Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.

LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siekto rezultato greičiausiai neatneš, maža to, pareikalaus nemažų mokesčių mokėtojų pinigų. VDU, nežiūrint planuojamo susijungimo, man visuomet išliks humanitarinių–socialinių mokslų centru. Tikiuosi, kolegos sugebės išsaugoti šį savo išskirtinumą ir savitą kultūrą ir po integracijos. Kitaip Kauno aukštojo mokslo žemėlapis atrodys neišbaigtas.

Kita vertus, gerai, kad šis pernelyg užsitęsęs ir visus išvarginęs bei dėmesį nuo esminių universitetų pertvarkos tikslų (mokslo ir studijų kokybės, tarptautinio konkurencingumo stiprinimo) nukreipęs etapas baigėsi. Reikia judėti toliau. Labai tikiuosi, kad kitus po Seimo sprendimų seksiančius pertvarkos žingsnius lydės skaidrumas, aiški logika, bendrojo intereso matymas, kad nebus pamirštas įsipareigojimas stiprinti lyderiaujančius universitetus.

Seimo valioje ir kolegų apsisprendime – trys universitetai Kaune. Jį gerbdamas, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisiima atsakomybę bei lyderystę telkti fizinius ir technologijos mokslus, stiprinti verslo mokyklą. Tai – mūsų stiprybė, kurią patvirtina mokslo ir studijų rezultatai. Fizinių ir technologijos mokslų srityse KTU mokslo publikacijos su citavimo rodikliu (WoS) 2000–2018 m. sudaro 73 proc. visų Kauno universitetų publikacijų skaičiaus. Šiose srityse Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslo projektų ir aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų apimtys yra daugiau nei 4 kartus didesnės už kitų regiono universitetų kartu sudėjus. Kauno regione fizinių mokslų srityje užimame 87 proc. studentų rinkos, technologijos mokslų srityje – 76 proc..Vykdome 12 Horizontas 2020 projektų ir koordinuojame du Europos Sąjungos H2020 ekscelencijos centrų projektus.

Fizinių ir technologijos mokslų sinergija su socialiniais ir humanitariniais mokslais mums yra labai svarbi, nes tikime, kad esminės inovacijos gimsta skirtingų mokslų sandūroje. Visos studijų programos, kurias vykdome socialinių, humanitarinių mokslų ir menų srityse turi ir turės technologinių mokslų „įskiepį“.

Nelaukdami, kuo pasibaigs aukštojo mokslo pertvarkos procesas, galvokime apie ilgalaikę perspektyvą – apie ateitį, o ne apie momentinius sprendimus. Juk būtent tikėdami Lietuvos ateitimi, čia investuoja tarptautiniai pramonės ir verslo gigantai, kuriasi stiprios Lietuviško kapitalo įmonės. Beje, tarptautinių bendrovių tikėjimas mūsų šalimi išmatuojamas skaičiais: planuojamos investicijos į Kauno regioną siekia beveik 300 mln. eurų, bus sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų.

Mūsų pareiga, drauge su kitomis aukštosiomis mokyklomis, ne tik deramai pristatyti Kauno regiono ir Lietuvos privalumus didiesiems užsienio ir Lietuvos investuotojams, bet ir pasiūlyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Specialistus, kurie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir kalba užsienio kalbomis, mąsto sistemiškai, geba spręsti kompleksines problemas, yra kūrybiški. Specialistų spektras, kurio reikia didžiosioms įmonėms – tikrai platus, todėl neišvengiamai mums visiems teks dirbti glaudžiai surėmus pečius.

Kauną investuotojai renkasi tiek dėl puikios infrastruktūros, tiek dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, aukšto lygio mokslo ir tyrimų bazės. Reaguojame į rinkos poreikius – istoriškai esame tas universitetas, kuris Lietuvoje su verslu ir pramone dirba labai glaudžiai tiek rengdami aukštos kvalifikacijos inžinierius, tiek vykdydami užsakomuosius mokslinius tyrimus. Nuosekliai stipriname bendradarbiavimo su verslu ir pramone kompetencijas, aktyviai dalyvaujame susitikimuose su investuotojais dar konfidencialumo stadijoje. Beveik visais atvejais esame pagrindinis Kauno universitetas, pristatomas globalių bendrovių atstovams. Savo jėgomis pasitikime – esame reikalingi ne tik Kauno regionui, bet ir visos valstybės aukštos pridėtinės ekonomikos vystymui.

Todėl nenoriu kalbėti apie besidubliuojančias studijų programas, išbarstytą mokslinį potencialą ir skirtingą akademinę kultūrą. Aukštųjų mokyklų bendras darbas, pagrįstas šalies interesais, žvelgiant į ateitį, yra tai, ko turime siekti.

Aukštos kokybės mokslo tyrimai ir studijos, profesionalai ir specialistai, dėl kurių konkuruoja tarptautinės įmonės, jų veikla Lietuvoje, patraukli tiek, kad gali stabdyti protų nutekėjimą, ir yra tai, kuo turime rūpintis.

Neturėtume priimti sprendimų tik galvojant apie išlikimą, visos pertvarkos turi būti orientuotos į iškilimą. Ne vienos kurios nors aukštosios mokyklos, o Lietuvos, kuri egzistuoja pasaulio įtakingųjų žemėlapiuose.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vuka

Vuka portretas
Gal sujungiam lazerius su amatu mokykla?

Zebrus

Zebrus portretas
Ar tikrai reikia fizinių ir technologijos mokslų sinergijos su socialiniais ir humanitariniais mokslais? Ar ne per daug tų socialinių ir humanitarinių mokslų? Gal atiduodam juos VDU?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    3
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
  • Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
    Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

    Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. ...

  • Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių
    Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

    Pagal naujausius Bloomberg duomenis, 2018 metus Lietuva užbaigė pasiekusi didžiausią Ekonomikos pasitikėjimo indekso reikšmę iš visų trijų Baltijos šalių – 114,3. ...

    4
  • Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?
    Ar A. Tapinas atsiprašys V. Titovo?

    Žurnalistu save įvardinančio A.Tapino premjerui duotas terminas baigiasi. Jėzau, Jėzau, liko keturios dienos, ir S.Skvernelis turės atsiprašinėti "Laisvės TV" (per kokį kanalą ją rodo?) moderatoriaus, įsižeidusio dėl to, kad jį ...

    48
  • Svarbi pagarba
    Svarbi pagarba

    Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dien...

    7
  • Padorumo testas
    Padorumo testas

    Ši diena prasidėjo šviesa languose. Aštuntą ryto juos dešimčiai minučių atmerkė vienybės ir atminimo žvakutės. Pilietinė iniciatyva "Atmintis gyva, nes liudija" gimė 2008-aisiais, įkvėpta moksleivių. ...

    2
Daugiau straipsnių