Universitetų tuštėjimo metas

  • Teksto dydis:

Stojančiųjų į Lietuvos universitetus mažėjimą smarkiai veikia objektyvios priežastys, tokios kaip demografinė krizė, emigracija, nemažėjanti socialinė atskirtis ar pajamų nelygybė, kai aukštasis mokslas tampa vis sunkiau pasiekiamas mažiau socialiai ir ekonomiškai sėkmingoms visuomenės grupėms. Kita vertus, čia yra ir priežasčių, kurios gali būti vadinamos subjektyviomis – pirmiausia kalbant apie šių dienų aukštojo mokslo politiką. Lietuvoje ją trumpiau galima vadinti universitetų ujimo politika, nes tokio universitetų žeminimo ir niekinimo, nepagrįsto kritikavimo jokiais dabartinės nepriklausomos valstybės gyvenimo laikais nebūta.

Nors universitetų pertvarkos reklaminių šūkių akcentu tapo „kokybė“, bet būsimiems studentams viešojoje erdvėje ir iš beveik visų valdžios tribūnų jau daugiau nei pusantrų metų aiškinama, kad blogesnių nei Lietuvos universitetų vargu ar surastumei kur nors kitur šiame pasaulyje. Tad jaunas abiturientas beveik tiesiogiai kreipiamas bėgti kuo toliau nuo tų „sumautų“ lietuviškų universitetų. Deja, išvykusių studijuoti į užsienį „viščiukus skaičiuosime rudenį“.

Tuo pat metu kiekvienas universitetas Lietuvoje skaičiuoja, kiek stojančiųjų prašymų sulauks šiais metais, nes studentų skaičius ir toliau yra gyvybiškai svarbus visoms net ir kokybiškiausioms ir geriausioms programoms šalyje. Dar daugiau – jokio naujo universitetų finansavimo modelio, kuris didesnį dėmesį teiktų kokybiškesnėms mokslu grįstoms studijoms, iki šiol nėra. Tad universitetų „krepšelizacija“ yra pagrindinis jų išgyvenimo variklis.

Birželio 19 d. vykusioje konferencijoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė kasmetinę Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje teigiama, jog į aukštąsias mokyklas įstoja mažiau studentų, tačiau jie yra labiau pasirengę. Ar tai reiškia, kad kiekybė ir kokybė esamame studijų modelyje atrado pusiausvyrą? Visgi, statistika negailestinga – harmonija tikrai nekvepia. MOSTA duomenimis, per pastaruosius šešerius metus studentų, priimtų į bakalauro studijas, universitetuose sumažėjo 34 proc., kolegijose – 22 proc. Kaip teigiama apžvalgoje, sumažėjus stojančiųjų skaičiui bei taikant rentabilumo kriterijus studijų programoms, 2017 m. programų, į kurias buvo priimta studentų, bendras skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Statistika yra iškalbingesnė už visas galimas teorijas ir hipotezes – pernai studijas pradėjo 21 tūkst. bakalauro studijų studentų. Apie kokybę, beje, ši statistika apskritai nieko nesako....

Universitetų tuštėjimas

O ką gi atneš 2018-ieji? Praėjus lygiai dešimt dienų po MOSTA pateiktos apžvalgos, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šalies universitetams siunčia dar svarbesnę žinutę. Ir ją neša tikrai ne laimės karvelis. Remiantis šių metų birželio 29 duomenimis ir juos lyginant su 2017 metų tos pačios birželio 29-osios LAMA BPO statistika, šiemet studentų mažėjimo neišvengs nei viena aukštoji mokykla Lietuvoje, o didžiuosiuose šalies universitetuose, remiantis pastarųjų dienų duomenimis, studijuoti norinčiųjų vidutiniškai sumažėjo beveik 20 proc.

Vilniaus universitetas (VU), remiantis minėtais duomenimis, šiemet sulaukė 18 procentų mažiau prašymų studijuoti nei pernai. Pirmu prioritetu 2018 metais studijas VU rinkosi 15 proc. mažiau stojančiųjų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kauno technologijos universitetas (KTU) lygiai prieš metus turėjo beveik 26 proc. daugiau prašymų, o pirmu prioritetu šiemet šią aukštąją mokyklą Kaune LAMA BPO sistemoje nurodžiusių stojančiųjų skaičius krito beveik 23 proc.

Skaičiai nepalankūs ir panašias studijų kryptis Vilniuje vykdančiam Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Šią aukštąją mokyklą, remiantis bendrojo priėmimo statistika 2017 ir 2018 metų birželio 29 dieną, rinkosi beveik 25 proc. mažiau norinčiųjų studijuoti. Pirmu prioritetu šią aukštąją mokyklą šiemet nurodo kur kas rečiau nei pernai, o procentai krenta beveik iki minus 17 rodiklio žymos.

Vieną didžiausių kritimų šiemet patiria Mykolo Riomerio universitetas (MRU). Čia, analizuojant birželio 29 dienos duomenis šiemet ir pernai, stojančiųjų mažėjimas siekia net 32 procentus. Pirmu numeriu LAMA BPO sistemoje MRU studijas pasirinkusiųjų skaičius smuko žemiau 22 proc., lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Studentų susidomėjimo neišvengia ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuris, atsižvelgiant į šiandieninę statistiką, gali sulaukti apie 22 proc. mažiau būsimų studentų. Medicinos ir veterinarijos srityse studijuoti nusprendusiųjų ir šią aukštąją mokyklą kaip pagrindinį prioritetą pasirinkusiųjų gretos taip pat retesnės: jų šiuo metu yra daugiau nei 18 procentų mažiau nei 2017-aisiais.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lyginant 2017-ųjų ir šių metų birželio 29 d. stojančiųjų prašymų duomenis, matyti, kad jų skaičius sumažėjo 8 procentais. Kol kas tai yra mažiausias stojančiųjų kritimas tarp didžiausių Lietuvos universitetų ir VDU šiuo metu bent procentiškai išlaiko geriausią poziciją Lietuvoje, atsižvelgiant į norinčiųjų studijuoti statistiką.

Analizuojant 2017 ir 2018 metų duomenis pagal pirmą prioritetą, VDU pasirinkusiųjų skaičius ne tik nekrito – šiai dienai VDU yra vienintelis universitetas Lietuvoje, kurį pirmu numeriu pasirinko daugiau stojančiųjų nei pernai. Net ir neįskaičiuojant kelių naujų pedagogikos programų, kurias universitetas pradės vykdyti nuo rudens, bendrai VDU pavyko sėkmingiausiai išvengti pageidavimų studijuoti bakalauro studijas mažėjimo.

Žinoma, visi šie skaičiai gali kisti ir keisis, bet tuštėjimo neišvengs nei vienas universitetas.

Pedagogų rengimo pertvarka 

Šiokios tokios viltys universitetuose yra siejamos su pedagogų rengimo pertvarka. Nors šiemet į norinčių studijuoti pedagogines programas motyvacijos vertinimą užsiregistravo kiek mažiau stojančiųjų nei pernai, bet yra pagrįstų lūkesčių, kad šias programas renkasi labiau pasirengę ir motyvuoti abiturientai.

Bet net ir čia „pagalius į ratus“ kišo užsitęsusi pedagogų rengimo pertvarka – Švietimo ir mokslo ministerijoje programų akreditavimas užtruko, jos stojantiesiems pasiūlytos vėliau nei prasidėjo stojimo prašymų pildymas. Kai kurių programų patvirtinimas buvo užbaigtas likus vos kelioms dienoms iki registracijos motyvacijos vertinimui pabaigos.

Vis nukeliamas programų akreditacijos datos terminas sukėlė nemažą sumaištį stojančiųjų gretose. Kreipdamiesi dėl naujų pedagogų rengimo studijų programų, kurias, pavyzdžiui, VDU vykdys nuo rudens, jie vis negaudavo norimo atsakymo, nes universitetas laukė aukščiausių institucijų palaiminimo, kurios neformaliai ir neoficialiai kartojo, kad viskas bus patvirtinta, tad nesijaudinkite...

Paradoksas tame, kad Švietimo ir mokslo ministerija, garsiai ir dažnai pasisakydama apie būtiną pedagogų rengimo pertvarką šalyje, savo kritika universitetams sukėlė nemažą sumaištį net ir tarp tų, kurie nori būti ateities pedagogais. Programų akreditacija užtruko būtent ugdymo mokslų srityje, kurioje stojantieji dažnai liko be atsakymų į rūpimus klausimus – nors ir būdami pasiruošę keisti situaciją mokyklose iš esmės bei nepaisydami viešame diskurse jau suformuoto ne itin palankaus įvaizdžio apie mokyklą kaip būsimą darbovietę.

Kad ir kokia situacija būtų šiai dienai, kad ir kokie procentai bespindėtų aukštųjų mokyklų priėmimo vitrinose, pedagogų rengimo pertvarka – gyvybiškai svarbi. Pertvarka, kuri atlieptų valstybės ir visuomenės tikslą – mokytojo profesiją paversti viena prestižiškiausių iki 2025 metų.

Motyvacijos tam reikia tikrai nemažai, todėl visi, be išimties, būsimi geriausi mokytojai, kurie iki liepos 16 d. per LAMA BPO pateiks prašymus į ugdymo mokslų studijų programas yra kviečiami liepos 17 d. dalyvauti papildomame motyvacijos vertinime. Čia dalyvauti galės net ir tie, kurie nespėjo ar negalėjo dalyvauti pagrindiniame vertinime. Traukinio durys plačiai atvertos tiems, kuriems svarbi maršruto kryptis – „Ateitis“.

Nepamirškime, kad valstybė ir visuomenė prasideda klasėje. Kaip tik klasėje reikalinga nauja pedagogų karta. Karta, kuriai būtų svarbu švietimo kokybė, žinių ir kompetencijų, pilietiškumo ir aktyvumo, kūrybiškumo ir saviraiškos, atjautos ir atsakomybės ugdymas. Nepriklausomai nuo užtrukusios pedagogų rengimo pertvarkos, šaliai gyvybiškai svarbu, kad naujieji pedagogai ne tik ateitų studijuoti, bet ir atrastų kelią į kiekvieno mokinio širdį.

Nors situacija nėra džiuginanti, o kai kurios aukštojo mokslo tendencijos Lietuvoje nėra teigiamos, bet stojantieji vis kritiškiau renkasi būsimas studijas. Tai yra ir geras ženklas, nes atsiranda daugiau galimybių auditorijose turėti labiau motyvuotų studentų. Ir čia, ko gero, tiktų vienas perfrazuotas Lietuvos Atgimimo laikų šūkis, kad „Universitetai be gerų studentų – Lietuva be ateities“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jone

Jone portretas
Savo paciu rankomis smaugiame ir moksla,ir kultura.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    6
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
Daugiau straipsnių