- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Lietuvoje periodiškai šmėsteli idėjos keisti prezidento rinkimų tvarką. Esą, atšaukus tiesioginius rinkimus, galima išgyvendinti populizmą, kurio niekaip neatsikrato nei politikai, nei rinkėjai, atimti galimybę iš priešiškų verslo ar net geopolitinių jėgų prastumti abejotinos reputacijos veikėjus ir, žinoma, sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų.
Kaip pavyzdys paprastai pateikiama ne tik JAV, bet ir kaimynės Latvija bei Estija, kur prezidentą renka parlamentas ar speciali rinkikų kolegija. Vis dėlto pastarieji tiek Latvijos, tiek Estijos prezidento rinkimai tik patvirtina: šalies vadovo rinkimo schema a priori neapsaugo nuo krizių. Ypač kai politiniame landšafte ima stigti lyderių, o partijoms – noro susitelkti dėl bendro tikslo.
2015-aisiais rinkdama dabartinį prezidentą Latvijos Saeima surengė net keturis bevaisius slaptus balsavimus, per kuriuos nė vienas iš keturių kandidatų nesurinko reikiamo 51 balso. Dabartinis šalies lyderis išrinktas tik po penktojo, išimtinio, balsavimo.
Ieškodama naujojo prezidento Estija pasiklydo dar labiau. Antrąją kadenciją baigiančio Toomo Hendriko Ilveso įpėdinio nepavyksta rasti dar nuo rugpjūčio. Pirmąkart balsuojant parlamente net per tris balsavimus nė vienam kandidatui nepavyko palenkti į savo pusę dviejų trečdalių parlamentarų. Ne ką geriau sekėsi ir savaitgalį susirinkusiai gelbėjimo komandai – iš parlamentarų ir savivaldybių atstovų sudarytai Rinkikų asamblėjai. Nė vienas iš kandidatų nesugebėjo surinkti paprastosios daugumos balsų nei per pirmą turą, nei per antrą, kai varžėsi du daugiausia balsų surinkę politikos senbuvis Siimas Kallasas ir naujokas Allaras Jõksas.
Susiskaldę Estijos rinkikai nesugebėjo mobilizuotis net ir dėl geopolitinio tikslo – kitąmet Estija pirmininkaus ES ir šaliai žūtbūt reikia žmogaus, kuris ne tik pateisintų šalies įvaizdį ES, bet ir diktuotų pastarosios darbotvarkę.
Rinkimų klausimas grįžo į parlamentą. Estijos partijos paniro į slaptas kalbas apie tai, kas ką išdavė, o tauta – į desperatiškas diskusijas apie būtinybę keisti prezidento rinkimų tvarką ir kokio vado jai reikia apskritai. Tušti debatai tik sutrumpins laiką, likusį iki naujojo rinkimų spektaklio. Laukti liko nedaug – seni nauji, šįkart nepaprastieji, prezidento rinkimai – jau kitą pirmadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Atminimo lenta H. Perelšteinu...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato1Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumąMan, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
