Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje.

Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą.

Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė  tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas.

Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis porą mėnesių gyveno ir Belgijoje. Ryšiai tarp jo ir teroristų kuopelės Ispanijoje liudija, kaip svarbu, kad policijos ir saugumo tarnybos dar glaudžiau bendradarbiautų ir tarpusavy dalintųsi valstybių sienas peržengiančia informacija“, – teigė Antverpeno laikraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, didelę grėsmę sudaro būtent iš Maroko kilę džihadistai. „Iš keturių suimtųjų trys buvo marokiečiai. Kaip ir Prancūzijoje bei Belgijoje, taip ir Ispanijoje radikalių marokiečių procentas daug didesnis negu kitose musulmonų bendruomenėse.

Daugelis jų kovojo už „Islamo valstybę“ jau Sirijoje bei Irake ir dabar šlaistosi po Europą. Kiti yra migrantų vaikai arba vadinamieji antrosios kartos ateiviai. Visa tai paryškina glaudaus bendradarbiavimo su Maroko įstaigomis būtinumą tam, kad būtų drauge imamasi žingsnių terorizmo šmėklai pasipriešinti“, – rašė Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis.

Londono dienraštis „Guardian“ apgailestavo, kad „teroro išpuoliai prisidėjo prie to, jog dar labiau apnuodijo bendras nuotaikas prieš migrantus. Tai tragedija milijonams žmonių, kurie bėga nuo prievartos ir nesaugumo.

Be to, kyla pavojus būtinai reikalingam visuomenės susiklausymui. Tai savotiška pergalė ir teroristams, siekiantiems pakirsti Europos bendrąsias vertybes“, – teigė Britanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Pažymėjęs, jog jau „kelerius metus Europą lieja nauja terorizmo banga“, Turino dienraštis „Stampa“ rašė, jog „šiuo metu didžiausia rizika kyla iš šiaurinės Afrikos, o tai reiškia, kad vien dėl savo geografinės padėties ypač saugotis turi Italija.

Todėl  tarp mūsų užduočių yra prievolė rūpintis regiono saugumu, bet ir mokytis iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos tyrėjų. Italija neįstengs atsilaikyti prieš radikalizuotų džihadistų iš šiaurės Afrikos pavojų vienų viena, todėl bendradarbiavimas ypač su Prancūzija ir Ispanija itin svarbus. 

Mums reikia naujos saugumo strategijos Viduržemio regionui ir privalome su tokiomis šalimis, kaip Marokas ir Alžyras, prieš terorą kovoti bendromis jėgomis“, – ragino šiaurės Italijos dienraštis.

Juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

Kroatijos regioninis laikraštis „Novi list“ prisibijojo, kad ateityje terorizmo grėsmė tik padidės: „juk šimtai džihado kovotojų gali trauktis iš teritorijų, kurias jie jau pralaimėjo Sirijoje bei Irake, ir mėginti pasiekti Europą.

O tai Europos šalims sudarys dar didesnę problemą saugant savo sienas nuo perėjūnų. Čia pati mažiausia klaida identifikuojant asmenis gali vėliau sukelti baisias pasekmes“, – rašė Rijekos miesto Kroatijoje dienraštis.

Vokietijoje artėjant Bundestago rinkimams, dešiniojo populizmo partija „Alternatyva Vokietijai“, pasak dienraščio „Neue Osnabrücker“, „į sudėtingą klausimą dar kartą tėškia paprastutėlaitį atsakymą: tereikia užtverti kelius per Viduržemio jūrą  ir visus pabėgėlius grąžinti ten, iš kur atplaukė.    

Kad tai būtų taip aišku! Juk, kaip žinome, Libijoje siaučia pilietinis karas, kur dėl valdžios kovoja dvi vyriausybės ir dar kelios kariaunos. Bėgliai čia masiškai pakliūna į lagerius, kuriuose sąlygos, pasak mūsų užsienio reikalų ministerijos, primena koncentracijos stovyklas.

Ir vis tiek į tokias vietas partija „Alternatyva Vokietijai“ nori bėglius siųsti. Tai nežmoniškas sprendimas“, – rašė šiaurės vokietijos miesto Osnabriuko laikraštis.

Dabar kita, bet irgi nelinksma tema. Prieš kelias dienas iš tarnybos Baltuosiuose Rūmuose pasitraukus vienam iš radikaliausių Amerikos prezidento strategų ir patarėjų, ekonominiam nacionalistui Dave‘ui Bannonui, Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“ suabejojo, ar dėl to Donaldas Trumpas taps geresniu savo šalies vadovu.

„D. Trumpas turėjo septynis mėnesius parodyti, kad prezidento postui jis tinka. O įrodė jis visiškai priešingą dalyką: visais atžvilgiais savo pajėgumo stoką. Yra žmonių, kurie sudėtingos užduoties akivaizdoje paauga, sustiprėja, jie su kiekvienu iššūkiu darosi vis didesni.

Tačiau D. Trumpas eidamas pareigas netapo brandesnis ar tvirtesnis. Jam  išpampo tik jo pasipūtimas, jo ignorancija, jo piktumas kitų atžvilgiu. Ir niekas nepakeis fakto, kad Trumpas yra Trumpas, visai nesvarbu, kas Baltuosiuose Rūmuose bus vyriausiuoju strategu.

Pagrindinė problema lieka ta pati: tokiam žmogui, kaip Donaldui Trumpui, nereikėjo patikėti šalies valdymo atsakomybės“, – drožė šviesiai tiesiai Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.

Nuomonę, kad Amerikos prezidentas į gerąją pusę nesikeičia, reiškė ir pietų Floridos dienraštis „Miami Herald“. „Tą jis mums vėl parodė savo pareiškimais po kraštutinių dešiniųjų siautėjimo Šarlotsvilyje. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose milijonai žmonių būgštauja dėl visuomenės skilimo, kurį D. Trumpas skatina, grėsmės.

Jiems neramu ir dėl to, kaip jis prieštarauja amerikietiškiems idealams. Bet kaip tik šie ilgainiui mus ir išgelbės“, – viltingai baigė savo vedamąjį laikraščio „Miami Herald“ redaktoriai.


Šiame straipsnyje: terorizmasDonaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Strateginė korupcijos karuselė
    Strateginė korupcijos karuselė

    Ar statistinis žmogus pirktų daiktą už pusę milijono, o paskui jį sandėlyje metų metus laikytų nenaudojamą? Na, jei sveiko proto, taip tikrai nedarytų. ...

    1
  • Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai
    Apie švietimą dabarčiai ir ateičiai

    Birželio mėnuo tradiciškai ragina kalbėti apie švietimą, o šiandienės visuomeninės aktualijos – apie koncernus ir užvaldymą. Nei daugiau, nei mažiau, apie valstybės užvaldymą, palenkiant savo verslo interesams politikus. ...

    2
  • Minkštosios galios D diena
    Minkštosios galios D diena

    Dėmesio, dėmesio! Kalba driežažmogių ir masonų slapto CŽV kalėjimo atstovybė prie Susisiekimo ministerijos. Projekto "Naujojo pasaulio įsakymas" ("New world order") planuotojai ir vykdytojai jums byloja Viešpaties George&ls...

    7
  • Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?
    Blogiausias pasimatymas gyvenime. Kaip jo išvengti?

    Gal ir yra žmonių, tiesiog dievinančių pirmuosius pasimatymus, bet daugeliui jie kelia ne itin daug teigiamų emocijų. Neretai susitikimai su dar mažai pažįstamu asmeniu, kuriam simpatizuojate, panašėja labiau į delnus prakaituoti verčiantį ...

    4
  • Premjero vergai ir vasalai
    Premjero vergai ir vasalai

    Po skambių premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų, kad Vilniuje ir Kaune planuojamų statyti atliekų deginimo gamyklų   projektai dvelkia korupcija, bent trumpam buvo atsiradusi viltis, jog bus atidžiai jais pasidomėta. O įtarimų ir k...

    1
  •  Lietuviškųjų tiltų istorijos
    Lietuviškųjų tiltų istorijos

    Šiemet šimto metų sukaktį mini aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, iškilęs virš Dubysos slėnio į 42 m aukštį. Jis kelyje tarp Radviliškio ir Pagėgių, yra 570 m ilgio ir...

  • Asfalto vaikai
    Asfalto vaikai

    Šiandien vyresniems moksleiviams paskutinė mokslo metų diena. Atostogos! Lietuva rūpinasi savo ateitimi, vaikų stovykloms šiemet išdrebino 1 mln. eurų. Susimetė gailestingosios ministerijos, savivaldybės. Pridūrė, davė daugiau ne...

  • Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?
    Ar išlaisvinsim kultūrą iš sostinės?

    Vasarą iš Europos sostinių pasklinda kultūros renginiai. Tai metas, kai galima išvėdinti didžiąsias koncertų sales ir pasirengti naujam sezonui. Būtent dėl to pasaulyje žinomi Europos festivaliai kraustosi iš sostinių. Be to, ta...

  • Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos
    Baltos dėmės VSD pažymoje, arba nutylimos valstybės užvaldymo ištakos

    Nors nevykusiai kriminalizuojanti žurnalisto T. Dapkaus veiklą VSD pažyma buvo specialiai parengta nutekinimui, kad gesintų ir menkintų viešumon iškilusius faktus, kaip prezidentė susino žiniasklaidą, pažyma nėra tuščias popierg...

    6
  • Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio
    Prezidentei būtų pakakę vieno žodžio

    Antradienį Seime skambėjo prezidentės metinis pranešimas. Dar bent kelias dienas jis bus aptariamas, o paskui nuguls į istorijos analus ir niekada nebebus judinamas, nebent koks istorikas ar politologas ketins atlikti tokių pranešimų analiz...

    12
Daugiau straipsnių