Šv. Kazimieras ir Lietuva

Sunku paneigti, kad Kaziuko mugė yra tipiškai lietuviškas reiškinys. Visi užaugame ironiškai žvelgdami į medinių šaukštų, krepšių ir švilpynių šventę. O užaugę patys ateiname pirkti šaukštų, krepšių ir švilpynių.

Išties įdomu, kad Kaziuko mugė visada atrodo virstanti liaudies meno muziejumi, bet niekada juo nepavirsta. Mediniai šaukštai vis dar naudojami lietuviškoje virtuvėje apskritai ir lietuvių virtuvėse konkrečiai. Žmonės perka krepšius visiškai praktiškais sumetimais – ketindami eiti grybauti ar pan. Puodeliai ir bokalai su keistais užrašais, kurių pirminis humoras ir žavesys taip greit išblunka, vis dėlto randa savo vietą lentynose, kur renka ne tik dulkes, bet ir monetas.

Kita vertus, Kaziuko mugė yra lietuviška ir ta prasme, kad kinta kartu su pačia Lietuva. Tradicinį varškės sūrį palengva užgožia ekologiški visų įmanomų rūšių karvių, avių ir ožkų pieno sūriai. Šalia giros ir dešros įsitaiso burgeriai ir azijietiški makaronai. Tautinių juostų paklausai smunkant jas pakeičia riešinės. Kam nereikalingos vilnonės kojinės, tas gali įsigyti stilingus, nors nebūtinai labai praktiškus lietuviškus kaliošus.

Kitaip tariant, Kaziuko mugė kažkokiu būdu išreiškia tai, ką iš tikrųjų galėtume pavadinti lietuviška dvasia. Tai ne sustabarėjusi įsivaizduojamos tautos „dvasia“. Tai tikra – gyva ir veržli dvasia, veikianti konkrečių žmonių ir jų politinės bendruomenės kasdienybėje.

Ši mugės gyvybė greičiausiai yra tikrasis Šv. Kazimiero kulto gyvybės ir stiprybės patvirtinimas. Visai nesvarbu, kad dalis mugės lankytojų menkai pažįsta šventąjį ar aktyviai nedalyvauja Katalikų Bažnyčios gyvenime. Kaziuko mugė yra tik atspindys to, kaip giliai ir kartu konkrečiai Šv. Kazimieras palietė kiekvieno lietuvio gyvenimą.

Kai XX a. viduryje Šv. Kazimieras buvo paskelbtas Lietuvos jaunimo globėju, tai savitai paveikė šio šventojo suvokimą, jo „įvaizdį“ visuomenėje. Šv. Kazimieras vis dažniau vaizduotas kaip tyras, net naivokas jaunuolis, jaunimui ypač aktualios seksualinės moralės pavyzdys.

Ir jaunystė, ir tvirtumas seksualinių pagundų akivaizdoje neabejotinai buvo būdingi šventajam princui. Bet nuodėmei atsispiriančio jaunuolio paveikslas šiek tiek užgožia ne mažiau svarbų karališką asmenį. Šv. Kazimieras visų pirma buvo ir tebėra Lietuvos valstybės šventasis globėjas – figūra, iš tikrųjų sutelkusi mus į politinę tautą.

Šv. Kazimiero gyvenimas ir jo garbinimo pradžia ženklino svarbią, nors ir ne visada pastebimą Lietuvos transformaciją. Būtent tada, XV-XVI a. sandūroje, Lietuva galutinai nustojo būti barbarų kraštas ir tapo dabartine savimi: Europos pakraščio valstybe, kurios politinę gyvybę palaiko gynyba nuo Rusijos – „visų tautų laisvės priešo“, kaip rašė Žygimantas Augustas.

Aiškią Šv. Kazimiero sąsają su būtent tokia geopolitine Lietuvos orientacija atspindi bene geriausiai žinomas jo stebuklas. 1518 m. pasirodęs lietuvių kariuomenei balto raitelio pavidalu Šv. Kazimieras parodė iki tol nežinotą brastą per Dauguvos upę ir taip padėjo išvaduoti Polocką iš maskvėnų apsupties.

Kita vertus, Šv. Kazimiero įkvėpimas turėjo didelę reikšmę ir vidinei politinės tautos raidai. Būtent šį šventąjį savotišku savo veiklos „kertiniu akmeniu“ Lietuvoje pasirinko jėzuitai. Jie ne tik padovanojo Lietuvai universitetą, taip paversdami Vilnių tikra europietiška sostine. Jėzuitų politinė filosofija, jų ankstyvas mokymas apie tautos suverenitetą greičiausiai buvo pirmasis impulsas šiuolaikinės Europos, ypač XIX a. „tautų pavasario“, kuris Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjo gal net anksčiau nei kituose kraštuose.

Todėl joks atsitiktinumas, kad Šv. Kazimiero palaikų sugrįžimas į Katedrą 1989 m. buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės priešaušrio įvykių. Netrukus po to sekė Kaziuko mugės išlaisvinimas iš simboliško įkalinimo Dzeržinskio turguje. Šv. Kazimieras savo trimis rankomis parodė mums ir vėl naują kelią.

Būtų gerai, jei mugės šurmulyje bent trumpam prisimintume jos tikrąjį globėją. Tai jis suteikia sunkiai paaiškinamą gyvybę šaukštams ir švilpynėms, girai ir dešrai. Jei tikrai atidžiai mugėje dairysimės, galime įžvelgti tikrąjį lietuviškumą ir atpažinti save – politinę tautą, instinktyviai tebesirikiuojančią po Šv. Kazimiero – baltojo raitelio ir tikrojo vyčio vėliava.

Bernardo Gailiaus komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vel pragydo sv,Kazimiero kvailelio

vel  pragydo  sv,Kazimiero kvailelio  portretas
pamyletas lietuviskas lyberastas gailius.... pradioj apie saukstu ir keptuves veliau apie isvaduotus barbarus lietuvius ,ir europietiska geju meile artimuj savo
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?
    Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?

    Akivaizdi valdžios kūrybinio žanro krizė lėmė, kad užburtame valdžios draudimų rate gimsta dar vienas draudimas. ...

  • LR įstatymo vardu
    LR įstatymo vardu

    Lietuvos valstybė (ja save laiko valdžia) labai nepasitiki savo piliečiais. O kam kitaip išlaikyti beveik 80 institucijų, turinčių teisę bausti, bausti ir dar kartą bausti. Negi paprasti šios šalies gyventojai tik vagys ir apgavika...

    4
  • Ar liks vietos šventumui, kai popiežius išvyks?
    Ar liks vietos šventumui, kai popiežius išvyks?

    Belaukiant popiežiaus Pranciškaus, iš tolo matomi Vilniaus bažnyčių bokštai puošėsi pastoliais. Arkikatedrai, šalia kurios Šventojo Tėvo laukė jaunimas, irgi nepagailėta baltų dažų. Tvarkytis ragino net arki...

    2
  • Ar naikinami šalies miškai?
    Ar naikinami šalies miškai?

    Aiškinasi visuomenei miškininkai, ministras, politikai, premjeras bando apsimesti, kad čia ne jo iniciatyva Labanoro naikinimas vyksta. Sunerimęs dėl savo prezidentinių reitingų transliuoja žinutę, kad kviečiasi aplinkos ministrą pasiai&...

    2
  • Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje
    Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

    Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per daug jaunatviška, nerūpestinga terpe, kurioje viskas juda greitai ir yra nepastovu. ...

  • 35 procentai kultūrinės taršos
    35 procentai kultūrinės taršos

    Kokie bulvienojai turi trūnyti galvoje, kad sugalvotum 35 proc. visos radijo muzikos prievarta paversti lietuviška? Viešpatie dieve, nejaugi Lietuvoje vidutinė alga jau yra 1,5 tūkst. eurų, pensija – tūkstantis, šalyje nebeliko ...

    13
  • Svajoti neuždrausi
    Svajoti neuždrausi

    Nors iki Kalėdų – dar geri trys mėnesiai, futbolo mėgėjai didžiausias metų šventes jau pasitiko. Šią savaitę startavo jų laukiamiausias metų reginys – UEFA čempionų lyga. Neabejotinai tai svarbiausias sporto klubų turnyr...

    3
  • Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui
    Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui

    Tomis dienomis, kai Lietuvoje oficialaus vizito, jau trečiąkart, lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šalyje kilo neramumų. Chemnico mieste, esančiame Rytų Vokietijoje, buvusioje socialistinės Vokietijos Demokratinės respublikos dalyj...

    8
  • Gilios Gerklės aidas
    Gilios Gerklės aidas

    Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys? ...

    1
  • Zanavykų pokštas
    Zanavykų pokštas

    Pirmojo balsavimo Zanavykų apygardoje rezultatai it šaltas dušas pažadino sostinėje susitelkusį visuomenės ir politikos elitą. Mindaugas Bastys sugebėjo užburti rinkėjus – net 20 proc. savo balsais nutiesė jam taką į antrąjį r...

    6
Daugiau straipsnių