Spaudos laisvė ir Europos biudžetas

Pasaulinės spaudos laisvės dienos gegužės 3-iosios proga Malmės dienraštis „Skanska Dagbladet“ rašė, jog „didžiausią susirūpinimą kelia padėtis Kinijoje ir Turkijoje, kur itin daug žurnalistų, pasodintų į kalėjimą“.

O Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas kai kuriuos žurnalistus pavadino „valstybės priešais“, užuot pasisakęs už spaudos laisvę.

Tuo pateisinama neapykanta ir prievarta prieš žiniasklaidos darbuotojus – ir tai šalyje, kuri jau ir taip užtvindyta ginklais. „Spaudos laisvę reikia visada ir visur ginti, kaip tik todėl yra pagrindo šiandien ne tik švęsti, bet ir budėti“, – rašė Švedijos regioninis laikraštis.

Ekvadoro verslo dienraštis „Comercio“ atkreipė dėmesį į padėtį Pietų Amerikoje. Jo žodžiais, praėjus beveik metams nuo prezidento Lenino Moreno atėjimo valdžion, žurnalistų persekiojimas gal ir nepasibaigė visiškai, tačiau nuotaikos pasitaisė – sumažėjo įžeidinėjimų, ne paskutinėje vietoje – iš valdžios pusės.

O tai reiškia, jog kritiškiems žurnalistams ir žiniasklaidos darbui rodoma daugiau pagarbos. Tačiau nors šitie pokyčiai ir labai sveikintini, vis dėlto šiuo atžvilgiu dar lieka daug ką nuveikti, teigė Ekvadoro sostinės Kito laikraštis.

Pagrindinė tema Europos laikraščiuose – būsimasis Europos Sąjungos biudžetas. Savo nepasitenkinimą bene aštriausiai išreiškė Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“. 

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių.

Anot jo, Briuselio planas leisti Europos Sąjungos biudžetui nuo 2021 iki 2027 metų išaugti net iki astronominės vieno trilijono trijų šimtų milijardų eurų sumos liudija ne ką kita, o didybės maniją. Šitą Europos Komisijos siūlymą reiktų mesti tiesiai į šiukšlių dėžę.

Juk Europos Sąjungos išlaidos jau seniai yra gerokai per didelės. Su britų išėjimu iš Europos Sąjungos ativeria 13 milijardų eurų skylė, ir tai turėtų paskatinti taupumą.

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių, rašė Amsterdamo dienraštis.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ savo vedamąjį straipsnį pavadino „Biudžeto planas be programos“ ir rašė: „Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude`as Junckeris nori visiems būti geras ir teisingas. Tačiau jam pačiam trūksta įtikinamos reformų koncepcijos, kuri europiečius galėtų užvesti ant visiems bendro kelio.

Užuot to užprogramuoti ginčai tarp vyriausybių. Yra biudžeto planas, tačiau trūksta vyriausybių programos. Sunku įsivaizduoti, kad per aštuonis mėnesius tuo klausimu pavyks susitarti, teigė Vienos laikraštis.

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „esame pačioje sunkių derybų dėl ES biudžeto pradžioje“. Tačiau naujasis Vokietijos finansų ministras Olfas Scholzas jau atmetė ES komisaro  Guntherio Oettingerio pasiūlymą finansinį Berlyno įsipareigojimą padidinti iki 12 milijardų eurų.

Geriausiu atveju būtų galima parūpinti apie 10 milijardų. Berlyne tvyro baimė, kad didesnės išlaidos Briuselio link tik piltų vandenį ant kraštutinės dešinės populistų propagandos malūno, rašė Italijos sostinės laikraštis.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ reiškė nuomonę, kad „dabar prasideda milijardinis pokerio žaidimas tarp valstybių, kurio pabaigoje paaiškėtų sutartieji finansų rėmai“.

Sprogmenis į žaidimą įneša naujas teisinės valstybės mechanizmas, pagal kurį Komisija galėtų sulaikyti pinigų išmokėjimą, jeigu kurioje nors šalyje teisinės valstybės principai atsidurtų pavojuje.

Tai, kad Briuselis ieško naujų strategijų, suprantama. Korupcija ir politizuoti teismai kenkia teisių saugumui ir investicijų klimatui.

Be to, ginčas dėl Lenkijos teisėtvarkos reformų rodo, jog Europos Sąjungai trūksta priemonių užtikrinti, kad šalis narė nepažeistų valdžių arba galių atskyrimo principų.

Kita vertus, pavojų slepia ir ES pinigų išmokėjimo siejimas su teisinės valstybės principų laikymuisi, teigė Ciuricho laikraštis.

Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, jog „vertinant, kaip ir kieno naudai dalijami Europos Sąjungos pinigai, reikėtų kalbėti tikroviškai, o ne skleisti mitus“.

Vienas tokių – tai mitas, kad Lenkija Briuselio dėka tik ten tiesė kelius, kurių jai pačiai verkiant reikėjo. Bet iki šios dienos lenkai negali autostradomis ir greitkeliais be kliūčių patekti iš savo sostinės Varšuvos į šalies didžiausią pramonės regioną Aukštutinę Sileziją ar į Krokuvą ar į Lodzę.

Tuo tarpu iš visų šių miestų galima be problemų važiuoti į Vokietiją, priminė Varšuvos laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Jutarnji list“ pažymėjo, jog kas porą metų Europos Komisija mums primena, kad per narystės derybas mes su viskuo sutikome ir viską pasirašėme. Prie to priklauso ir tai, kad mes prisidedame prie šios vis brangesnės valstybių bendrijos finansavimo.

O kadangi neleidžiama taupyti Briuselio biurokratijos sąskaita, bus mažinamos, tarp kitų dalykų, dotacijos žemės ūkiui. O tai į prastą padėtį įstums daugelį ūkininkų, ypač tuos, kurie Europos Sąjungos patariami ėmė modernizuoti savio ūkius ir dėl to labai įsiskolino, rašė Kroatijos sostinės laikraštis.


Šiame straipsnyje: Spaudaspaudos laisvės diena

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
Daugiau straipsnių