Trojos arklys iš Vakarų

Vasaros pabaigoje čionykščiai melomanai tapo nejaukaus incidento dalyviais. Ilgai lauktas vieno "Pink Floyd" lyderių George‘o Rogerio Waterso koncertas (1943) tapo smulkiu skandalu ir šiek tiek apkartino geros muzikos besitikėjusių klausytojų vakarą.

Koncerto metu buvęs "Pink Floyd" dainininkas, bosistas, kompozitorius ir tekstų autorius su jam būdingu idėjinio bolševiko užsidegimu skandavo kairiąją agitaciją, o po renginio paleido keletą verbalinių ekskrementų apie tai, kad Rusija ir jos 110-ies asmenų režimas, valdantis 35 proc. viso Rusijos turto (palyginimui: JAV tiek turto valdo daugiau nei 3 mln. asmenų), neteisingai puolami, kad Krymas priklauso Rusijai (visiškai nesvarbu, kam, remiantis istoriniu teisingumu, turi priklausyti Krymas, mat pusiasalio okupacijos klausimas – principo reikalas, jeigu bus leista užlipti ant galvos vieną kartą, Kremlius tą padarys ir daugiau sykių) ir t. t.

Vietinė penktoji kolona džiaugėsi įsigijusi naują "draugą", o čionykštėje spaudoje šis nutikimas buvo trumpai aprašinėjamas su fariziejišku įniršiu, neskiriant visai šitai istorijai detalesnės analizės. Yra keli kertiniai momentai, kuriuos svarbu suvokti, norint iššifruoti R.Waterso elgesį, pažiūras, pareiškimus bei jų vaidmenį informaciniame kare.

Visų pirma, ponas R.Watersas nepasakė ir nepadarė nieko naujo, ko nebūtų buvę galima iš jo tikėtis. Būtų buvę daug keisčiau, jeigu jis tuo klausimu nieko nebūtų sakęs arba pagyręs NATO ir JAV. Jis visada buvo sotus idėjinis Vakarų marksistas. Galima netgi sakyti, kad R.Watersas, kaip ir Oliveris Stone‘as (1946), uždirba iš savo pažiūrų didžiulius pinigus, mat politika visada užėmė svarbią vietą "Pink Floyd" kūryboje.

Jeigu manote, kad negalima painioti meno su politika, verta paskaityti interviu su R.Watersu arba pažiūrėti dokumentinius filmus, skirtus grupei ar kuriam nors konkrečiam "Pink Floyd" albumui (pvz., filmą iš "Classic Albums" serijos, skirtą "The Dark Side of the Moon").

Tokių žmonių Vakaruose visada buvo, yra ir bus. Sotus gyvenimas, lengvai įgytas geras išsilavinimas, kurio kartais nėra kaip panaudoti ir pritaikyti gyvenime, bei savojo kelio paieškos visada leis vakariečiams svaigintis politiniu opiumu: nusivylimu "šiuolaikine vartotojiška visuomene", komunizmo, socializmo, anarchijos ar net nacizmo idealizavimu, žavėjimusi įvairiausio plauko diktatūromis bei joms vadovaujančiomis beždžionėmis.

Antra, tenka pasakyti, kad R.Watersas roko pasaulyje nėra išimtis. Visas roko muzikos žanras ir su juo siejama vadinamoji kontrkultūra šiaip ar kitaip yra kairuoliška. Dalis muzikantų buvo apolitiški, dalis buvo už abstrakčią "taiką", o dalis – atvirai marksistiški. Įvairiausios roko srovės ir joms priskiriami muzikantai karta iš kartos bodėjosi vyraujančia kultūra, ieškodami savęs, siekė kurti naujas muzikos rūšis, o kai kurie net atvirai norėjo sugriauti vyraujančią pasaulio tvarką.

Jaunuolių protai būdavo nukreipiami ne į kažkokią abstrakčią "vyraujančią kultūrą", jie nekovojo prieš kažkokį abstraktų konformizmą ar universalią "šiuolaikinę vartotojišką visuomenę", jie priešinosi būtent Vakarų gyvenimo modeliui ir deklaruojamoms vertybėms arba stengėsi išmėginti jų leistinas ribas. Kai kurie užaugo, atrado save ir tapo menininkais-verslininkais, o kai kurių protas taip ir liko nepersirgęs vaikiška kairumo liga, kaip kad ją dar vadino sifilitikas Iljičius.

Ir nepaisant to, roko muzika įkūnija viską, kas yra geriausio Vakarų santvarkoje – individualumą, kūrybingumą, teisingumo viršenybę prieš idiotizmą ar nepotizmą, sugebėjimą priešintis minios spaudimui, didžias svajones, vedančias žmoniją į priekį, vieno eilinio individo veiksmus, gebančius pakeisti net masių gyvenimus, gyvuojančius stereotipus, šablonus, taip pat įkūnija realią galią griauti blogio imperijas (pvz., Sovietų Sąjungą).

Kad ir ką R.Watersas sakytų ant scenos ar už jos ribų, tie žodžiai nieko nereiškia, nes jo muzika atlieka absoliučiai priešingą darbą už jį, o, be to, jo dainos įkūnija viską, ko paprastai nekenčia diktatūroje užauginta ir išbrandinta vergo sąmonė.

Vakarų miesčionis kvailiojantis jaunimas erzina, bet Kremliaus šalininkai to tiesiog negali pakęsti – tai veikia juos baisiau už polonio arbatą arba "Novičiok" dujas. Putinofilas, besiklausantis "Pink Floyd" dainų, arba liks abejingas jų turiniui, arba patirs patį didžiausią pasąmoningą klasinės neapykantos protrūkį nuo 1917 metų revoliucijos ir pilietinio karo laikų.

Rokas, džiazas, bliuzas, kantri, folkloras, netgi hip hopas ir elektroninė šokių muzika, visos meno rūšys ir jų kokybiški atstovai yra Vakarų minkštoji galia, kuri daro ilgalaikį ir reikšmingą poveikį ištisoms žmonių grupėms. Vakarų visuomenės stipriai pakito atsiradus rokenrolui, o SSRS tiesiog susprogo į gabalus. Ironiška, kad nors gėlių vaikai ir pankai norėjo sugriauti šiuolaikinę vartotojišką visuomenę, jų veiksmai pakenkė tik jų kairiesiems "bendraminčiams" anapus geležinės uždangos. Mat "The Beatles", "Pink Floyd" ar "The Rolling Stones" priminė komunizmo vergams apie už sienos esantį kitokį pasaulį ir suteikė jėgų kovoti.

Galbūt atrodo, kad menas ir jo reikšmė pervertinama, tačiau verta prisiminti, kad "Masonų sąmokslo" teorijose muzika užima svarbią vietą. Anot jų, visi vakarietiškos populiarios muzikos kūriniai buvo sukurti slaptose driežažmogių laboratorijose tam, kad specialiomis dopaminą (laimės hormoną) išskiriančiomis bangomis būtų galima kontroliuoti mases, o visos žvaigždės ir muzikantai – tik aktoriai arba masonų agentai. Todėl ir buvo nužudyti Jamesas Marshallas Hendrixas (1942–1970), Jamesas Douglas Morrisonas (1943–1971), Johnas Winstonas Ono Lennonas (1940–1980) ir kiti, norėję tai atskleisti.

Nuo minėtų garso bangų gali išgelbėti tik verdantis actas ir gera Kremliaus caro valia, grąžinsianti visus to pageidaujančius prie "tikrųjų vertybių".


Šiame straipsnyje: Pink FloydKremliusmuzikantai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimelis

Klausimelis portretas
Kiek acto nugarino aftarius?

Autoriui

Autoriui portretas
Tu gal propagandos žiurkė daugiau neberašyti ,matyt blogai mokeisi istorijos ,turi arklio snukį tai gal zvengimu užsiima ,bet ne rastliava

TO U-2

TO U-2 portretas
Nuo kada visi giriantys Kremlių- genijai, LILIPUTINO pasubinoke? Be to šiame tekste nematyti jokio "puldinėjimo" R. Waterso adresu. A. Užkalnio ir V. Jodelienės tekstai šia tema panašūs puolimą, o L. Dykovo tekstas, kaip tik primena advokatavimą ir pateisnimus
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bolševikinės lygiavos planas
    Bolševikinės lygiavos planas

    Gyventojai antrą kadenciją baiginėjančios Prezidentės darbą įvertino aštuonetu, o vykdytą užsienio politiką – septynetu. Bet čia dar turbūt iki istorijos su "Spartanu". Dabar vidurkis veikiausiai būtų mažesnis, bet kam tai...

    6
  • Interpolas – naujasis Rusijos įrankis
    Interpolas – naujasis Rusijos įrankis

    Pati viena Rusija nėra didelė grėsmė. Rusija su savo bendrininkais Vakaruose kelia rimtą pavojų. Kremlius nepasiuntė tankų į Interpolo būstinę Lione, kad priverstų tarptautinę policijos organizaciją naudoti savo „raudonųjų pranešim...

    1
  • „Novičiok“. Nauja versija
    „Novičiok“. Nauja versija

    Rusija, kuriai dėl agresijos Ukrainos atžvilgiu užtrenktos civilizuoto pasaulio durys, į aktyvios politikos areną toliau braunasi per langus. Dėl iki galo nežinomų tikrųjų priežasčių Kinijai suėmus tuometį "Interpolo" vadovą Meng Hong...

    8
  • Skausmingi žingsniai
    Skausmingi žingsniai

    Dar nė vieno premjero nebuvo, kuris gavęs valdžią nebūtų pareiškęs: "Čia viskas taip užleista, ankstesnės valdžios prieš 5 ar 10 metų tai privalėjo padaryti. Tad dabar neišvengiamai reikia priimti nepopuliarius sprendimus...

    1
  • Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos
    Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

    Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyvent...

    3
  • Pakabinkite dar makaronų
    Pakabinkite dar makaronų

    Gėris ir grožis, kuris Lietuvai buvo žadamas išsinuomojus suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) iš norvegų, pasirodė buvęs tik iliuzija. Šio monstro pajėgumai tokie, kaip bendras visų trijų Baltijos valstybių dujų poreik...

    17
  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    6
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    3
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

Daugiau straipsnių