Taip miršta paminklai

Netrukus iškilmingai minėsime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno didžiojo skrydžio sukaktį. Ta proga suskubta atnaujinti Juozo Šlivinsko sukurtą lakūnams skirtą paminklą Ąžuolyne, sutvarkyta architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio paminklo aplinka lakūno žūties vietoje Lenkijoje. Didvyrių skrydžiui įamžinti skirtam kitam atminties ženklui – Myslibuže iškilusiam skulptoriaus Kęstučio Lanausko paminklui pasisekė mažiau. Aplinka sutvarkyta, veja atnaujinta, o pats paminklas po senos akiplėšiškos vagystės taip ir liko be nedidelės, bet esminės detalės – "Lituanicos".

"Paminklas yra, pavogtas tik lėktuvėlis", – problemos nesureikšmino net kelių institucijų atstovai. Institucijų, kurios, suvienijusios lėšas, būtų galėjusios finansuoti paminklo atnaujinimą.
Visi kalbinti valdininkai atsakomybę dėl nesuremontuoto paminklo mėtė nuo savęs tarsi karštą bulvę: esą paminklą užsakėme ne mes, per vėlai apie šią problemą sužinojome, skulptorius užsiprašė per daug pinigų ir panašiai. Kaip galima tvirtinti, kad "užsiprašė per daug", jei patvirtintų meno kūrinių atnaujinimo įkainių nėra, o darbų sąmata – pagrįsta?

Kaip pasakytų menininkai, šioje situacijoje mūsų paveldu ir įvaizdžiu užsienyje besirūpinančios institucijos į problemą nepažvelgė konceptualiai. Juk, atmetus visus tuos "per brangu", "ne mes kalti" pasiteisinimus, argi nesuremontuotas paminklas Lenkijoje nedemonstruoja mūsų valstybės atmestinio požiūrio į visą paveldą? Tai ypač akivaizdu, kai tokie dalykai vyksta kaimyninėje valstybėje. Jei mes patys su savo paveldu elgiamės atmestinai, paniekinamai, ar tai neskatina tos pačios kaimyninės valstybės atstovų su mūsų paveldu elgtis lygiai taip pat? Pagaliau – ar tai neskatina vandalų?

Skulptorius sakosi sudarydamas sąmatą šįkart itin detaliai viską suskaičiavęs, nes kurdamas paminklą patyrė 20 tūkst. litų nuostolį. Ir jį patyrė didžiąja dalimi dėl to, kad teko itin skubėti – paminklui sukurti skirti pinigai buvo pervesti likus trims savaitėms iki paminklo atidengimo. Tai, kad pinigai kultūros renginiams – net gerai žinomiems festivaliams – finansuoti, meno kūriniams sukurti Lietuvoje nuolatos skiriami paskutinėmis dienomis iki renginio ar kitos galutinės datos, nuolatos pabrėžia kultūros renginių organizatoriai, menininkai. Pinigų vėlavimas šioje srityje yra tapęs ydinga tradicija. O juk iš anksto sudarant renginių sąmatas negali įrašyti punkto, kad dėl beprotiškos skubos pinigų garantuotai neužteks. Taip menininkai pakliūva į spąstus: vykdyti įsipareigojimus privalo, o viršyta sąmata tampa jų asmenine problema.

Klausimų, ar K.Lanauskui pavyks tilpti į buvusią paminklo sąmatą, kilo net Myslibužo burmistrui: prieš penkerius metus jis pastebėjo, kad skulptorius su pagalbininkais, vaizdžiai tariant, paminklą "ėmė šturmu", matė, kokia grandiozinė technika buvo samdoma Lenkijoje paminkliniam akmeniui iškrauti, jį pastatyti. Vaizdelis burmistrui, matyt, įsiminė ilgam: sutvarkyti paminklo aplinkos į Myslibužą neseniai užsukusių Kauno dailininkų meras teiravosi, ar su skulptoriumi už šį darbą buvo visiškai atsiskaityta.

Rengiant straipsnį ypač pritrenkė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio mintis, esą pavogtąjį "Lituanicos" modeliuką galėtų iš faneros sukalti lenkų moksleiviai. Ir tai pasakė antras pagal svarbą miesto kultūros paveldu besirūpinantis žmogus! Gal tikrai – nebeužsakykime daugiau paminklų skulptoriams sukurti, tegu juos kuria miesto moksleiviai, gimnazistai? Ir pinigų bus sutaupyta, ir jaunimas paminklų neniokos, kai patys bus jų autoriai… Toks požiūris galbūt tinka klojant kanalizacijos vamzdžius (rūpintis kultūros paveldu Z.Girčys atėjo iš buvusio savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus), tačiau vadovavimasis juo nuvestų prie absoliučios meno profanacijos.

Prieš metus Kauno miesto ir Myslibužo savivaldybės pasirašė ketinimų protokolą. Jame numatyta tarp Kauno ir Myslibužo plėsti kultūrinį bendradarbiavimą, atskiru punktu abi savivaldybės įsipareigojo tęsti paminklo S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietoje priežiūrą. Apmaudu, kad protokole neužsiminta apie Myslibuže stūksantį K.Lanausko sukurtą paminklą. Rūpintis šiuo paminklu nepavesta niekam. Žinoma, visiems būtų patogiausia, kad paminklus prižiūrėtų jų autoriai, ir pageidautina – nemokamai.

Apleisti, neprižiūrimi paminklai – vienas iš Kauno skaudulių. Pora pavyzdžių: seniai akis bado metalo vagių aplupinėtos, apipaišytos Roberto Antinio vyresniojo ir jaunesniojo sukurtos skulptūros Menininkų namų parkelyje, net S.Dariui ir S.Girėnui skirto paminklo prieigas Ąžuolyne dar neseniai "puošė" aptrupėjusios plytelės ir praeivių numestos šiukšlės. Gerai, kad egzistuoja įsimintinos datos – artėjant joms bent kai kurie paminklai apkuopiami.

"Paminklą atnaujinti – didžiulis darbas, reikalaujantis ne tik didelių investicijų: ir fizinių, dvasinių jėgų", – tvirtina R.Antinis jaunesnysis. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas skaičiuoja savo sukurtus paminklus, kuriuos reikėtų atnaujinti, ir prisipažįsta: pats nesiimtų tokių darbų, net jei tam būtų skirta pinigų. Trūksta fizinių ir dvasinių jėgų. O jei dar pinigų tam prašyti, pašnekovo žodžiais, ant kelių klūpant...

"Paradoksas: aš pats atgimimo laikais atnaujinau ne vieną tėvo sukurtą laisvei, nepriklausomybei skirtą paminklą. O mano apleistų, nuniokotų kūrinių turbūt jau niekas nebesutvarkys", – liūdnai šyptelėja menininkas. Ar jo žodžiams iš tiesų lemta išsipildyti?



NAUJAUSI KOMENTARAI

kokie

kokie portretas
visi blogi....nesirupina,neiesko...... net pavogto lektuvelio foto neatrado,specetato merijoje Myslibuzo paminklu saugojimui nera......tiesiog baisu,darom sestadienine talka
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    3
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

  • Vakarams vertėtų ir pasimokyti
    Vakarams vertėtų ir pasimokyti

    Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekono...

  • Kodėl tai svarbu
    Kodėl tai svarbu

    Gamta yra tobulas mechanizmas, neturintis nė vienos kokybinės savybės, kurią būtų galima įvardinti kaip trūkumą. Gamtoje viskas turi aiškų tikslą, viskas iki mažiausios, mums atrodytų, smulkmės turi prasmę. Taipgi pats mažiausias savo sv...

Daugiau straipsnių