Tėvai nori apginti vaikus nuo seksualinių mažumų

Tebesitęsia aistros dėl nepilnamečių apsaugos įstatymo, kurį Europarlamentas įvertino kaip prasilenkiantį su žmogaus teisėmis. Tačiau ar gali kas įvardinti konkrečiai kieno ir konkrečiai kokias teises įstatymas pažeistų? Kažkodėl tik abstrakčiai minimos seksualinių mažumų teisės. Bet ar tai nėra spekuliacija?

Seksualinių mažumų atstovai Lietuvoje turi lygiai tokias pačias teises bei galimybes, kaip ir bet kuris pilietis. Tai yra reglamentuota įstatymais. Ir nepilnamečių apsaugos įstatymas nepažeistų jų teisių, o tik apribotų propagandą nepilnamečių atžvilgiu. Nieks nedraudžia neformalams skleisti savo idėjas, reklamą, propagandą, tačiau problema tame, jog jie savo objektu pasirinko būtent vaikus. 

Net ir priėmus nepilnamečių apsaugos įstatymą, jis niekaip neįtakotų ir neribotų netradicinės seksualinės orientacijos atstovų teisių savo vaikų auklėjime. Tačiau visas šis ažiotažas kilo ir tebevyksta dėl seksualinių mažumų noro bei siekio daryti įtaką kitų (svetimiems) vaikams. IR KAŽKODĖL JIE TAI VADINA SAVO TEISE, kurią pažeistų nepilnamečių apsaugos įstatymas. Tuomet, o kaip gi vaikų teisės, kurias atstovauja jų tėvai? Ar jie turi teisę nenorėti seksualinių mažumų propagandos ir būti apginti nuo jos?

Skubiai ir antiįstatymiškai švietimo sistemos užkulisiuose prastumta "Gender Loops" programa mažamečiams pademonstravo seksualinių mažumų užmojus ir mastus. Ta kampanija tik laikinai sustabdyta. Tai laukia savo eilės. O nepilnamečių apsaugos įstatymas turi atsakyti į klausimą, būti tam ar ne. Būtent todėl šis įstatymas sukėlė tiek aistrų.

Galbūt galima daryti pataisas įstatymo projekte į mažiau kategoriškas ir korektiškesnes (iš "...homoseksualių, biseksualių ar poligaminių santykių propagavimas daro neigiamą poveikį vaikams..." į "gali daryti neigiamą poveikį" ir pan.), tačiau nieks neužtikrins, kad tokios idėjos ir propaganda negali sukelti neigiamo poveikio besiformuojančiai asmenybei, todėl reikalavimai tai išbraukti iš įstatymo projekto yra nepagrįsti.

Galbūt dar galima koreguoti amžiaus cenzą, suteikiant galimybę pradėti teikti informaciją apie netradicinius seksualinius santykius vyresnių klasių moksleiviams. Tačiau faktas, jog net toks amžiaus cenzas neformalų netenkina, bet didelis jų dėmesys ir investicijos nukreiptos būtent į mažamečius, kelia įtarimų bei nerimą, jog svarų indėlį neformalų pasaulyje vaidina pedofilai. O neseniai per Lietuvą nusiritus pedofilijos skandalų bangai tik patvirtina, jog įstatymus reikia griežtinti, o ne liberalizuoti. 

Jei įstatymo projektas bus koreguojamas pagal rėksmingų neformalų Europarlamente reikalavimus, tuomet kokiais įstatymiškais būdais eilinis Lietuvos pilietis galės apginti savo ir savo vaikų teises, nepažeidžiant išskirtinių seksualinių mažumų atstovų teisių? Akivaizdu ir nenuostabu, jog homoseksualams Europarlamente mažiausiai rūpi nehomoseksualių Lietuvos piliečių ir jų vaikų teisės. Tačiau labai keista, jog tai nerūpi Prezidentei, kuri dėl savo kailiuko ir šventos ramybės numojo ranka į visuomenės valią. Tik ta ramybė būtų labai trumparegiška ir laikina.

Galima net neabejoti, jog priėmus neformalams palankų įstatymą, netrukus, vėl prisidengiant tariamomis teisėmis, sektų kiti jų pasipiktinimai bei protestai viskam, kas kliudytų jų užmojams vystant savo kampaniją Lietuvoje. Tačiau jeigu Seimas turės kantrybės bei valios įtikinti Europarlamentą, jog atstovauja ne atskirų grupuočių, o tautos interesams, laikui bėgant grėsmingi debesys išsisklaidys ir bus užkirstas kelias kitiems skandalams.

Bet! Jeigu atsitiktų taip, jog Seimo nariams pritrūktų jėgų, išeitis tikrai yra - Lietuvos Respublikos konstitucijos 9 straipsnyje sakoma, kad "Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu". Tegul tauta parodo savo poziciją kitų bandymams mums kurti savus įstatymus ir išreiškia valią, jog Lietuvai vaikų saugumas bei ateitis yra svarbiau už tariamas kažkieno teises į mūsų mažamečių sąmonę.