Spaudos laisvė ir Europos biudžetas

Pasaulinės spaudos laisvės dienos gegužės 3-iosios proga Malmės dienraštis „Skanska Dagbladet“ rašė, jog „didžiausią susirūpinimą kelia padėtis Kinijoje ir Turkijoje, kur itin daug žurnalistų, pasodintų į kalėjimą“.

O Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas kai kuriuos žurnalistus pavadino „valstybės priešais“, užuot pasisakęs už spaudos laisvę.

Tuo pateisinama neapykanta ir prievarta prieš žiniasklaidos darbuotojus – ir tai šalyje, kuri jau ir taip užtvindyta ginklais. „Spaudos laisvę reikia visada ir visur ginti, kaip tik todėl yra pagrindo šiandien ne tik švęsti, bet ir budėti“, – rašė Švedijos regioninis laikraštis.

Ekvadoro verslo dienraštis „Comercio“ atkreipė dėmesį į padėtį Pietų Amerikoje. Jo žodžiais, praėjus beveik metams nuo prezidento Lenino Moreno atėjimo valdžion, žurnalistų persekiojimas gal ir nepasibaigė visiškai, tačiau nuotaikos pasitaisė – sumažėjo įžeidinėjimų, ne paskutinėje vietoje – iš valdžios pusės.

O tai reiškia, jog kritiškiems žurnalistams ir žiniasklaidos darbui rodoma daugiau pagarbos. Tačiau nors šitie pokyčiai ir labai sveikintini, vis dėlto šiuo atžvilgiu dar lieka daug ką nuveikti, teigė Ekvadoro sostinės Kito laikraštis.

Pagrindinė tema Europos laikraščiuose – būsimasis Europos Sąjungos biudžetas. Savo nepasitenkinimą bene aštriausiai išreiškė Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“. 

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių.

Anot jo, Briuselio planas leisti Europos Sąjungos biudžetui nuo 2021 iki 2027 metų išaugti net iki astronominės vieno trilijono trijų šimtų milijardų eurų sumos liudija ne ką kita, o didybės maniją. Šitą Europos Komisijos siūlymą reiktų mesti tiesiai į šiukšlių dėžę.

Juk Europos Sąjungos išlaidos jau seniai yra gerokai per didelės. Su britų išėjimu iš Europos Sąjungos ativeria 13 milijardų eurų skylė, ir tai turėtų paskatinti taupumą.

Matyt, pinigus ryjantis Briuselis laikosi nuomonės, jog Europos mokesčių mokėtojams pinigai auga ant medžių, rašė Amsterdamo dienraštis.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ savo vedamąjį straipsnį pavadino „Biudžeto planas be programos“ ir rašė: „Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude`as Junckeris nori visiems būti geras ir teisingas. Tačiau jam pačiam trūksta įtikinamos reformų koncepcijos, kuri europiečius galėtų užvesti ant visiems bendro kelio.

Užuot to užprogramuoti ginčai tarp vyriausybių. Yra biudžeto planas, tačiau trūksta vyriausybių programos. Sunku įsivaizduoti, kad per aštuonis mėnesius tuo klausimu pavyks susitarti, teigė Vienos laikraštis.

Pasak Romos dienraščio „Repubblica“, „esame pačioje sunkių derybų dėl ES biudžeto pradžioje“. Tačiau naujasis Vokietijos finansų ministras Olfas Scholzas jau atmetė ES komisaro  Guntherio Oettingerio pasiūlymą finansinį Berlyno įsipareigojimą padidinti iki 12 milijardų eurų.

Geriausiu atveju būtų galima parūpinti apie 10 milijardų. Berlyne tvyro baimė, kad didesnės išlaidos Briuselio link tik piltų vandenį ant kraštutinės dešinės populistų propagandos malūno, rašė Italijos sostinės laikraštis.

Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“ reiškė nuomonę, kad „dabar prasideda milijardinis pokerio žaidimas tarp valstybių, kurio pabaigoje paaiškėtų sutartieji finansų rėmai“.

Sprogmenis į žaidimą įneša naujas teisinės valstybės mechanizmas, pagal kurį Komisija galėtų sulaikyti pinigų išmokėjimą, jeigu kurioje nors šalyje teisinės valstybės principai atsidurtų pavojuje.

Tai, kad Briuselis ieško naujų strategijų, suprantama. Korupcija ir politizuoti teismai kenkia teisių saugumui ir investicijų klimatui.

Be to, ginčas dėl Lenkijos teisėtvarkos reformų rodo, jog Europos Sąjungai trūksta priemonių užtikrinti, kad šalis narė nepažeistų valdžių arba galių atskyrimo principų.

Kita vertus, pavojų slepia ir ES pinigų išmokėjimo siejimas su teisinės valstybės principų laikymuisi, teigė Ciuricho laikraštis.

Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, jog „vertinant, kaip ir kieno naudai dalijami Europos Sąjungos pinigai, reikėtų kalbėti tikroviškai, o ne skleisti mitus“.

Vienas tokių – tai mitas, kad Lenkija Briuselio dėka tik ten tiesė kelius, kurių jai pačiai verkiant reikėjo. Bet iki šios dienos lenkai negali autostradomis ir greitkeliais be kliūčių patekti iš savo sostinės Varšuvos į šalies didžiausią pramonės regioną Aukštutinę Sileziją ar į Krokuvą ar į Lodzę.

Tuo tarpu iš visų šių miestų galima be problemų važiuoti į Vokietiją, priminė Varšuvos laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Jutarnji list“ pažymėjo, jog kas porą metų Europos Komisija mums primena, kad per narystės derybas mes su viskuo sutikome ir viską pasirašėme. Prie to priklauso ir tai, kad mes prisidedame prie šios vis brangesnės valstybių bendrijos finansavimo.

O kadangi neleidžiama taupyti Briuselio biurokratijos sąskaita, bus mažinamos, tarp kitų dalykų, dotacijos žemės ūkiui. O tai į prastą padėtį įstums daugelį ūkininkų, ypač tuos, kurie Europos Sąjungos patariami ėmė modernizuoti savio ūkius ir dėl to labai įsiskolino, rašė Kroatijos sostinės laikraštis.


Šiame straipsnyje: Spaudaspaudos laisvės diena

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    8
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių