Uzbekai ir terorizmas: koks ryšys?

Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog net keturi pastarojo meto teroristiniai žudikai kilę iš Uzbekistano. Atentatininkas per Heloviną Niujorke tik paskiausias iš jų.

Pirmiausia, vyras, surengęs praėjusių naujųju metų išvakarėse žudynes Stambulo naktiniame klube „Reina“, taip pat buvo uzbekas. Toks buvo ir vyriškis, balandžio pradžioje surengęs savižudžio išpuolį St. Peterburgo metro, kaip ir tą patį mėnesį į pėsčiųjų minią įvažiavęs žudikas Stockholme.

„Taip, tai labai krenta į akį, kad visi keturi teroristai būtent atkakę iš Uzbekistano“, – sakė Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ Vokietijos mokslo ir politikos instituto Berlyne vidurinės Azijos reikalų ekspertas Sebastianas Schieckas.

„Tačiau iš to dar negalima automatiškai daryti išvados, jog Uzbekistanas arba ir visas vidurinės Azijos regionas yra terorizmo „parako statinė“. Taip, islamas jame yra vyraujanti religija. Bet tai greičiau gana nuosaikus islamas, kuris ypač sovietiniais laikais buvo labai pasaulietiškas.

Ir taip, esama radikalizacijos ir ten, bet tai dar ne masinis reiškinys. Kas labai krenta į akį visų keturių žudikų atveju yra faktas, kad jų radikalizacija įvyko užsienyje, o ne gimtajame regione ar pačiame Uzbekistane.

O tai reiškia, jog šie vyrai pirmiausia turėjo pasitraukti iš socialinės aplinkos, kurioje jie gyveno savo tėvynėje, kad po to taptų imlūs džihadistinei radikalizacijai, islamistiniam fanatizavimui“, – teigė S. Schieckas.

Vis dėlto, stebėjosi Vokietijos radijo darbuotoja Ute Meyer, „keista tai, jog išpuolius vykdė išimtinai uzbekai, o juk galėjo tai būti turkmenai arba, sakykim, pakistaniečiai. Kodėl gi ne?“

„Taip, – sutiko ekspertas, – radikalizacijos fenomenas egzistuoja ir kaimyninėse valstybėse. Štai Kirgizstane šiemet buvo išpuolis Biškeke, jį įvykdė kirgizas. Bet faktas toks, kad tie, kurie radikalizuojasi, paprastai – o jų gana daug – keliasi ar jau yra išsikėlę į Islamiškąją valstybę Sirijoje.

O šioji kryptingai bandė ir tebebando užverbuoti vidurio azijiečius, nes pačiame jų gimtajame regione teroristinė veikla labai silpna, išpuoliai itin reti. Tai didele dalimi dėl to, kad ten iš penkių valstybių keturios yra autoritarinės. Jos stipriai kontroliuoja savo visuomenes, taip pat ir islamiškąsias institucijas – taip, kad terorizmas šiame regione nežymus.

Bet tai, kodėl dabar užsienyje reiškiasi primygtinai teroristai uzbekai, lieka mįsle, kurią žinovai dar bando įminti.

Jie pripažįsta, jog Uzbekistano vaidmuo čia ypatingas tuo atžvilgiu, kad tuoj po 1990-ųjų, šaliai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos, Uzbekistane kilo nauji, islamiški sąjūdžiai, kurių sovietiniais laikais visai nebuvo.

Ypatinga aplinkybė čia dar ir ta, kad valstybė, Uzbekistano režimas labai griežtai, labai aštriai į šias naujas apraiškas reagavo ir islamą nenuolaidžiai slopino, kitaip nei kaimyninės valstybės, kurios islamui buvo truputį, kad ir tik per nago juodymą, bet atviresnės“, – teigė Sebastianas Schieckas.

Vokietijos radijo žurnalistei Utei Meyer paklausius, „ar tikėjimo persekiojimas skatina radikalesnę jo išraišką, kai iš tos valstybės išemigruojama“, ekspertas atsakė, kad šį klausimą dar reikia ištirti, „o tai šiose autoritarinėse valstybėse labai sudėtinga.

Kol kas dar negalime čia nustatyti tikslių priežastinių ryšių. Tačiau žinome, kad Uzbekistane iš tiesų veikė teroristinis islamiškas sąjūdis, kuris ilgainiui pasitraukė į Afganistaną ir šiandien tik ten aktyviai ir reiškiasi“.

Toliau S. Schieckas patvirtino, kad ne tik „vyriausybės lygmenyje Uzbekistanas yra Vakarų partneris kovoje su teroru“, bet „kaip ir jo kaimynės tai yra sekuliari valstybė, neturinti jokio intereso radikalizuotis ar tapti teroristine.

Priešingai,  kaip autoritarinė šalis Uzbekistanas visų pirma suinteresuotas stabilumu ir čia jis taip pat reagavo ir valdė labai represyviai. Vis dėlto prieš metus, mirus pirmajam prezidentui Islamui Karimovui, prasidėjo atsitraukimas nuo šios labai kietos ir represyvios pozicijos į kiek švelnesnę ir labiau socialinę integraciją akcentuojančią politiką.

Juk per pirmuosius 25-erius savo nepriklausomybės metus Uzbekistanas buvo labai nuo užsienio atkirsta šalis. Toks buvo I. Karimovo sprendimas.  Tai jis valstybę izoliavo, prileido labai mažai užsienio prekybos.

Jam valdant šalyje nebuvo beveik jokių tiesioginių užsienio investicijų, vietinės valiutos irgi nebuvo leidžiama iškeisti į užsienietišką, o piliečiams reikėdavo netgi išvažiavimo vizų, kad galėtų iš šalies išvykti“, – dėstė pokalbyje su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“ vidurinės Azijos valstybių žinovas Sebastianas Schieckas.

Kartu jis džiaugėsi, kad padėtis Uzbekistane ima pamažu keistis ir kad jo naujasis prezidentas pažadėjo su JAV bendradarbiauti tiriant uzbeko padarytą nusikaltimą, kai tas nužudė aštuonis žmones ir dar daugiau sužeidė Niujorke rėždamasis mašina į Helovinui besiruošiančiųjų minią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius

Saulius portretas
...koks ryšys? o gi - jokio :) Tiesiog, dėl įtakos Vidurio Azijoje (kur ji pasuks, link rytų, ar vakarų) prasideda rimti, kol kas tik politiniai susistumdymai...

Milena

Milena portretas
Kaip pastebime iš pirmojo komentaro, „aš" visai nenusituokia apie Azijos musulmonus. Dauguma uzbekų ir afganistaniečių yra musulmonai, arabiškos kilmės, todėl dauguma jų turėtų būti savo išvaizda panašūs. Musulmonai arabai nepanašūs į mongoloidus: mongolus, kazachus, alanus ir kt.

Alijus

Alijus portretas
Vidurinėje Azijoje gyvena tautos asimiliavusios su mongolų gentimis ir musulmoniškos tautos. Iš mongoloidų kilmės (jų siaurenės akys, išsikišę skruostai) yra kazachai, bet jų yra ir musulmonų tikėjimo, Panašūs yra kirgizai, taip pat asmiliavę su mongolų gentimis, jų yra musulmonų-semitų. Gi tadžikai ir uzbekai yra arabiškos kilmės, semitai. Jie giminingi afganistaniečiams. Todėl tadžikai savo arabiška išvaizda gali būti panašūs į. Afganistano arabus. Tačiau pavieniai žmonės gali būti asimiliavę ir labai nepanašūs.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    2
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    20
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių