Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje.

Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą.

Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė  tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas.

Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis porą mėnesių gyveno ir Belgijoje. Ryšiai tarp jo ir teroristų kuopelės Ispanijoje liudija, kaip svarbu, kad policijos ir saugumo tarnybos dar glaudžiau bendradarbiautų ir tarpusavy dalintųsi valstybių sienas peržengiančia informacija“, – teigė Antverpeno laikraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, didelę grėsmę sudaro būtent iš Maroko kilę džihadistai. „Iš keturių suimtųjų trys buvo marokiečiai. Kaip ir Prancūzijoje bei Belgijoje, taip ir Ispanijoje radikalių marokiečių procentas daug didesnis negu kitose musulmonų bendruomenėse.

Daugelis jų kovojo už „Islamo valstybę“ jau Sirijoje bei Irake ir dabar šlaistosi po Europą. Kiti yra migrantų vaikai arba vadinamieji antrosios kartos ateiviai. Visa tai paryškina glaudaus bendradarbiavimo su Maroko įstaigomis būtinumą tam, kad būtų drauge imamasi žingsnių terorizmo šmėklai pasipriešinti“, – rašė Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis.

Londono dienraštis „Guardian“ apgailestavo, kad „teroro išpuoliai prisidėjo prie to, jog dar labiau apnuodijo bendras nuotaikas prieš migrantus. Tai tragedija milijonams žmonių, kurie bėga nuo prievartos ir nesaugumo.

Be to, kyla pavojus būtinai reikalingam visuomenės susiklausymui. Tai savotiška pergalė ir teroristams, siekiantiems pakirsti Europos bendrąsias vertybes“, – teigė Britanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Pažymėjęs, jog jau „kelerius metus Europą lieja nauja terorizmo banga“, Turino dienraštis „Stampa“ rašė, jog „šiuo metu didžiausia rizika kyla iš šiaurinės Afrikos, o tai reiškia, kad vien dėl savo geografinės padėties ypač saugotis turi Italija.

Todėl  tarp mūsų užduočių yra prievolė rūpintis regiono saugumu, bet ir mokytis iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos tyrėjų. Italija neįstengs atsilaikyti prieš radikalizuotų džihadistų iš šiaurės Afrikos pavojų vienų viena, todėl bendradarbiavimas ypač su Prancūzija ir Ispanija itin svarbus. 

Mums reikia naujos saugumo strategijos Viduržemio regionui ir privalome su tokiomis šalimis, kaip Marokas ir Alžyras, prieš terorą kovoti bendromis jėgomis“, – ragino šiaurės Italijos dienraštis.

Juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

Kroatijos regioninis laikraštis „Novi list“ prisibijojo, kad ateityje terorizmo grėsmė tik padidės: „juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

O tai Europos šalims sudarys dar didesnę problemą saugant savo sienas nuo perėjūnų. Čia pati mažiausia klaida identifikuojant asmenis gali vėliau sukelti baisias pasekmes“, – rašė Rijekos miesto Kroatijoje dienraštis.

Vokietijoje artėjant Bundestago rinkimams, dešiniojo populizmo partija „Alternatyva Vokietijai“, pasak dienraščio „Neue Osnabrücker“, „į sudėtingą klausimą dar kartą tėškia paprastutėlaitį atsakymą: tereikia užtverti kelius per Viduržemio jūrą  ir visus pabėgėlius grąžinti ten, iš kur atplaukė.    

Kad tai būtų taip aišku! Juk, kaip žinome, Libijoje siaučia pilietinis karas, kur dėl valdžios kovoja dvi vyriausybės ir dar kelios kariaunos. Bėgliai čia masiškai pakliūna į lagerius, kuriuose sąlygos, pasak mūsų užsienio reikalų ministerijos, primena koncentracijos stovyklas.

Ir vis tiek į tokias vietas partija „Alternatyva Vokietijai“ nori bėglius siųsti. Tai nežmoniškas sprendimas“, – rašė šiaurės vokietijos miesto Osnabriuko laikraštis.

Dabar kita, bet irgi nelinksma tema. Prieš kelias dienas iš tarnybos Baltuosiuose Rūmuose pasitraukus vienam iš radikaliausių Amerikos prezidento strategų ir patarėjų, ekonominiam nacionalistui Dave‘ui Bannonui, Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“ suabejojo, ar dėl to Donaldas Trumpas taps geresniu savo šalies vadovu.

„D. Trumpas turėjo septynis mėnesius parodyti, kad prezidento postui jis tinka. O įrodė jis visiškai priešingą dalyką: visais atžvilgiais savo pajėgumo stoką. Yra žmonių, kurie sudėtingos užduoties akivaizdoje paauga, sustiprėja, jie su kiekvienu iššūkiu darosi vis didesni.

Tačiau D. Trumpas eidamas pareigas netapo brandesnis ar tvirtesnis. Jam  išpampo tik jo pasipūtimas, jo ignorancija, jo piktumas kitų atžvilgiu. Ir niekas nepakeis fakto, kad Trumpas yra Trumpas, visai nesvarbu, kas Baltuosiuose Rūmuose bus vyriausiuoju strategu.

Pagrindinė problema lieka ta pati: tokiam žmogui, kaip Donaldui Trumpui, nereikėjo patikėti šalies valdymo atsakomybės“, – drožė šviesiai tiesiai Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.

Nuomonę, kad Amerikos prezidentas į gerąją pusę nesikeičia, reiškė ir pietų Floridos dienraštis „Miami Herald“. „Tą jis mums vėl parodė savo pareiškimais po kraštutinių dešiniųjų siautėjimo Šarlotsvilyje. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose milijonai žmonių būgštauja dėl visuomenės skilimo, kurį D. Trumpas skatina, grėsmės.

Jiems neramu ir dėl to, kaip jis prieštarauja amerikietiškiems idealams. Bet kaip tik šie ilgainiui mus ir išgelbės“, – viltingai baigė savo vedamąjį laikraščio „Miami Herald“ redaktoriai.


Šiame straipsnyje: terorizmasDonaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    11
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    11
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
Daugiau straipsnių