Studentų idėjos atgaivinti Laisvės alėją gyvuos

Šlovingus laikus menanti Laisvės alėja vis dar išgyvena vienus iš blogiausių metų. Joje trūksta žmonių šurmulio, pasivaikščioti išėjusių porelių, o svarbiausia - lieka vis mažiau veikiančių parduotuvių ir kitų įstaigų, kurios pritraukdavo pirkėjus bei lankytojus. Bandymai atgaivinti kadaise Kauno širdimi buvusią gatvę sulaukia tik blogų atgarsių, daugelis mieliau komentuoja ir kritikuoja nei siūlo savo variantus.

Trukdo oras ar noras?

Atsiranda žmonių, kurie stengiasi padėti savo (o kartais ir visai svetimam, tačiau pakankamai artimam širdžiai) miestui. Tai bandė ir Kauno studentija - idėja kilo Kauno kolegijos studentų atstovybei (KKSA). Pernai metų pabaigoje, prieš pat didžiąsias metų šventes, vyko renginys „Laisvės alėja - gyvai“, kurios metu buvo siekiama bent vienai dienai atgaivinti kažkada žmonių mėgtą pasivaikščiojimo, apsipirkimo ir laisvalaikio praleidimo vietą.

Laisvės alėja - tai ne uždaras įmantrios architektūros pastatas, kuris žiemą yra gerai šildomas, o vasarą - kondicionuojamas. Tai tiesiog pėstiesiems skirta gatvė, kurioje lietus, sniegas, krentantys lapai ar šviečianti saulė yra natūralus reiškinys, kuris turėtų tik džiuginti visus aplinkinius žmones. Nežinia, gal dėl šventinio bėgimo kauniečiams ir miesto svečiams pritrūko laiko, gal noro, o gal tiesiog tądien dangus nebuvo maloningas ir šlapiu sniegu balindamas praeivius sulaikė daugumą nuo pasivaikščiojimo, turiningo laiko praleidimo ir nugynė į modernias prekybvietes, kur stogas virš galvos, kur netemsta dėl gausybės šviestuvų ir niekada nepritrūksta šurmulio...

Neretai susidaro įspūdis, jog žmonėms trūksta noro, jis dangstomas nepalankiomis aplinkybėmis, mat šiuolaikinis miesto gyventojas jau nebeleidžia sau sušlapti kojų, ar bristi per purų sniegą... Nebeleidžia ir vaikams pasibūti ir pasidžiaugti bent dalele gamtos, kurią supa civilizacijos padariniai.

Reikia miestiečių palaikymo

KKSA idėjos, kurios užgimė nebus užmirštos, noras atgaivinti Laisvės alėją išliko. Žinoma, siekių įgyvendinimo sklandumas priklauso ne tik nuo studentų, bet ir palaikančiųjų, gero oro, kuris netrukdytų renginio eigai (būtent dėl tos priežasties dalis programos liko neįgyvendinta). Tačiau šiam tikslui nepakanka vien keleto žmonių grupės, kuri atliktų didžiulį darbą. Reikia ir miestiečių palaikymo, o svarbiausia - čia įsikūrusių parduotuvių, jų savininkų bei darbuotojų noro.

Kaip būtų keista, tuo metu, kai vyko renginio organizavimas (2009 m. gruodį), iš 13 tuščių patalpų, esančių Laisvės alėjoje net 11-os erdvių savininkai atsisakė prisijungti prie akcijos nestokodami pasiteisinimų. Bet esame labai dėkingi „Kauno grūdų“ generaliniam direktoriui Tautvydui Barščiui ir verslininkui Ramūnui Šalūgai, nes jie neliko abejingi mūsų idėjai.

Gaila, kad likę verslininkai pademonstravo abejingumą ir nenorą įsilieti į atgaivinimo planą. Neanalizuosime jų pasirinkimo, tačiau suinteresuotumo tikrai pritrūko, sumanymus teko keisti, renginio planus koreguoti ir veiksmą perkelti ten, kur dar veikia įmonės, o tušti pastatai, kurie kažkada liudijo žmonių šurmulį, taip ir liko vieniši. Bet ne dėl abejingų studentų ar miestiečių, o dėl pačių parduotuvių, kavinių  savininkų, kuriems, matyt, nepakankamai rūpi esama padėtis.

Atsakas

Noriu atsakyti į skaitytojo, pasivadinusio Laisvės alėjos gyventoju, 2009 12 28 dieną publikuotą laišką pavadinimu „Laisvės alėja (ne)gyvai“. Mielas Laisvės alėjos gyventojau, labai keista skaityti Jūsų straipsnyje išsakytą kritiką, kuri vietomis iš kandžios pašaipos perauga į kaltinimų laviną. Nesuprantu Jūsų pozicijos, kodėl reikia užsipulti studentus, vietoje bent minimalaus paskatinimo. Nepavyko visko įgyvendinti, tačiau juk ne dėl studentų nenoro. Norėtųsi paklausti, ar buvote visą dieną Laisvės alėjoje renginio metu? Vaikščiojote ir domėjotės, kas vyksta, ar tik sėdėdamas šiltuose namuose rašote, kas šauna į galvą visiškai nesigilindamas į faktų tikrovę? Ko siekiate kaltindamas studentus dėl ne toje vietoje vykusių renginių?

Siūlau pasidomėti, ar visi Laisvės alėjos verslininkai nori bendradarbiauti miesto gyvinimo renginiuose. Kai kurie jų pagailėjo veikiausiai savo laiko ir noro įsileisti žmones, kurie bent dienai būtų atgaivinę patalpas, jau tampančias Laisvės alėjos tamsiuoju šleifu, neprisijungė prie studentų idėjos plėtojimo. Tačiau buvo ir mielai atvėrusių duris. KKSA renginys „Laisvės alėja - gyvai“ vyko „Miesto sode“, kur vaikų laukė Kalėdų senelis su dovanomis, Ex „Elfų šėlsmas“ Laisvės al. 85, kuriame buvo rodomas filmas, pardavinėjami JVMF studentų darbai, dalyvavo nemažai Dj, kuriuos papildė vizualizacijos.

Kavinėje „Coffe inn“ Laisvės al. 72 nuo 16val. buvo skaitomos paskaitos garbių svečių: ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyriausios specialistės Dalios Poškienės, rašytojo Laimono Inio, Kauno kolegijos Leidybos ir poligrafijos muziejaus įkūrėjo Ričardo Venckaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus pavaduotojo Arvydo Pociūno apie Kauno miesto istoriją. Vakarinė dalis buvo perkelta į „Džem'pub“ barą Laisvės al. 59, iš Romuvos kino teatro, kur grojo grupė „Slowattack“.

KKSA, kaip ir kiekviena studentų organizacija, idėjų nestokoja, ji nenuleis rankų dėl kritikos ar ne visuomet pavykstančių tobulai įgyvendinti planų, todėl miestiečiai ateityje gali tikėtis iš mūsų Laisvės alėją gyvinančių akcijų, o verslininkai - kvietimo bendradarbiauti.


Šiame straipsnyje: Laisvės alėja

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Grafičiai ir protestas
    Grafičiai ir protestas

    Mūsų namams tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, naudojamės elektra ir kitokiais patogumais. Valgome skanius pusryčius, pietus ir vakarienę. Ar yra prieš ką protestuoti? Ar yra prasmės protestuoti? O gal vadovaujamės dėsniu, kad, j...

    1
  • Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai
    Urėdijų pertvarka – išmėginimas valdžiai

    Nors šiuo metu Seimo nariai neposėdžiauja, tačiau ir tarp sesijų vyksta diskusijos dėl planuojamų valdančiosios koalicijos Vyriausybės reformų. Ne tik diskusijos, bet ir interesų grupių susitikimai su Seimo nariais. Prieš keletą dien...

    1
  • Lemtingas pusmetis
    Lemtingas pusmetis

    Šių metų pirmas pusmetis lems, kokia Lietuvos politika bus 2020 metais ir vėliau. Idėjos taip pat vaidins daug reikšmingesnį vaidmenį nei iki šiol. ...

    1
  • Kliedintys pagonybės demonai
    Kliedintys pagonybės demonai

    Iš kur kyla tas atominis noras viską suvienodinti? Štai humanistinių idėjų nublokštas R.Karbauskis vis tiek nenumaldo įgeidžio vienodai aprėdyti pradinukus. Pagyvėjusios pedagogės, manančios, kad tai bus įprasti tautiniai rūbai...

    29
  • JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?
    JAV vyriausybės viršūnėje – chaosas?

    Straipsnyje „D. Trumpo Baltieji rūmai prisidirbo – fantastiškai“ savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris smulkia poslinkių analize bando pagrįsti teiginį, kad „Michaelo Flynno atsistatydi...

    4
  • Galvos skausmas Putinui
    Galvos skausmas Putinui

    Istorija gali atrodyti kaip puikus ginklas – kol jis neatsigręžia prieš jus pačius. Šia tiesa įsitikino Kremlius, artėjant 1917-aisiais Rusijoje įvykusių revoliucijų metinėms. ...

    2
  • Pagiežos apsuptyje
    Pagiežos apsuptyje

    Apie nepalūžusią, sustiprėjusią Lietuvą kalbantys mūsų politikai nesudomino Lenkijoje apsipirkti susirinkusių šimtų tautiečių. "Laisva diena, kodėl jos neišnaudojus prasmingai" – pažymėjo daugelis, pabuvojusių Suva...

    12
  • Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius
    Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius

    Šiomis dienomis vyko ekonomistų, pramonininkų, verslininkų diskusijos dėl Lietuvos darbuotojų atlyginimų didinimo. Nuomonių būta įvairių, tačiau pagaliau pačiame versle atsiranda žmonių, pripažįstančių, jog darbdavys turi pirmasis žen...

    9
  • Apie A. Adamkienę
    Apie A. Adamkienę

    Mykolo Drungos kalba, pasakyta konferencijoje „Gyvenimas greta didžiųjų vyrų: moteris emigracijoje“, vykusioje vasario 14 d., Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Renginį organizavo Daiva Dapkutė. ...

  • Silpnoji grandis
    Silpnoji grandis

    Nežinia kaip, bet Rūta Meilutytė pagaliau pasirinko. Likus mėnesiui iki 20-ojo savo gimtadienio didžiausia Lietuvos sporto viltis apsisprendė dėl ateities. Artimiausius keletą sezonų ji treniruosis ir leis šaknis gimtajame Kaune. Kad ir kaip mi...

    1
Daugiau straipsnių