Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje.

Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą.

Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė  tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas.

Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis porą mėnesių gyveno ir Belgijoje. Ryšiai tarp jo ir teroristų kuopelės Ispanijoje liudija, kaip svarbu, kad policijos ir saugumo tarnybos dar glaudžiau bendradarbiautų ir tarpusavy dalintųsi valstybių sienas peržengiančia informacija“, – teigė Antverpeno laikraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, didelę grėsmę sudaro būtent iš Maroko kilę džihadistai. „Iš keturių suimtųjų trys buvo marokiečiai. Kaip ir Prancūzijoje bei Belgijoje, taip ir Ispanijoje radikalių marokiečių procentas daug didesnis negu kitose musulmonų bendruomenėse.

Daugelis jų kovojo už „Islamo valstybę“ jau Sirijoje bei Irake ir dabar šlaistosi po Europą. Kiti yra migrantų vaikai arba vadinamieji antrosios kartos ateiviai. Visa tai paryškina glaudaus bendradarbiavimo su Maroko įstaigomis būtinumą tam, kad būtų drauge imamasi žingsnių terorizmo šmėklai pasipriešinti“, – rašė Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis.

Londono dienraštis „Guardian“ apgailestavo, kad „teroro išpuoliai prisidėjo prie to, jog dar labiau apnuodijo bendras nuotaikas prieš migrantus. Tai tragedija milijonams žmonių, kurie bėga nuo prievartos ir nesaugumo.

Be to, kyla pavojus būtinai reikalingam visuomenės susiklausymui. Tai savotiška pergalė ir teroristams, siekiantiems pakirsti Europos bendrąsias vertybes“, – teigė Britanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Pažymėjęs, jog jau „kelerius metus Europą lieja nauja terorizmo banga“, Turino dienraštis „Stampa“ rašė, jog „šiuo metu didžiausia rizika kyla iš šiaurinės Afrikos, o tai reiškia, kad vien dėl savo geografinės padėties ypač saugotis turi Italija.

Todėl  tarp mūsų užduočių yra prievolė rūpintis regiono saugumu, bet ir mokytis iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos tyrėjų. Italija neįstengs atsilaikyti prieš radikalizuotų džihadistų iš šiaurės Afrikos pavojų vienų viena, todėl bendradarbiavimas ypač su Prancūzija ir Ispanija itin svarbus. 

Mums reikia naujos saugumo strategijos Viduržemio regionui ir privalome su tokiomis šalimis, kaip Marokas ir Alžyras, prieš terorą kovoti bendromis jėgomis“, – ragino šiaurės Italijos dienraštis.

Juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

Kroatijos regioninis laikraštis „Novi list“ prisibijojo, kad ateityje terorizmo grėsmė tik padidės: „juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

O tai Europos šalims sudarys dar didesnę problemą saugant savo sienas nuo perėjūnų. Čia pati mažiausia klaida identifikuojant asmenis gali vėliau sukelti baisias pasekmes“, – rašė Rijekos miesto Kroatijoje dienraštis.

Vokietijoje artėjant Bundestago rinkimams, dešiniojo populizmo partija „Alternatyva Vokietijai“, pasak dienraščio „Neue Osnabrücker“, „į sudėtingą klausimą dar kartą tėškia paprastutėlaitį atsakymą: tereikia užtverti kelius per Viduržemio jūrą  ir visus pabėgėlius grąžinti ten, iš kur atplaukė.    

Kad tai būtų taip aišku! Juk, kaip žinome, Libijoje siaučia pilietinis karas, kur dėl valdžios kovoja dvi vyriausybės ir dar kelios kariaunos. Bėgliai čia masiškai pakliūna į lagerius, kuriuose sąlygos, pasak mūsų užsienio reikalų ministerijos, primena koncentracijos stovyklas.

Ir vis tiek į tokias vietas partija „Alternatyva Vokietijai“ nori bėglius siųsti. Tai nežmoniškas sprendimas“, – rašė šiaurės vokietijos miesto Osnabriuko laikraštis.

Dabar kita, bet irgi nelinksma tema. Prieš kelias dienas iš tarnybos Baltuosiuose Rūmuose pasitraukus vienam iš radikaliausių Amerikos prezidento strategų ir patarėjų, ekonominiam nacionalistui Dave‘ui Bannonui, Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“ suabejojo, ar dėl to Donaldas Trumpas taps geresniu savo šalies vadovu.

„D. Trumpas turėjo septynis mėnesius parodyti, kad prezidento postui jis tinka. O įrodė jis visiškai priešingą dalyką: visais atžvilgiais savo pajėgumo stoką. Yra žmonių, kurie sudėtingos užduoties akivaizdoje paauga, sustiprėja, jie su kiekvienu iššūkiu darosi vis didesni.

Tačiau D. Trumpas eidamas pareigas netapo brandesnis ar tvirtesnis. Jam  išpampo tik jo pasipūtimas, jo ignorancija, jo piktumas kitų atžvilgiu. Ir niekas nepakeis fakto, kad Trumpas yra Trumpas, visai nesvarbu, kas Baltuosiuose Rūmuose bus vyriausiuoju strategu.

Pagrindinė problema lieka ta pati: tokiam žmogui, kaip Donaldui Trumpui, nereikėjo patikėti šalies valdymo atsakomybės“, – drožė šviesiai tiesiai Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.

Nuomonę, kad Amerikos prezidentas į gerąją pusę nesikeičia, reiškė ir pietų Floridos dienraštis „Miami Herald“. „Tą jis mums vėl parodė savo pareiškimais po kraštutinių dešiniųjų siautėjimo Šarlotsvilyje. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose milijonai žmonių būgštauja dėl visuomenės skilimo, kurį D. Trumpas skatina, grėsmės.

Jiems neramu ir dėl to, kaip jis prieštarauja amerikietiškiems idealams. Bet kaip tik šie ilgainiui mus ir išgelbės“, – viltingai baigė savo vedamąjį laikraščio „Miami Herald“ redaktoriai.


Šiame straipsnyje: terorizmasDonaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Galvos persodinimas
    Galvos persodinimas

    Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos persodinimo operaciją. Tiesa, kol kas tik negyvėliui. ...

  • Vokietijos politinė krizė: kas toliau?
    Vokietijos politinė krizė: kas toliau?

    Stabilumas – pastaruoju metu retai sutinkamas reiškinys Europoje. Derybos dėl „Brexit“ ir artėjantys rinkimai Italijoje su populistinėmis partijomis priešakyje, nuolat drumsčia Europos Sąjungos (ES) vandenį. Nesutarimai Vo...

    1
  • Rožė ir kregždė
    Rožė ir kregždė

    Atsišviežinę Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai, priimdami sprendimus, toliau elgiasi taip, tarsi jokio atsinaujinimo nebūtų. Ar ne keista? ...

    1
  • Biurokratija, per amžius, taškas
    Biurokratija, per amžius, taškas

    Technologijų amžius stipriai pakeitė mūsų gyvenimą. Galime apmokėti sąskaitas naudodamiesi elektronine bankininkyste. Galime apsipirkti internetu, ir pirkinius mums maloniai pristatys į namus. Tačiau yra sričių, kuriose vis dar karaliauja jo dideny...

    2
  • Blunkančių ribų iššūkiai
    Blunkančių ribų iššūkiai

    Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi at...

  • Sveikatos apsaugos ministerijos receptas
    Sveikatos apsaugos ministerijos receptas

    Seimo opozicija inicijuoja interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dėl keleto dalykų, tarp jų – ir dėl situacijos su receptiniais vaistais. Susidaro įspūdis, kad nuo šiol tabletės nuo galvos skausmo nebegalima nusipi...

    13
  • Patriotai: auksiniai ir eiliniai
    Patriotai: auksiniai ir eiliniai

    Seimą pasiekė nevyriausybinės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) iniciatyva įstatymu įtvirtinti specialųjį statusą nuo Kovo 11-osios iki Rugpjūčio pučo Maskvoje rugpjūčio 21 d. nepriklausomybę gynusiems asmenims. Idėjos autoriai tikina s...

    4
  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    19
  • Mūsų pakantumo testai
    Mūsų pakantumo testai

    Kiekviena diena mus bando įvairiais susitikimais, žiniomis, kurias turime priimti ar atmesti. Viešuma nepraeina be streso, naujų patirčių, plečiamo požiūrio. Reakcijas galima skirstyti į inertiškas, įprastas, ir kintančias, naujesnes. ...

    2
Daugiau straipsnių