. Putinas = Rusija?

Užsienio spaudos apžvalgą pradėsime nuo pirmadienį įvykusio Vladimiro Putino ketvirtojo prisaikdinimo Rusijos prezidentu ir Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“ teiginio, kad „V. Putinas seniai jau virto Rusijos simboliu“.

Jo stiprybė glūdi tame, kad jis gamina pasididžiavimą. Čia ypač pastaruoju metu jam nuostabiai sekasi – ką reiškia vien Krymo aneksavimas, Rytų Ukrainos suniokojimas, įsikišimas į Siriją ir laimėjimai kibernetinėje erdvėje tarp Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus.

Vakarų silpnumas šiuo atžvilgiu padaro V. Putiną kone visagaliu. Tuo metu Rusijos bendrasis vidaus produktas ne didesnis nei Italijos. Be to, abejotina, ar Maskvai dar pasiseks vėl generuoti bet kokį didesnį ūkio augimą.

„Žmonėms ekonomiškai klostosi blogiau, tačiau jie tuo nesipiktina ir dėl to nereiškia pretenzijų, nes bijo, jog jiems gali eitis dar blogiau ir jie gali  prarasti tai, ką jau buvo pasiekę“, – rašė Berlyno laikraštis.

Pasak pietvakarių Vokietijos dienraščio „Stuttgarter Zeitung“, „dar prieš 6-erius metus šimtai tūkstančių rusų buvo išsilieję į miestų centrus. Tačiau jų pykčio banga nuslūgo, nes Rusijos galingieji žino ir moka tik lazdomis įtikinti žmones, kad jų, viršininkų, politinis kursas teisingas“.

Nuslūgo ir dėl to, kad opozicija nesugeba pasiūlyti jokios konkrečios programos išskyrus neturiningą šūkį „Rusija be Putino“.

Žinoma, Kremlius galėtų demonstrantams pripažinti jų teisę susirinkti. Jis galėtų jaustis stiprus – juk Rusijos prezidentą tariamai palaiko net 80 proc. rinkėjų, argi ne?

„Vis dėlto Kremlius to nedaro, nes tie 80 proc. – tai nieko daugiau nei tik vaisiai baimės, kurią jis prievartos naudojimu turi gaivinti ir skleisti vis iš naujo“, – rašė Štutgarto dienraštis.

Net ir Maskvos dienraštis „Vedomosti“ nepatenkintas, kad „Putino prisaikdinimas, kaip ir 2012-aisiais, vyko po savaitgalį policijos numalšintų protesto demonstracijų“.

Tąsyk saugumo pajėgos turėjo užduotį neleisti tuo metu didžiausiai protesto bangai dar labiau padidėti, o 2018 m. policijai liepta jau nuo pat pradžių užkirsti demonstrantams kelią ir iškart smogti jiems kaip reikiant.

„Tačiau iš to nuosekliai kylantys veiksmai prieš protestuotojus – visų pirma jaunimą – galėjo apmaudą tik dar labiau pakurstyti. Vaizdų, kai jauniems žmonėms sukamos rankos, rusai matyti nelabai nori, nes jie savo vaikus myli“, – gana naiviai rašė Rusijos sostinės laikraštis ir dar pridūrė, kad, girdi, „net Kremliui ištikimi galėtų šitokią prievartą pasmerkti“.

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „V. Putinui ketvirtą sykį žvilgančiame Kremliuje žengiant į Rusijos prezidento postą, keli tūkstančiai demonstrantų, savaitgalį skandavusių, jog jis – ne jų caras, didesnės reikšmės neturi, atsižvelgiant į tai, kad rusų tautos išvis yra 144 mln.“

Vis dėlto ateinanti kadencija V. Putinui atneš galvos skausmus. Šįkart į gatves protestuoti išėjo daugelis jaunų rusų, kurie nepalikdami abejonių pareiškė, kad nebesileis Kremliaus įsakinėjami.

Jeigu policija jiems tvardyti imtųsi per didelės prievartos, tai V. Putinas rizikuotų prieš save sukelti jų tėvų ir senelių, ištikimiausių savo rėmėjų, pasipriešinimą.

„Juk šįkart skanduodami abstrakčius šūkius demonstravo ne pasipūtę opozicionieriai, o šalies vaikai, kurie rusams svarbiau už viską“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Austrijos sostinės dienraščio „Presse“ žodžiais, „šiuo metu absoliuti rusų dauguma laiko V. Putino pažiūras šventomis, o ir stačiatikių bažnyčia susitapatindama sistemą stabilizuojančiu būdu su valstybe dalyvauja absoliutaus pavaldumo žaidime.

Pilietinės nepilnametystės ir individualizmo dalinai prievartinio slopinimo šimtmečiai formuoja rusų visuomenę iki šiol. Dešimtmečiai institucionalizuoto savos nuomonės neturėjimo juk nelieka be pėdsakų“.

Panašiai rašė ir kitas Vienos dienraštis „Standard“. Pasak jo, „didžioji rusų dauguma – iš dalies ir dėl valstybinės televizijos nuolatos pranešamų  žinių iš dvaro – yra arba daugmaž patenkinta Kremliaus viršininko užimtu kursu, arba politiškai apatiška“.

Anot Rumunijos sostinės dienraščio „Evenimentul Zilei“, „dėl V. Putino šiurkščių rankų opozicijai darosi vis sunkiau susiorganizuoti. Tuo labiau nuostabu tai, kad vis tiek žmonės išėjo į gatves. Ir tai ne tik palyginti liberaliuose Maskvos ir Sankt Peterburgo miestuose, bet ir toliau esančiuose regionuose. Tai aiškus signalas“.

„Bet dar daugiau pasakanti yra šlubuojanti ekonomika. Lieka atviras klausimas, kaip ilgai dar V. Putinas sugebės išlaikyti šalies stabilumą“, – teigė Bukarešto laikraštis.

Daugelis Vokietijos laikraščių antradienį stebėjosi, kaip, Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ žodžiais kalbant, „Gerhardas Schroderis tapo vienu iš pirmųjų V. Putiną pasveikinusiųjų. Iš Kremliaus pasklidę paveikslai, kaip buvęs kancleris abiem rankomis stveria V. Putino dešinę, nuteikia nemaloniai.

Juk buvusio kanclerio ir Vokietijos socialdemokratų partijos vadovo užsispyręs palankumas V. Putinui aštriai kontrastuoja su dabartiniu vokiečių požiūriu į rytų galybę Rusiją“.

Pasak Liuneburgo „Landeszeitungo“, „Kremliaus galingajam viršininkui rūpi pastovumas, politiškai ir asmeniškai. D. Medvedevą jis vėl paskiria savo premjeru, taigi nustato politikos kursą iš vienos, tai yra savo, rankos“.

Jis demonstruoja aljansą su bažnyčios galva, Kirilu Pirmuoju ir savo draugystę su G. Schroderiu. Tik šiems trims buvo leidžiama tuoj po V. Putino prisaikdinimo paspausti jam ranką.

„Senasis vokiečių kancleris Putinui yra lyg ir tam tikras tiltas į Vakarus“, – rašė Liuneburgo dienraštis.

Tačiau Regensburgo dienraštis „Mittelbayerische“ pareiškė, jog „tikros naujos pradžios iš V. Putino, kaip prezidento, tikėtis nebegalima. Iš per ilgai trunkančio valdymo beveik visada susiformuoja valdžios kietakaktiškumas, kuris naują mąstymą padaro nebeįmanomą“, – įsitikinęs Bavarijos regioninis laikraštis.


Šiame straipsnyje: RusijaVladimiras Putinas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
Daugiau straipsnių