Studentų idėjos atgaivinti Laisvės alėją gyvuos

Šlovingus laikus menanti Laisvės alėja vis dar išgyvena vienus iš blogiausių metų. Joje trūksta žmonių šurmulio, pasivaikščioti išėjusių porelių, o svarbiausia - lieka vis mažiau veikiančių parduotuvių ir kitų įstaigų, kurios pritraukdavo pirkėjus bei lankytojus. Bandymai atgaivinti kadaise Kauno širdimi buvusią gatvę sulaukia tik blogų atgarsių, daugelis mieliau komentuoja ir kritikuoja nei siūlo savo variantus.

Trukdo oras ar noras?

Atsiranda žmonių, kurie stengiasi padėti savo (o kartais ir visai svetimam, tačiau pakankamai artimam širdžiai) miestui. Tai bandė ir Kauno studentija - idėja kilo Kauno kolegijos studentų atstovybei (KKSA). Pernai metų pabaigoje, prieš pat didžiąsias metų šventes, vyko renginys „Laisvės alėja - gyvai“, kurios metu buvo siekiama bent vienai dienai atgaivinti kažkada žmonių mėgtą pasivaikščiojimo, apsipirkimo ir laisvalaikio praleidimo vietą.

Laisvės alėja - tai ne uždaras įmantrios architektūros pastatas, kuris žiemą yra gerai šildomas, o vasarą - kondicionuojamas. Tai tiesiog pėstiesiems skirta gatvė, kurioje lietus, sniegas, krentantys lapai ar šviečianti saulė yra natūralus reiškinys, kuris turėtų tik džiuginti visus aplinkinius žmones. Nežinia, gal dėl šventinio bėgimo kauniečiams ir miesto svečiams pritrūko laiko, gal noro, o gal tiesiog tądien dangus nebuvo maloningas ir šlapiu sniegu balindamas praeivius sulaikė daugumą nuo pasivaikščiojimo, turiningo laiko praleidimo ir nugynė į modernias prekybvietes, kur stogas virš galvos, kur netemsta dėl gausybės šviestuvų ir niekada nepritrūksta šurmulio...

Neretai susidaro įspūdis, jog žmonėms trūksta noro, jis dangstomas nepalankiomis aplinkybėmis, mat šiuolaikinis miesto gyventojas jau nebeleidžia sau sušlapti kojų, ar bristi per purų sniegą... Nebeleidžia ir vaikams pasibūti ir pasidžiaugti bent dalele gamtos, kurią supa civilizacijos padariniai.

Reikia miestiečių palaikymo

KKSA idėjos, kurios užgimė nebus užmirštos, noras atgaivinti Laisvės alėją išliko. Žinoma, siekių įgyvendinimo sklandumas priklauso ne tik nuo studentų, bet ir palaikančiųjų, gero oro, kuris netrukdytų renginio eigai (būtent dėl tos priežasties dalis programos liko neįgyvendinta). Tačiau šiam tikslui nepakanka vien keleto žmonių grupės, kuri atliktų didžiulį darbą. Reikia ir miestiečių palaikymo, o svarbiausia - čia įsikūrusių parduotuvių, jų savininkų bei darbuotojų noro.

Kaip būtų keista, tuo metu, kai vyko renginio organizavimas (2009 m. gruodį), iš 13 tuščių patalpų, esančių Laisvės alėjoje net 11-os erdvių savininkai atsisakė prisijungti prie akcijos nestokodami pasiteisinimų. Bet esame labai dėkingi „Kauno grūdų“ generaliniam direktoriui Tautvydui Barščiui ir verslininkui Ramūnui Šalūgai, nes jie neliko abejingi mūsų idėjai.

Gaila, kad likę verslininkai pademonstravo abejingumą ir nenorą įsilieti į atgaivinimo planą. Neanalizuosime jų pasirinkimo, tačiau suinteresuotumo tikrai pritrūko, sumanymus teko keisti, renginio planus koreguoti ir veiksmą perkelti ten, kur dar veikia įmonės, o tušti pastatai, kurie kažkada liudijo žmonių šurmulį, taip ir liko vieniši. Bet ne dėl abejingų studentų ar miestiečių, o dėl pačių parduotuvių, kavinių  savininkų, kuriems, matyt, nepakankamai rūpi esama padėtis.

Atsakas

Noriu atsakyti į skaitytojo, pasivadinusio Laisvės alėjos gyventoju, 2009 12 28 dieną publikuotą laišką pavadinimu „Laisvės alėja (ne)gyvai“. Mielas Laisvės alėjos gyventojau, labai keista skaityti Jūsų straipsnyje išsakytą kritiką, kuri vietomis iš kandžios pašaipos perauga į kaltinimų laviną. Nesuprantu Jūsų pozicijos, kodėl reikia užsipulti studentus, vietoje bent minimalaus paskatinimo. Nepavyko visko įgyvendinti, tačiau juk ne dėl studentų nenoro. Norėtųsi paklausti, ar buvote visą dieną Laisvės alėjoje renginio metu? Vaikščiojote ir domėjotės, kas vyksta, ar tik sėdėdamas šiltuose namuose rašote, kas šauna į galvą visiškai nesigilindamas į faktų tikrovę? Ko siekiate kaltindamas studentus dėl ne toje vietoje vykusių renginių?

Siūlau pasidomėti, ar visi Laisvės alėjos verslininkai nori bendradarbiauti miesto gyvinimo renginiuose. Kai kurie jų pagailėjo veikiausiai savo laiko ir noro įsileisti žmones, kurie bent dienai būtų atgaivinę patalpas, jau tampančias Laisvės alėjos tamsiuoju šleifu, neprisijungė prie studentų idėjos plėtojimo. Tačiau buvo ir mielai atvėrusių duris. KKSA renginys „Laisvės alėja - gyvai“ vyko „Miesto sode“, kur vaikų laukė Kalėdų senelis su dovanomis, Ex „Elfų šėlsmas“ Laisvės al. 85, kuriame buvo rodomas filmas, pardavinėjami JVMF studentų darbai, dalyvavo nemažai Dj, kuriuos papildė vizualizacijos.

Kavinėje „Coffe inn“ Laisvės al. 72 nuo 16val. buvo skaitomos paskaitos garbių svečių: ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyriausios specialistės Dalios Poškienės, rašytojo Laimono Inio, Kauno kolegijos Leidybos ir poligrafijos muziejaus įkūrėjo Ričardo Venckaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus pavaduotojo Arvydo Pociūno apie Kauno miesto istoriją. Vakarinė dalis buvo perkelta į „Džem'pub“ barą Laisvės al. 59, iš Romuvos kino teatro, kur grojo grupė „Slowattack“.

KKSA, kaip ir kiekviena studentų organizacija, idėjų nestokoja, ji nenuleis rankų dėl kritikos ar ne visuomet pavykstančių tobulai įgyvendinti planų, todėl miestiečiai ateityje gali tikėtis iš mūsų Laisvės alėją gyvinančių akcijų, o verslininkai - kvietimo bendradarbiauti.


Šiame straipsnyje: Laisvės alėja

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    8
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių