Nesveikas sveikatos ministro hobis

Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kurioje sveikatos ministras karjerą pradėjo plėšydamas vyno reklamą iš žurnalų. Savo nesveiką hobį jis primetė visai valstybei. Šiandien Lietuva yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje cenzūra reikalauja plėšyti visus užsienietiškus žurnalus su vyno reklama. O restoranams ir kavinėms cenzūra įsakė iš savo feisbuko paskyrų ištrinti bet kokias aliuzijas į vyną ir šampaną nuo pat feisbuko įkūrimo.

Lietuva yra ir vienintelė Europos Sąjungos narė, kurioje oficialiai privaloma tikėti tuo, kad jei tik žmogus per savo gyvenimą nepamatys nė vienos vyno reklamos, jis niekada neprasigers ir labai ilgai bei laimingai gyvens.

Už mažiausią tikėjimo ereziją Lietuvoje – baudos ir sankcijos.

Sprendžiant iš to, kaip visą šalį ant ausų stato Valstybinėje alkoholio ir tabako tarnyboje įdarbinti Ivano Žiauriojo opričnikai, natūralu būtų manyti, kad lietuviai vyną geria ne taurėmis, o viedrais. O kaip yra iš tikrųjų? Kiek lietuvis pernai išleido pinigų vynui?

Statistika rodo, kad pernai vidutinis lietuvis vynui išleido apie 47 dolerius. Jei skaičiuotume vidutine parduoto vyno kaina, išeitų 5–6 buteliai ant galvos. Daug tai ar mažai?

Galime palyginti. Vidutinis australas vynui išleidžia 409 dolerius, taigi 9 kartus daugiau nei lietuvis. Atitinkamai vidutinis prancūzas – 209, šveicaras – 185, portugalas – 175, argentinietis – 170, italas – 156 eurus.

Taigi, visi jie vyno perka tris keturis kartus daugiau nei lietuviai, bet žurnalų ten niekas neplėšo ir feisbuko kažkodėl necenzūruoja. Net vidutinis estas pernai vynui išleido 66 eurus, o tai trečdaliu daugiau nei išleido lietuvis.

Tai kodėl Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija su buvusiu savo stringeriu A. Veryga visam pasauliui skelbia, kad lietuviai – labiausiai prasigėrusi tauta pasaulyje? Ir iš kur tokia neapykanta vynui, jei Europoje už mus keliais eurais mažiau vynui skiria tik rumunai? Gal kitose šalyse vynas yra n kartų brangesnis nei Lietuvoje?

Taip tvirtinti galėtų nebent baltosios karštligės ištiktas alkašas. Vyno kainos Lietuvoje yra didesnės už daugumą iš čia paminėtų šalių, ir gerokai.

Tai kodėl šalyje, kurioje vyno vartojimas yra menkiausias ES, valdžios opričnikai taip nirtulingai kaunasi būtent su vynu? Kodėl plėšomi žurnalai ir cenzūruojamas feisbukas? Ką tai gali duoti šaliai, kurioje žmonės vynui ir taip skiria beveik dešimt kartų mažiau pinigų nei Australijoje ir keturiskart mažiau nei Prancūzijoje?

Valdžia šiuos klausimus apeina. Jos fanatikai tik reikalauja aklai tikėti jų versija, kad žmogus, per gyvenimą nepamatęs nė vienos vyno reklamos, neprasigers ir ilgiau gyvens šioje ašarų pakalnėje.

Bet tada imkim ir pažiūrėkim, ką sako mūsų ir kitų šalių vidutinė gyvenimo trukmė?

Ispanai, prancūzai ir italai vidutiniškai gyvena po 83 metus. Maždaug tiek pat traukia ir portugalai. Tuo metu lietuvio vidutinis amžius tik šiek tiek viršija 73 metus. Taigi gyvename net 10 metų trumpiau nei šalyse, kur vynas liejasi keturiskart laisviau nei Lietuvoje!

Pagal gyvenimo trukmę Lietuva yra Europos Sąjungos uodegoj. Net estai ir lenkai už mus gyvena ketveriais metais ilgiau. Ką ten lenkai. Ilgiau nei Lietuvoje žmonės gyvena net Albanijoje, Ekvadore, Vietname, Irane ir net idioto Maduro valdomoje Venesueloje.

Išeina, kad nei žurnalų plėšymai, nei feisbuko cenzūra negarantuoja mums išganymo šioje žemėje? Kodėl tokia neteisybė, verygamatj?

Bet kuriuo atveju – viena iš dviejų. Arba viso pasaulio statistika yra nupirkta alkopramonės, arba mūsų fanatikai, vadovaujami sveikatos ministro, kovoja ne su tuo priešu?

Tarkim, ką sveikatos ministras padarė, kad žmonės nesinuodytų europinei valstybei gėdą darančių bambalių turiniu? Bet bambaliai sveikatos ministrui kažkodėl nėmaž netrukdo. Jis ne kartą viešai tai patvirtino. Netrukdo šiai valdžiai ir degtinė, kurios akcizai buvo didinti keliskart mažiau nei vynui.

Tai kas tada nupirktas alkopramonės?

Spręskite patys. Arba už jus ir jūsų sveikatą ir toliau spręs tie, kuriems nerūpi nei jūsų sveikata, nei gyvenimo trukmė. Kuriems rūpi tik plėšyti ir trinti, kitaip sakant, rūpi jus kaip avis valdyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Val'katėlė be alkoholio nė dienos negali.

whufaikeenees

whufaikeenees portretas
korupcija ir vaistu kainos nesumazejo,bet buduliam tai nerupi,jie myli matyt toki ministra ir gali diziuotis tuom,kad pas juos ne taip kaip visame pasauly,jie kieciausi,jie pasaulio bamba.

Lina

Lina portretas
smagiau pasislepus valerijono tinktura lakt,svarbu valdyti zmones draudimais,laukim dar idomesniu draudimu,o ju bus ,kol bus dar nors vienas lietuvis,kitaip jau nebus
VISI KOMENTARAI 39

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    7
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių