- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Vieni svarbiausių valstybės išsivystymą atspindinčių kriterijų – sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos būklė. Lietuvoje ne tik trūksta finansavimo šiems sektoriams, bet ir apstu neteisybės, neefektyvumo.
Gydytojai rezidentai uždirba kelis šimtus eurų. Ar tai teisinga? Ne. Jų reikalavimai pagrįsti, tik reikėtų vengti tuščio kalbėjimo. Yra biudžetas, kurį galima pasiimti, išanalizuoti ir pateikti valdžiai alternatyvių siūlymų: kur galima sutaupyti, o kur taupyti nereikėtų. Gydytojai, palikite tuščiažodžiavimą opozicijoje esantiems politikams, kurie tik ir ieško progos kilstelėti savo reitingus.
Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje prikurta įvairių mokslinėmis įvardijamų įstaigų. Neretai jų veikla apsiriboja valstybės ir ES lėšų naudojimu (tam tikru laikotarpiu), nesukuriant jokios pridėtinės vertės. Vadovauja toms įstaigoms net ne mokslininkai, o doktorantai ar net diplomatai. Mokslo finansavimas Lietuvoje – skurdus, nesiekia net 1 proc., skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Maža to, lėšos skirstomos netikslingai – visiems po truputį, kad tik būtų ramu. Ne visos mokslo kryptys turi būti finansuojamos vienodai. Mokslininkams, kuriantiems pažangiausias technologijas, ir kurių atradimai kuria (arba ateityje sukurs) pridėtinę vertę, skiriamas finansavimas turi gerokai viršyti likusių mokslo krypčių. Juk vien kiek kainuoja laboratorijos įrengimas! Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Ar taip sudėtinga nuspręsti, kokių technologijų, gamybinių pajėgumų ir specialistų Lietuvai reikia, ir ten sutelkti išteklius? Jeigu valstybė nori būti ekonomiškai stipri, ji privalo kurti, gaminti ir parduoti aukštos pridėtinės vertės produkciją. O gal ambicijų tapti kuo nors daugiau, nei Europos provincija, nebeturime?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
