Tradiciniai amatai ir geriausieji jų mokovai

Žengiant per kalendorinį laiko slenkstį – o tokie yra Naujieji Metai – apžvelgiami praeito laiko tarpsnio pasiekimai, susumuojami nuveikti darbai. Tai tam, kad sėkmingiau žengtume į priekį, kad ateities planai būtų konkretesni.

Viešojoje erdvėje tapo įprasta pažymėti geriausius praėjusių metų žmones, ar tai pasižymėjusius sporto arenose, ar scenose, ar darbinėje veikloje. Kad turėtume į ką lygiuotis, sektume jų pavyzdžiu, matytume mūsų gyvenimo lyderius. Tai tikrai prasminga tradicija...

Ji puoselėjama ir labai svarbioje tautinės tapatybės ugdymo srityje. Būtent saugant, skatinant mūsų krašto tradicinius amatus. Auksarankiai meistrai išsaugojo kalvystės, puodininkystės, audimo ir kitų smulkesnių amatų tradicines technologijas bei daiktų puošybos tautinius bruožus, o lietuviškoji kryždirbystės tradicija UNESCO organizacijos pripažinta pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Visa tai – ypatingai didelė Lietuvos kultūros paveldo vertybė. Tai yra senovinės lietuvių darbinės veiklos, kitados buvusios pragyvenimo šaltiniu, gyvoji raiška.

Tradiciniai amatai, perduodami iš kartos į kartą, – svarbi etnokultūros dalis. Prieš dešimtį metų priėmus Tautinio paveldo produktų įstatymą ir pradėjus sertifikuoti tautinio paveldo produktus, buvo iš esmės sustiprinta ši prasminga veikla. Visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose susikūrė amatų centrai; dabar jų yra dvi dešimtys. Ir tai ne tik laisvalaikio praleidimui; čia atliekamuose darbuose įspūdingai atskleidžia tautos kūrybinės galios. Meistrų gaminių sertifikavimas, įrodantis atitikimą senajai tradicijai, vyksta Žemės ūkio ministerijos suburtoje ekspertų komisijoje.

Kad ši veikla, puoselėjanti tautinę tapatybę, yra valstybinės reikšmės, kalbėta gruodžio mėnesį ministerijos surengtame renginyje, pavadintame „10 metų tautinio paveldo atgimimui“. Jo metu buvo apdovanoti 2017 metais sėkmingiausiai dirbusieji Lietuvos amatininkai ir geriausias tradicinių amatų centras, taip pat pagerbti kiti aktyviausieji tradicinio amato mokovai. Pasidžiaugti metų geriausiųjų sėkme iš visos Lietuvos susirinko auksarankiai meistrai ir tautinio paveldo puoselėtojai. Juos sveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

O nuveikta išties nemažai. Iš viso Žemės ūkio ministerijoje nuo 2008-ųjų pradžios sertifikuoti bemaž 3 tūkstančiai tautinio paveldo produktų. Didžiąją jų dalį (2489) sudaro medžio, audimo, kalvystės, puodininkystės, gintaro ir kitų medžiagų bei technologijų dirbiniai. Taip pat ir tradiciniai maisto gaminiai, vadinamas kulinarinis paveldas: ruginė duona, šakočiai, meduoliai, rūkyta mėsa ir žuvis. Taip pat buvo sertifikuoti 443 tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai. Per dešimtmetį sertifikuotos net 42 šių amatų mokymų programos bei atestuoti 159 tradicinių amatų meistrai. Sertifikuotas gaminys gauna specialų ženklą, pažymintį jo ypatingą vertę. Išskirtinės sąlygos jais prekiauti meistrams suteikiamos tradicinių mugių metu. Savivaldybės padeda pripažintiems meistrams lengvatinėmis sąlygomis įsirengti dirbtuves, įsigyti įrangą, organizuoti mokymus jaunajai kartai.

Iš viso Lietuvoje tautinio paveldo produktus gamina 630 amatininkų ir 127 įmonės. Jų rankų dirbiniais galime originaliai papuošti savo būstą ir aplinką, o valgiais paskaninti šventinį stalą. Tad kas tie – praėjusių metų geriausieji ?

Pirmuoju renginyje buvo paminėtas ir pinigine premija apdovanotas laivadirbys iš Rusnės Simas Knapkis. Šio meistro suręstais Kuršmarių kurėnais ir upių vytine sėkmingai plaukiojo nacionalinių ekspedicijų Nemunu ir Vysla dalyviai. Kaip malonu vėl matyti mūsų vandenyse bures iškėlusius, vėtrungėmis pasipuošusius istorinius laivus! Apdovanojimą taip pat gavo tautodailininkė Rita Vasiliauskienė, kuri Arklio muziejuje Niūronyse kepa tikrą lietuvišką duonelę. Ji taip pat pamoko, kaip lieti vaškines žvakes, išmarginti tradiciniais raštais velykinius margučius, iškarpyti popierines puošmenas. O sėkmingiausiai praėjusiais metais savo veiklą plėtojęs tradicinių amatų centras yra įsikūręs Arnetų name Kėdainiuose. Čia darbuojasi 5 meistrai, pamokydami austi staklėmis, vyteles supinti, puodą ar vazą nužiesti, medinį šaukštą ar kokį įmantresnį dirbinį išdrožti. Šiame amatų centre jau įvyko per 2 tūkst. edukacinių užsiėmimų, eksponuojamos vis naujos paveldo produktų parodos.

Tradicinių amatų ir verslų globa bei plėtra Lietuvoje prasminga daugeliu aspektų. Tai puikiausia krašto reprezentacija, atspindintis ilgaamžes tautos vertybes, tradicijas ir vietinį savitumą. Taip pat efektyvus kultūrinio ir kaimo turizmo skatinimo veiksnys, žinia, ir alternatyvi gamybinė veikla kaime, remiama ES per kaimo plėtros priemones. Betgi svarbiausia, kad įsitraukimas į šiuos procesus – labai geras tautinės tapatybės ugdymo praktinis būdas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

"Dzūkijos uoga"

"Dzūkijos uoga" portretas
Tradiciniais amatais ypač garsėja Dzūkijos nacionalinis parkas.Merkinės apylinkėse randami akmens amžių menantys keramikos dirbiniai.Šalia Merkinės iki šiol darbuojasi juodosios keramikos meistrai, savo amato paslaptis paveldėję iš protėvių.Daugiau apie juodąją keramiką Dzūkijoje: http://kaimoturizmosodyba.eu/savaitgalio-pramogos-dzukijoje/ Šis kraštas išsiskiria ir maisto gaminimo kultūra. Skirtingai nei didžiojoje Lietuvos dalyje, čia vyrauja grikiniai patiekalai. Na o tikros dzūkiškos grikinės babkos ("bobos") galima paragauti keliose čia įsikūrusiose kaimo turizmo sodybose.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Reitingų horoskopai
    Reitingų horoskopai

    Ar jūs tikite apklausų rezultatais? Numosite ranka, esą niekas tų paskalų rimtai nevertina. Tik vis tiek įdomu, kaip ir žiopsoti į horoskopus. ...

    1
  • Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs
    Kai viena šalis sunkiai valdoma, o kitą valdo nenormalūs

    Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje pirmiausia ilgas žvilgsnis į Italiją, o paskui trumpesnis į Rusiją. ...

    3
  • Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės
    Tradicijos: mūsų grandys ir grandinės

    Eilinio festivalio eiliniai nuobodžiame pranešime spaudai skaitome: štai jau tradiciniu tapęs renginys šįmet vyks antrą kartą. Perskaitome ir pamirštame. Nes visi pranešimai būna vienodi ir nuobodūs, kultūros rengini...

    1
  • Būtovės slėpiniai. Kodėl patenki į draugų zoną?
    Būtovės slėpiniai. Kodėl patenki į draugų zoną?

    Troškimas patikti į akį kritusiam žmogui taip pat stipriai, kaip jis patinka tau, šiek tiek primena bandymus tobulai išvirti kiaušinį. Kartais, atrodo, darai viską teisingai, tačiau ima bjaurybė ir suskyla. Santykiuose irgi p...

    2
  • Poezijos atmintis
    Poezijos atmintis

    Išeivijos lietuvių poetas ir filmininkas Jonas Mekas viename iš interviu yra sakęs, kad kultūra ir menas, kaip tradicija, yra lyg medis, kurio nereikia kirsti, nors ir esi avangardistas. Tik brandaus amžiaus kūrėjams įmanoma suprasti, kad,...

  • Likimo ironija be pirties
    Likimo ironija be pirties

    2019-aisiais mūsų Viešpaties metais nuo vėjaraupių nusigalavus Rusijos valdovui, Žmogui su botokso kauke, dar žinomam VVP inicialais, kadaise visam pasauliui grasinusi Azijos meška paniro į anarchiją. Pavergtos Sibiro platybių tautos suk...

    19
  • Viskas pagal ES reikalavimus
    Viskas pagal ES reikalavimus

    Lietuva skuba vykdyti europinius reikalavimus. Paknopstomis ir valdžia, ir įmonės įmonėlės stengiasi taikyti naująsias ES duomenų apsaugos taisykles. Na, valdžia nespės iki gegužės 25-osios pakeisti įstatymų, nes ši diena išau&scaro...

  • Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią
    Menant išlaisvinančią Sąjūdžio dvasią

    Birželio 3-iąją minėsime trisdešimtąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines. Prieš 30 metų 35 meno ir mokslo sričių atstovai, susibūrę į iniciatyvinę grupę, pradėjo vesti Lietuvą išlaisvinimo iš sovietų okupa...

  • Būti suaugusiam
    Būti suaugusiam

    Kiek kartų esame girdėję ar patys tarę frazę „pakalbėkime kaip suaugę“, „elkimės kaip suaugę“. ...

  •  Dvi krizės ir vienos vestuvės
    Dvi krizės ir vienos vestuvės

    Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Voki...

Daugiau straipsnių