Tradiciniai amatai ir geriausieji jų mokovai | KaunoDiena.lt

Tradiciniai amatai ir geriausieji jų mokovai

Žengiant per kalendorinį laiko slenkstį – o tokie yra Naujieji Metai – apžvelgiami praeito laiko tarpsnio pasiekimai, susumuojami nuveikti darbai. Tai tam, kad sėkmingiau žengtume į priekį, kad ateities planai būtų konkretesni.

Viešojoje erdvėje tapo įprasta pažymėti geriausius praėjusių metų žmones, ar tai pasižymėjusius sporto arenose, ar scenose, ar darbinėje veikloje. Kad turėtume į ką lygiuotis, sektume jų pavyzdžiu, matytume mūsų gyvenimo lyderius. Tai tikrai prasminga tradicija...

Ji puoselėjama ir labai svarbioje tautinės tapatybės ugdymo srityje. Būtent saugant, skatinant mūsų krašto tradicinius amatus. Auksarankiai meistrai išsaugojo kalvystės, puodininkystės, audimo ir kitų smulkesnių amatų tradicines technologijas bei daiktų puošybos tautinius bruožus, o lietuviškoji kryždirbystės tradicija UNESCO organizacijos pripažinta pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Visa tai – ypatingai didelė Lietuvos kultūros paveldo vertybė. Tai yra senovinės lietuvių darbinės veiklos, kitados buvusios pragyvenimo šaltiniu, gyvoji raiška.

Tradiciniai amatai, perduodami iš kartos į kartą, – svarbi etnokultūros dalis. Prieš dešimtį metų priėmus Tautinio paveldo produktų įstatymą ir pradėjus sertifikuoti tautinio paveldo produktus, buvo iš esmės sustiprinta ši prasminga veikla. Visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose susikūrė amatų centrai; dabar jų yra dvi dešimtys. Ir tai ne tik laisvalaikio praleidimui; čia atliekamuose darbuose įspūdingai atskleidžia tautos kūrybinės galios. Meistrų gaminių sertifikavimas, įrodantis atitikimą senajai tradicijai, vyksta Žemės ūkio ministerijos suburtoje ekspertų komisijoje.

Kad ši veikla, puoselėjanti tautinę tapatybę, yra valstybinės reikšmės, kalbėta gruodžio mėnesį ministerijos surengtame renginyje, pavadintame „10 metų tautinio paveldo atgimimui“. Jo metu buvo apdovanoti 2017 metais sėkmingiausiai dirbusieji Lietuvos amatininkai ir geriausias tradicinių amatų centras, taip pat pagerbti kiti aktyviausieji tradicinio amato mokovai. Pasidžiaugti metų geriausiųjų sėkme iš visos Lietuvos susirinko auksarankiai meistrai ir tautinio paveldo puoselėtojai. Juos sveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

O nuveikta išties nemažai. Iš viso Žemės ūkio ministerijoje nuo 2008-ųjų pradžios sertifikuoti bemaž 3 tūkstančiai tautinio paveldo produktų. Didžiąją jų dalį (2489) sudaro medžio, audimo, kalvystės, puodininkystės, gintaro ir kitų medžiagų bei technologijų dirbiniai. Taip pat ir tradiciniai maisto gaminiai, vadinamas kulinarinis paveldas: ruginė duona, šakočiai, meduoliai, rūkyta mėsa ir žuvis. Taip pat buvo sertifikuoti 443 tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai. Per dešimtmetį sertifikuotos net 42 šių amatų mokymų programos bei atestuoti 159 tradicinių amatų meistrai. Sertifikuotas gaminys gauna specialų ženklą, pažymintį jo ypatingą vertę. Išskirtinės sąlygos jais prekiauti meistrams suteikiamos tradicinių mugių metu. Savivaldybės padeda pripažintiems meistrams lengvatinėmis sąlygomis įsirengti dirbtuves, įsigyti įrangą, organizuoti mokymus jaunajai kartai.

Iš viso Lietuvoje tautinio paveldo produktus gamina 630 amatininkų ir 127 įmonės. Jų rankų dirbiniais galime originaliai papuošti savo būstą ir aplinką, o valgiais paskaninti šventinį stalą. Tad kas tie – praėjusių metų geriausieji ?

Pirmuoju renginyje buvo paminėtas ir pinigine premija apdovanotas laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis. Šio meistro suręstais Kuršmarių kurėnais ir upių vytine sėkmingai plaukiojo nacionalinių ekspedicijų Nemunu ir Vysla dalyviai. Kaip malonu vėl matyti mūsų vandenyse bures iškėlusius, vėtrungėmis pasipuošusius istorinius laivus! Apdovanojimą taip pat gavo tautodailininkė Rita Vasiliauskienė, kuri Arklio muziejuje Niūronyse kepa tikrą lietuvišką duonelę. Ji taip pat pamoko, kaip lieti vaškines žvakes, išmarginti tradiciniais raštais velykinius margučius, iškarpyti popierines puošmenas. O sėkmingiausiai praėjusiais metais savo veiklą plėtojęs tradicinių amatų centras yra įsikūręs Arnetų name Kėdainiuose. Čia darbuojasi 5 meistrai, pamokydami austi staklėmis, vyteles supinti, puodą ar vazą nužiesti, medinį šaukštą ar kokį įmantresnį dirbinį išdrožti. Šiame amatų centre jau įvyko per 2 tūkst. edukacinių užsiėmimų, eksponuojamos vis naujos paveldo produktų parodos.

Tradicinių amatų ir verslų globa bei plėtra Lietuvoje prasminga daugeliu aspektų. Tai puikiausia krašto reprezentacija, atspindintis ilgaamžes tautos vertybes, tradicijas ir vietinį savitumą. Taip pat efektyvus kultūrinio ir kaimo turizmo skatinimo veiksnys, žinia, ir alternatyvi gamybinė veikla kaime, remiama ES per kaimo plėtros priemones. Betgi svarbiausia, kad įsitraukimas į šiuos procesus – labai geras tautinės tapatybės ugdymo praktinis būdas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

"Dzūkijos uoga"

"Dzūkijos uoga" portretas
Tradiciniais amatais ypač garsėja Dzūkijos nacionalinis parkas.Merkinės apylinkėse randami akmens amžių menantys keramikos dirbiniai.Šalia Merkinės iki šiol darbuojasi juodosios keramikos meistrai, savo amato paslaptis paveldėję iš protėvių.Daugiau apie juodąją keramiką Dzūkijoje: http://kaimoturizmosodyba.eu/savaitgalio-pramogos-dzukijoje/ Šis kraštas išsiskiria ir maisto gaminimo kultūra. Skirtingai nei didžiojoje Lietuvos dalyje, čia vyrauja grikiniai patiekalai. Na o tikros dzūkiškos grikinės babkos ("bobos") galima paragauti keliose čia įsikūrusiose kaimo turizmo sodybose.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    4
  • „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?
    „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?

    Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ...

  • Naudos pitbulių šėlsmas
    Naudos pitbulių šėlsmas

    Bankų ideologų fronte – nieko naujo. Vis dar toliau įkyriai ieškoma argumentų, kuo puikus yra automobilių mokestis. Nors premjeras S.Skvernelis aiškiai pasakė: šitos prievolės nebus, tačiau užkulisiuose ant laužų vis degin...

    3
  • Graudžiai juokinga
    Graudžiai juokinga

    Retkarčiais susimąstau, ką pagalvotų žmogus iš, pavyzdžiui, karaliaus Saulės valdymo laikų, jei laiko mašina atkeliautų į 2018-uosius. Ar nesprogtų iš nuostabos įmantriomis garbanomis papuošta galva, pamačius greta va...

    10
  • Mindaugai, paklausk tėčio
    Mindaugai, paklausk tėčio

    Kol politikai kartu su dalimi Lietuvos masiškai atostogauja, viešojoje erdvėje gali sužibėti ir įprastomis aplinkybėmis įspūdingo dėmesio nesulaukiantys Seimo nariai. Vienas jų – kaunietis Mindaugas Puidokas. ...

    20
  • Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?
    Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?

    Nuo ko priklauso laimė? Išgirdus šį klausimą pirmiausia į galvą ateina liaudies posakis „ne piniguose laimė“. Visgi yra atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad laimę galima rasti ir piniguose. ...

  • Profesionalus švonderizmas
    Profesionalus švonderizmas

    Svarbiausių šio profesionalų Seimo darbų sąrašas vis ilginamas. Greta kovos su alkoholiu (kažkodėl ne su alkoholizmu) ir balto fortepijono Seime (jei ten užsukęs pirmasis faktinis šalies vadovas skubiai užsinorėtų pirštus...

    6
  • Kaukazo taifūnas: 5 dienos
    Kaukazo taifūnas: 5 dienos

    Šią savaitę sukako lygiai dešimt metų, kai Kremliaus banderlogų gaujos ir Mordoro orkų ordos atvirai užpuolė suverenią, nepriklausomą, vakarietiškos demokratijos keliu žengti bandančią Gruziją, kuri dabar vadinama dar ir Sakar...

    6
  • Kiekvienam – savas tunelis
    Kiekvienam – savas tunelis

    Dar gegužės pirmosiomis dienomis prasidėjusi šių metų vasara jau iš pat pradžių žadėjo siurprizų. Atsargesnieji turėjo suklusti, nes taip nebūna: Baltija staiga virto Viduržemio jūra, o Lietuvos vasaros sostinė prilygsta Turkijos k...

    1
Daugiau straipsnių