Svetimų emocijų prieblandoje

Vienas įdomiausių pretendentų šių metų "Oskarų" sąraše – Steveno Spielbergo istorinė drama "Valstybės paslaptis" ("The Post"). Juostoje pasakojama apie vadinamuosius Pentagono dokumentus. 1971 m. laikraštis "The New York Times" paviešino buvusio valstybės analitiko Danielio Ellsbergo (1931, filme vaidina Matthew Rhysas) neteisėtai pasisavintą JAV gynybos departamento archyvą, susijusį su Amerikos veiksmais Vietname nuo 1945-ųjų iki 1967-ųjų.

Medžiaga buvo surinkta ir suarchyvuota Roberto McNamaros (1916–2009) iniciatyva. Pastarasis buvo ilgametis JAV gynybos sekretorius (nuo 1961 iki 1968 m.), ėjęs šias pareigas prezidentaujant Johnui F.Kennedy (1917–1963) bei Lyndonui B.Johnsonui (1908–1973). Tuo pat metu R.McNamara buvo vienas svarbiausių Vietnamo karo architektų. "Pentagono dokumentus" jis ruošė slapta, kaip šaltinį būsimiesiems istorikams, politikams ir diplomatams.

Nemažą dalį paskutinių savo gyvenimo dienų R.McNamara skyrė saviplakai, tad nesunku atspėti, jog minėtą archyvą jis rengė savo sąžinei nuraminti. Tam buvo skirtas ir "Oskarą" laimėjęs dokumentinis filmas "Karo rūkas: vienuolika pamokų iš R.McNamaros gyvenimo" ("The Fog of War: Eleven Lessons from Life of Robert S.McNamara", 2003). "Valstybės paslaptyje" ši įdomi ir svarbi asmenybė pateikiama, kaip siaubingų klaidų pridaręs, bet itin atgailaujantis ir atleidimo laukiantis žmogus (vaidina Bruce‘as Greenwoodas).

Pati archyvo informacija nebuvo itin pavojinga, tačiau patekusi į viešumą sukėlė nemažą triukšmą, mat tuo metu savo piką išgyveno ir Gėlių vaikų siautėjimas, tad viskas, kas susiję su Vietnamo karu, gebėdavo itin įaudrinti visuomenę.

"Valstybės paslaptyje" daug dėmesio skiriama ir tuomečiam JAV prezidentui Richardui Nixonui (1913–1994). Trisdešimt septintasis JAV prezidentas taip ir nepasirodo juostoje, tačiau apie jį visą laiką kalbama (vienareikšmiškai negatyviai). Naujausias S.Spielbergo filmas šiuo klausimu nėra išmintis ir laikosi ilgalaikės popkultūros tradicijos. Nėra kito politiko JAV ir pasaulio istorijoje, kuris būtų toks nekenčiamas ir jau daugelį metų įamžinamas vien negatyviai. Žiūrintys Holivudo filmus, serialus, besidomintys muzika, literatūra, istorija ir kitomis JAV kultūros sritimis tą nesunkiai turėjo pastebėti.

Bet ar iš tiesų Dickas (Richardo mažybinė forma) to nusipelnė? Ar jis iš tiesų buvo toks blogas? Juk net šiurpiausi politiniai monstrai – Aldolfas ir Josifas turi būrius ištikimų gerbėjų. Ar tai reiškia, kad R.Nixonas savo darbais juos pralenkė? Šio politiko valdymo laikotarpis siejasi su daugybe kontroversiškų įvykių ir procesų. Iš savo pirmtakų R.Nixono administracija (kurioje netrūko spalvingų asmenybių, pvz. Henry Kissingeris) paveldėjo Vietnamo karą bei įvairias socialines problemas, kurioms spręsti padarė nemažai prieštaringai vertinamų žingsnių.

Vietnamo kare vienas kontroversiškiausių veiksmų buvo JAV pajėgų įsiveržimas į kaimyninę Kambodžą, siekiant užklupti Šiaurės Vietnamo komunistus iš šono. Visas kortas dar labiau sumaišė Gėlių vaikų maištas JAV Kento universitete. Jo metu jauni nacionalinės gvardijos nariai nušovė keturis savo bendraamžius. Nepaisant to, Vietnamo karas baigėsi valdant būtent šiam prezidentui. Taip pat būtent R.Nixono valdymo metu įvyko perversmas Čilėje, atvedęs į valdžią Augusto Pinochetą (1915–2006). Prie to prisidėjo atvira JAV tarnybų veikla bei R.Nixono administracijos sprendimai.

Lemiamas įvykis, išvertęs R.Nixoną iš posto, – vadinamasis Watergatas (1972 m.). Vieną naktį demokratų partijos būstinėje, Watergato viešbutyje, buvo sugauti įsilaužėliai, montavę pasiklausymo įrangą. Netruko paaiškėti, jog tai žmonės, susiję su R.Nixono aplinka. Žurnalistų ir teisėsaugos tyrimų metu surinkta informacija leido suprasti, jog prezidentas veikiausiai žinojo apie šią savo šalininkų veiklą, suprato, kuo tai gresia, bet vis tiek jų nesustabdė. R.Nixonui grėsė apkalta, tačiau jis nusprendė pasitraukti pats.

Prie neigiamo R.Nixono įvaizdžio prisidėjo ir jo asmeninės savybės bei su masėmis prasilenkiantis požiūris į tam tikrus reiškinius, kad ir tuos pačius Gėlių vaikus. T.y., R.Nixonas buvo vienas tų prezidentų, kuris nesistengė būti visuomenės troškimų simuliakru. Jis pasirinko sprendimą būti savimi – kiek grubiu, senamadišku ir storžievišku, kietakakčiu amerikiečiu.

Visas šis popkultūros negatyvumas užgožia objektyvią realybę ir neleidžia įvertinti kitos šio prezidento veiklos pusės. Tai padaryti svarbu, mat visi R.Nixono administracijos priimti sprendimai turėjo ilgalaikių pasekmių, liečiančių net ir dabartinę politiką. Vidaus politikoje R.Nixonas sustiprino socialinio draudimo išmokas, įvedė minimalų mokestį turtingiesiems ir užtikrino minimalias pajamas skurstantiems. Jo prielankumo dėka buvo sukurtos Vartotojų apsaugos ir Aplinkos apsaugos komisijos bei mestos ypatingai didelės pajėgos kovoje su nusikalstamumu. Jis netgi bandė įvesti kažką panašaus į dabartinę "Obamacare". Užsienio politikoje vienas svarbiausių R.Nixono administracijos pasiekimų, turėjusių ilgalaikių padarinių – santykių su Kinija atšildymas.

Prezidento bendražygio H.Kissingerio dėka sugebėta įlįsti "pro rakto skylutę", susidariusią pašlijus SSRS bei Kinijos ryšiams. Reikėtų konstatuoti, jog R.Nixono ir jo administracijos įvaizdis popkultūroje nėra susijęs su objektyvia realybe. Jis sietinas su subjektyviomis žmonių emocijomis, kurie tais laikais buvo jauni (dabar jiems per 70 m.). Šie istoriniai įvykiai yra tiesiogiai susiję su jų svajonėmis, lūkesčiais, potyriais, džiaugsmais ir vargais. Tai verta dėmesio, jeigu kūrėjas bando perteikti visą to laikotarpio nuotaikų ir gyvenimo realijų mozaiką.

Vertinant konkrečias asmenybes (R.Nixoną arba R.McNamarą), jų veiklą, priimtus sprendimus arba procesus (Vietnamo karą), negalima vadovautis svetimomis emocijomis, o būtina atsižvelgti į bendrą kontekstą ir ilgalaikes tų veiksmų pasekmes. Tai svarbu suvokti, norint netapti daržove šiame informacijos pertekliaus bei melagysčių ir manipuliacijų vešėjimo amžiuje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pavyzdžiui aš

pavyzdžiui aš portretas
lig šiol laikiausi visai kitokios nuomonės apie tą prezidentą, turbūt reikės pakeisti požiūrį po šito rašinio, nes anksčiau minimų Niksono nuopelnų niekas neakcentavo.

klasimas

klasimas portretas
bent vieną tokį Nixoną turėtume Lietuvoje, atrodytume solidžiau, o dabar tik apmaudas ir liudesys dėl valstiečių sektantų valdžioje. Jei ką, nebalsavau už juos ir kitiems nepatariau. Įtariau, kad bus nesąmonių, tačiau tai kas įvyko pribloškė. Kur bent vienas Lietuvos Nixonas, kad padarytų tvarką?

nuomonė

nuomonė portretas
pavyzdžiui man tas nixonas simpatiškas žymiai labiau už trumpą, jau nekalbant apie kokį putina.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    8
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    8
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių