Tautų kraustymasis Europoje

Vokietijos spaudoje nuo praėjusių kelių savaičių ligi šiol aktualiausia tema – bėglių iš skurdo ir karo zonų antplūdis.

Vokietijos spaudoje nuo praėjusių kelių savaičių ligi šiol aktualiausia tema – bėglių iš skurdo ir karo zonų antplūdis. Jis toks didelis, kad šaliai reikia „visuminės koncepcijos, kaip su šio tautų kraustymosi iššūkiais susidoroti“, – rugpjūčio 24-ąją rašė dienraštis „Neue Osnabrücker“.

„Kitaip žaidimo laukas perleidžiamas ekstremistams“, rengiantiems išpuolius prieš bėglių prieglaudas.

Kad žodžiai apie „tautų kraustymąsi“ Europoje nėra tuščios kalbos ir kad toks dalykas iš tiesų vyksta, galima spręsti iš daugelio Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ pranešimų.

Pvz.,  tos šalies vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière’as prognozavo, kad šiemet į Vokietiją atvyks net apie 800 tūkstančių bėglių. Tai keturis kartus daugiau, nei jų atvyko 2014-aisiais.

Iki šiol buvo spėjama, kad 2015-aisiais Vokietijon atkeliaus tik 450 tūkstančių bėglių. Pasak ministerijos, prognozę reikėjo beveik dvigubai  kilstelėti dėl „dramatiško bėglių skaičiaus šoktelėjimo“ birželį ir liepą. Vien liepą Vokietijon atplūdo beveik 83 tūkstančiai žmonių, o rugpjūčio mėnesį jų suma tikriausiai bus dar didesnė.

Daugelis šalies laikraščių kaltino Vokietijos politikos vadovus – kanclerę, ministrus, kitus atsakingus pareigūnus – „triuškinamai klaidingu padėties įvertinimu“, dienraščio „Straubinger Tagblatt“ žodžiais tariant.

O, pasak Berlyne ir Hamburge leidžiamo nacionalinio dienraščio „Welt“, „tai, kad Saksonija yra dešiniojo ekstremizmo židinys, žinome jau kelis dešimtmečius. Tą žino ir jos vidaus reikalų ministras Markusas Ulbigas.

Todėl visiškai nesuprantama, kaip jis galėjo du vakarus iš eilės pasiųsti ne kovai su ekstremizmu numatytąsias pajėgas, o visiškai nepasiruošusius eilinės policijos dalinius į tikrą kovą su organizuotai suburtais dešiniaisiais chuliganais, kurie prieglobsčio ieškantiems sukėlė pavojų, o Vokietijos įvaizdžiui pasaulyje smarkiai pakenkė.

Toks ministras turėtų lėkti iš pareigų“.

Tiesiai šviesiai prieš Saksonijoje dabar valdžią turinčiuosius centro dešiniuosius (krikščionis demokratus) pasisakė Koblenco dienraštis „Rhein-Zeitung“. Anot jo, „Saksonijos kova su prieš svetimšalius prasiveržiančia neapykanta – vangi ir neryžtinga.

Užuot baimę jaučiantiems saksams, kurie su migrantais turi labai mažai tikrų patirčių, pateikusi aiškios laikysenos pavyzdį, Saksonijos krikščionių demokratų partija griebiasi populistinių idėjų ir reikalauja, pvz., iš naujo įvesti sienų kontrolę, kad užkirstų kelią pabėgėlių įvažiavimui į Vokietiją.

Ir užuot ėmusi tirti svetimšalių neapykantos pamatines priežastis ir politinio švietimo priemonėmis siekusi priešintis žmonių radikalizavimui, Saksonija nori sužydėti savo pavyzdinga biudžeto politika ir sukiša 6,4 milijonus eurų į ištaigingą įvaizdžio kampaniją „Štai kaip darome Saksonijoje.“

„Tai, kad Rytai, o šiuo atveju konkrečiai Saksonija, turi išskirtinę problemą – nesugebėjimą valdyti neapykantą“, – teigė ir Švabijos dienraštis „Heilbronner Stimme“.

O Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“ žodžiais, „šimtai jaunų žmonių, tarp jų daugybė moterų, neapykantos perkreiptais veidais ir bjauriais žodžiais siautėjo priešais pabėgėlių namus Saksonijos Heidenau miestelyje netoli Drezdeno.

Šis vaizdelis – įspėjimo signalas visiems, kurie nieko nebenori girdėti apie istorinę kaltę, reikalauja baigti su visais senos istorijos prisiminimais ir kovą su dešiniuioju ekstremizmu laiko visiškai nereikalinga. Dešinioji įtūžusi minia – tebegyva.“

Kad dėl „latentinės neapykantos svetimšaliams jau kenčia ir mokslų tvirtovė Drezdenas, nes daugelis tyrėjų pradėjo aplink Drezdeną daryti didžiulį lanką“, – teigė ir Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“.

Tačiau pasak Švabijos sostinės dienraščio „Stuttgarter Nachrichten“, „šiomis liūdno praregėjimo savaitėmis dygsta ir gabalėliai vilties – tai daugelio piliečių, nuo studentų iki verslininkų, ištiesta bėgliams pagalbos ranka.

Yra toks dalykas, kaip buvimas gerais žmonėms, ir būtent, koks didelis bebūtų pabėgėlių keliamas iššūkis, šitą bendruomeniškumą jis ir gali ugdyti.“

Kad čia „matome naują tautų kraustymąsi“, – teigė ir Bulgarijos dienraštis „Sega“ ir pridūrė, jog „būtų didžiausia kvailystė apriboti Šengeno erdvėje keliavimo laisvę. Vietoj to reiktų tokias paribio valstybes, kaip Bulgarija ir Rumunija, į tą erdvę įtraukti.

Kadangi naujojo tautų kraustymosi priežastys yra ir ekonominio pobūdžio, reikia strateginį sprendimą pradėti nuo šios srities.“

Briuselio dienraštis „Standaard“ taip pat pasisakė prieš judėjimo laisvės Šengeno erdvėje suvaržymą, nes „tuo nebūtų kovojama su priežastimis, kurios ir terorizmą, ir bėglių krizę sukėlė: tai grupuotės „Islamo valstybė“ sustiprėjimas ir artimųjų Rytų politinis nestabilumas.

Niekada Europai taip nereikėjo bendros užsienio politikos, bendros migracijos politikos ir bendros saugumo politikos, kaip dabar.“

Anot Austrijos sostinės dienraščio „Standard“, „Europos valstybės nesustabdys bėglių srauto iš Pietų, nesvarbu, ar tam naudotų kareivius, tvoras ar naujas sienų kontroles ES viduje.

Juk kitaip nei dažnai teigiama, iš Sirijos bei Irako žmonės bėga į Europą ne dėl to, kad bijo žūti. Iš karo zonos jie pirmiausia patenka į kaimynines šalis Jordaniją, Libaną ir Turkiją. Ten jiems jau nebegresia mirtis, jie tik patenka į baisias gyvenimo sąlygas.

Šios valstybės gelbėdamos bėglius jau padarė labai daug gero, tik Europa, deja, jas paliko vienui vienas. Iki šiol pražiopsota daug galimybių bėglių padėčiai regione pagerinti.

Tačiau ir dabar dar būtų įmanoma su Turkija pasiekti susitarimą, pagal kurį Europos Sąjungos valstybės kasmet skirtų keletą milijardų tam, kad iš pabėgėlių stovyklų būtų sukurtos savų žmonių bendrijos, kuriose būtų įmanoma žmoniškai gyventi sąlygomis, panašiomis į buitį senojoje tėvynėje.“

Žodžiu, anot jo, reikia bėgliams ieškoti prieglaudos ne vien Europoje, bet visų pirma tose šalyse, kuriose jie nepersekiojami ir kurios jiems geografiškai ir kultūriškai artimiausios. Mūsų nuomone, tai protingas siūlymas.


Šiame straipsnyje: EuropaESPabėgėliaimigrantai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kasandra

Kasandra portretas
Manau vokieciams pats laikas vel atidaryti koncentracijos stovyklas, siuo metu paverstas muziejais. Lietuviams vel reiketu pagalvoti apie IX forto pritaikyma "pabegeliams". Jeigu atvaziuoji legaliai dirbti, prasom. Jeigu jega brauniesi per tvora, patenki i koncentracijos stovykla kaip karo metais. Kaip beziuresi, bet tai tylus, slaptas, beginklis, nepaskelbtas musulmonisko pasaulio karas pries Europa. Kai isaus diena X, pas visus musulmonus rankose atsiras ginklai ir senai Europai per kelis menesius ateis galas. Visur voliosis kitatikiu europieciu lavonai nupjautomis galvomis.

Senjora

Senjora portretas
Pranašystės pildosi ...

Vadis

Vadis portretas
Gera pradžia. Dabr visos Afikos juodašikniai tegu sulekia į išsvajotą ES. Pirmai stotelei siūlyčia pasirinkti Voietiją.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių