Studentų idėjos atgaivinti Laisvės alėją gyvuos

Šlovingus laikus menanti Laisvės alėja vis dar išgyvena vienus iš blogiausių metų. Joje trūksta žmonių šurmulio, pasivaikščioti išėjusių porelių, o svarbiausia - lieka vis mažiau veikiančių parduotuvių ir kitų įstaigų, kurios pritraukdavo pirkėjus bei lankytojus. Bandymai atgaivinti kadaise Kauno širdimi buvusią gatvę sulaukia tik blogų atgarsių, daugelis mieliau komentuoja ir kritikuoja nei siūlo savo variantus.

Trukdo oras ar noras?

Atsiranda žmonių, kurie stengiasi padėti savo (o kartais ir visai svetimam, tačiau pakankamai artimam širdžiai) miestui. Tai bandė ir Kauno studentija - idėja kilo Kauno kolegijos studentų atstovybei (KKSA). Pernai metų pabaigoje, prieš pat didžiąsias metų šventes, vyko renginys „Laisvės alėja - gyvai“, kurios metu buvo siekiama bent vienai dienai atgaivinti kažkada žmonių mėgtą pasivaikščiojimo, apsipirkimo ir laisvalaikio praleidimo vietą.

Laisvės alėja - tai ne uždaras įmantrios architektūros pastatas, kuris žiemą yra gerai šildomas, o vasarą - kondicionuojamas. Tai tiesiog pėstiesiems skirta gatvė, kurioje lietus, sniegas, krentantys lapai ar šviečianti saulė yra natūralus reiškinys, kuris turėtų tik džiuginti visus aplinkinius žmones. Nežinia, gal dėl šventinio bėgimo kauniečiams ir miesto svečiams pritrūko laiko, gal noro, o gal tiesiog tądien dangus nebuvo maloningas ir šlapiu sniegu balindamas praeivius sulaikė daugumą nuo pasivaikščiojimo, turiningo laiko praleidimo ir nugynė į modernias prekybvietes, kur stogas virš galvos, kur netemsta dėl gausybės šviestuvų ir niekada nepritrūksta šurmulio...

Neretai susidaro įspūdis, jog žmonėms trūksta noro, jis dangstomas nepalankiomis aplinkybėmis, mat šiuolaikinis miesto gyventojas jau nebeleidžia sau sušlapti kojų, ar bristi per purų sniegą... Nebeleidžia ir vaikams pasibūti ir pasidžiaugti bent dalele gamtos, kurią supa civilizacijos padariniai.

Reikia miestiečių palaikymo

KKSA idėjos, kurios užgimė nebus užmirštos, noras atgaivinti Laisvės alėją išliko. Žinoma, siekių įgyvendinimo sklandumas priklauso ne tik nuo studentų, bet ir palaikančiųjų, gero oro, kuris netrukdytų renginio eigai (būtent dėl tos priežasties dalis programos liko neįgyvendinta). Tačiau šiam tikslui nepakanka vien keleto žmonių grupės, kuri atliktų didžiulį darbą. Reikia ir miestiečių palaikymo, o svarbiausia - čia įsikūrusių parduotuvių, jų savininkų bei darbuotojų noro.

Kaip būtų keista, tuo metu, kai vyko renginio organizavimas (2009 m. gruodį), iš 13 tuščių patalpų, esančių Laisvės alėjoje net 11-os erdvių savininkai atsisakė prisijungti prie akcijos nestokodami pasiteisinimų. Bet esame labai dėkingi „Kauno grūdų“ generaliniam direktoriui Tautvydui Barščiui ir verslininkui Ramūnui Šalūgai, nes jie neliko abejingi mūsų idėjai.

Gaila, kad likę verslininkai pademonstravo abejingumą ir nenorą įsilieti į atgaivinimo planą. Neanalizuosime jų pasirinkimo, tačiau suinteresuotumo tikrai pritrūko, sumanymus teko keisti, renginio planus koreguoti ir veiksmą perkelti ten, kur dar veikia įmonės, o tušti pastatai, kurie kažkada liudijo žmonių šurmulį, taip ir liko vieniši. Bet ne dėl abejingų studentų ar miestiečių, o dėl pačių parduotuvių, kavinių  savininkų, kuriems, matyt, nepakankamai rūpi esama padėtis.

Atsakas

Noriu atsakyti į skaitytojo, pasivadinusio Laisvės alėjos gyventoju, 2009 12 28 dieną publikuotą laišką pavadinimu „Laisvės alėja (ne)gyvai“. Mielas Laisvės alėjos gyventojau, labai keista skaityti Jūsų straipsnyje išsakytą kritiką, kuri vietomis iš kandžios pašaipos perauga į kaltinimų laviną. Nesuprantu Jūsų pozicijos, kodėl reikia užsipulti studentus, vietoje bent minimalaus paskatinimo. Nepavyko visko įgyvendinti, tačiau juk ne dėl studentų nenoro. Norėtųsi paklausti, ar buvote visą dieną Laisvės alėjoje renginio metu? Vaikščiojote ir domėjotės, kas vyksta, ar tik sėdėdamas šiltuose namuose rašote, kas šauna į galvą visiškai nesigilindamas į faktų tikrovę? Ko siekiate kaltindamas studentus dėl ne toje vietoje vykusių renginių?

Siūlau pasidomėti, ar visi Laisvės alėjos verslininkai nori bendradarbiauti miesto gyvinimo renginiuose. Kai kurie jų pagailėjo veikiausiai savo laiko ir noro įsileisti žmones, kurie bent dienai būtų atgaivinę patalpas, jau tampančias Laisvės alėjos tamsiuoju šleifu, neprisijungė prie studentų idėjos plėtojimo. Tačiau buvo ir mielai atvėrusių duris. KKSA renginys „Laisvės alėja - gyvai“ vyko „Miesto sode“, kur vaikų laukė Kalėdų senelis su dovanomis, Ex „Elfų šėlsmas“ Laisvės al. 85, kuriame buvo rodomas filmas, pardavinėjami JVMF studentų darbai, dalyvavo nemažai Dj, kuriuos papildė vizualizacijos.

Kavinėje „Coffe inn“ Laisvės al. 72 nuo 16val. buvo skaitomos paskaitos garbių svečių: ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyriausios specialistės Dalios Poškienės, rašytojo Laimono Inio, Kauno kolegijos Leidybos ir poligrafijos muziejaus įkūrėjo Ričardo Venckaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus pavaduotojo Arvydo Pociūno apie Kauno miesto istoriją. Vakarinė dalis buvo perkelta į „Džem'pub“ barą Laisvės al. 59, iš Romuvos kino teatro, kur grojo grupė „Slowattack“.

KKSA, kaip ir kiekviena studentų organizacija, idėjų nestokoja, ji nenuleis rankų dėl kritikos ar ne visuomet pavykstančių tobulai įgyvendinti planų, todėl miestiečiai ateityje gali tikėtis iš mūsų Laisvės alėją gyvinančių akcijų, o verslininkai - kvietimo bendradarbiauti.


Šiame straipsnyje: Laisvės alėja

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    1
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    20
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių