- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės darbotvarkė pagaliau pasiekė tą programos eilutę, kurioje kalbama apie vaiko pinigus. Kiek jų galiausiai atseikėtų, kol kas nesutaria ne tik pozicija su opozicija, bet ir patys valdantieji: minimos sumos – nuo 150 eurų už kiekvieną vaiką kas mėnesį (Seimo pirmininkas) iki 30 eurų (premjeras) – diskusiją paverčia kažkokiomis derybomis turguje.
Tačiau klausantis šios skaičių ekvilibristikos kyla vienut vienintelis klausimas: kodėl mums, it tam ubagui, užuot davę meškerę, politikai kiša kilbuką? Kad išmelstų gimdyti Lietuvos piliečius ar vis dėlto, kad apramintų sąžinę ir galėtų prie vieno Vyriausybės programos punkto nupiešti dailų pliusą?
Formaliai teigiama, kad parama vaikus auginantiems tėvams norima pagerinti demografinę situaciją – vienai šalies moteriai tenkančio 1,7 vaiko (2015 m.) statistinį kiekį padidinti iki 1,9 (2020 m.). Tačiau būdas auginti gimstamumo rodiklius – beje, toli gražu ne prasčiausius ES – pasirinktas veikiau iš nevilties, kad nerandama vaistų, galinčių sustabdyti migracijos plitimą. Tik ar ją sustabdytų numestas kilbukas? Vargu. Net jei gimtų, statistikų žargonu kalbant, 0,2 vaiko daugiau, iš lietuvių svajonių nedingtų žuvų fabrikai Norvegijoje. Juolab tolima perspektyva gauti kad ir 100 eurų už vaiką nuo emigracijos nesustabdytų tų Nacionalinio egzaminų centro apklausoje dalyvavusių dabartinių aštuntokų, kurių jau net 43 proc. ateitį sieja su užsieniu.
O ką daryti, kad Lietuva ne tik neišsivaikščiotų, bet ir apskritai neišnyktų, atsakymo galima paieškoti prie ugdymo įstaigų, kur naktį prieš registracijos pradžią budi atžaloms gero išsilavinimo siekiantys tėveliai.
Vienas naujausių Lenkijos, į Lietuvą panašios savo migracine patirtimi, sociologinių tyrimų atskleidė, kad absoliuti dauguma lenkų jau negalvoja artimiausiais mėnesiais ieškoti darbo Vakaruose ar emigruoti. Priežastys – pasikeitę prioritetai: svarbą atgavę bendruomeniniai ryšiai; suvokimas, kad kokybiškai įsikurti kitoje valstybėje kainuoja brangiai; augantis kvalifikuotos darbo jėgos poreikis pačioje Lenkijoje. Akivaizdu, kad tai – raktas ir į mūsų emigracijos problemos sprendimą.
O ką daryti, kad Lietuva ne tik neišsivaikščiotų, bet ir apskritai neišnyktų, atsakymo galima paieškoti prie ugdymo įstaigų, kur naktį prieš registracijos pradžią budi atžaloms gero išsilavinimo siekiantys tėveliai. Lopšeliai ir patiems mažiausiesiems, visos dienos mokyklos, tikrai solidus, o ne vos sukrapštytas mokinio krepšelis, daugiau pedagogų ir daugiau galimybių jiems kelti kvalifikaciją, ne išimtinai, bet visuotinai gerbiamos dirbančių tėvų teisės – sąrašą tikrai galima tęsti. Tik vieno dalyko jame tikrai nebūtų – menko 30 eurų vertės kilbuko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...