Sukasi šūdmalystės malūno girnos

Nenoriu šaipytis, bet kai Seime beveik visi įstatymai priimami ypatingos skubos tvarka, kai mokesčių „reformą“ bandoma prastumti per mėnesį, o viena komisija tiria, ką veikia kita, apima keistas jausmas, kad visuomenė tiesiog veliama į šūdmalystės malūno girnas. Kalbų daug, pirmosios natos gražiai skamba, bet jei bandai apčiuopti esmę, lieka tik girnų girgždesys. Raimonda Ramelienė „Lietuvos žiniose“ konstatuoja, kad šio Seimo narių mėgstamiausias užsiėmimas – rašyti skundus, nesvarbu, kam ir kodėl. Tik kur tokios veiklos prasmė? Galbūt kaip ir komisijų – tiesiog malti...

Jei skelbiamose išvadose nerasiu kai kurių advokatų kontorų, konsultacijų ir auditorių bendrovių pavadinimų, viešųjų ryšių veikėjų pavardžių, teks konstatuoti, kad V. Bako vadovaujamas NSGK virgulėmis tarp pūlinių šviesaus kelio ieškojo ir trauklapiais juos gydyti ketino. Galbūt kai kam trauklapis ir padėtų, galbūt yra žmonių, kuriems jis patinka, ypač gavus progą konkurentus pastumdyti. Tačiau esminius sprendimus valstybėje lemia būtent konsultantų patarimai, ir ne vien iš Lietuvos. Gerai tai ar blogai, nesiimu spręsti, bet nereikėtų savęs apgaudinėti ir šaukti, kad dangus griūva stebuklingai praregėjus ir netikėtai supratus, jog ne tik politikai yra pagrindiniai visuomeninio lauko žaidėjai.

Viena vertus, reikėtų džiaugtis – juk apie politikų korupciją ir ją maitinančius, jokių normų nepaisančius verslininkus prabilta viešai. Tik netikiu, kad kyšius duodančiųjų ir juos imančiųjų mąstymo ir elgesio būdas pasikeis. Sąžinę sugalvojo blogi žmonės, kad ji graužtų gerus. Kol kas nei iš politikų, nei iš kitos pusės atstovų neteko girdėti apie graužatį.

Kita vertus, specialiai nutekintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos (jomis didžiąja dalimi rėmėsi minėtas Seimo komitetas) smarkiai kerta per valstybės pamatus. Departamentas gali rinkti informaciją apie žmones, kurie, kaip įtariama, kenkia valstybingumui, tačiau negali jos viešinti. Bijau, kad politikas, atidavęs žiniasklaidai pažymas, sąmoningai pasitarnavo užsienio žvalgybininkams. Nenustebčiau, jei netrukus politikų rūstybė atsisuktų į VSD. Ne kartą taip jau buvo.

Spėju, kad paskelbus išvadas Seimui bus pasiūlyta ką nors sugriežtinti ir vėl bus bandoma didinti takoskyrą tarp politikos ir verslo. Valstybei nieko gero tai neduos. Kelios kregždės dar nereiškia pavasario: dėl kelių korumpuotų politikų ir agresyvių grupių veiklos negalima daryti apibendrinimų. Jei politikai ir verslas rastų skaidraus dialogo taisykles, visiems būtų tik į naudą. Galbūt derėtų peržiūrėti Lobistinės veiklos įstatymą, gal užtektų politikams privaloma tvarka skelbti savo susitikimų darbotvarkes. Susitikinėti, kalbėtis, ieškoti geriausių sprendimų reikia, kitu atveju girdėsime tik drimbantį mėšlą iš tuštybės malūno girnų.