Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pažadai, susiję su šia tema. Atrodo, reiktų džiaugtis, kad ši problema yra bent retkarčiais matoma, tačiau ar ji sprendžiama? Rimtai – ne.

Šiandien labai populiaru dalyvauti projekte „Idėja Lietuvai“ ir siūlyti idėjas. Dažniausiai tai paprasti, gyvenimiški pasiūlymai, padarysiantys mūsų gyvenimą geresnį. Ir puiku, kad niekas nesiūlo nuskraidinti lietuvį kosmonautą į mėnulį, nes pradėti reikia nuo šiukšlių rūšiavimo, pagarbos vienas kitam ugdymo, sąžiningumo, konkrečios pagalbos kenčiančiam. Pabandysiu ir aš įkišti savo trigrašį. Jeigu ką, atleiskite.

Pradžioje noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad per metus išgirdome dvi skirtingas statistikas. Vienoje skelbta, kad Lietuvoje skurdo lygis siekia apie 20 proc., kitoje – apie 30 proc. Kodėl skaičiai skiriasi? Neatsakysiu. Bet ar tikrai trečdalis lietuvių skendi skurde? Nemanau. Negalime paneigti, kad Lietuvoje yra skurdo. Yra begalės statistikos, mokslinių tyrimų, palyginimų su kitomis šalimis, skurdo skirstymo į keletą rūšių, matuojamas jo dydis, gylis. Mokslininkai kalba apie ekonominį, kultūrinį, teisinį skurdą, kuria sudėtingas formules skurdui matuoti – visa tai gerai, turbūt reikalinga, bet situacija nesikeičia. Skurdas didėja, o savivaldybės sutaupo lėšas, skirtas socialinei paramai. Lietuvoje liko kiek daugiau kaip 2 mln. gyventojų – tai vidutinio dydžio europinis miestas. Todėl mes turime baigti kalbėti sudėtingomis formulėmis, procentais ir pradėti skaičiuoti viską absoliučiais skaičiais. Juo labiau, kai šie skaičiai tikrai nedideli.

Kodėl mums to reikia? Kad galėtume tiesiogiai padėti skurde gyvenantiems žmonėms. Mes turime žinoti, kokia yra reali padėtis, nes viena yra oficialūs duomenys, o visai kas kita – šešėlinės ekonomikos dydis, kuris yra tiesiogiai susijęs ir su skurdo statistika. Daugybė žmonių nutyli apie savo papildomas pajamas, tad tikėti tokia skurdo statistika, kokią mes matome, būtų labai neteisinga ir naivu. Todėl geriausias variantas – sudaryti realius, patikrintus žmonių sąrašus su skurde gyvenančių žmonių kontaktais. Kas tai galėtų padaryti? Savivaldybės, seniūnijos, socialiniai darbuotojai, „Maisto banko“ iniciatoriai, nevyriausybinės organizacijos. Tada mes matytume tikrąjį skurdo veidą ir galėtume kalbėti apie tinkamiausias priemones šiems žmonėms padėti.

Ar mūsų vadovų organizuojamos sriubos dalinimo akcijos gali padėti sumažinti šią mūsų šalies gėdą? Ne. Tai tik tam tikrų asmenų ryšių su visuomene akcijos, kurios yra naudingos tik jiems patiems. Populistiniai veiksmai neišspręs skurdo problemos – kai turėsime konkrečius sąrašus, tada sėskime prie stalo ir galvokime, kaip galima tai išspręsti ir ką padaryti, kad namų neturintis žmogus turėtų kur išsimiegoti, pavalgyti, galėtų susirasti darbą. Neįgalus gautų tiek pajamų, kad galėtų užtikrinti kasdienius savo poreikius, o pensininkai... Dalis jų tikrai sunkiai gyvena, tad pasirūpinkime, kad senelių pensionatai būtų statomi gražiausiose Lietuvos vietose, kurortuose, kad jie galėtų oriai ir garbingai pasitikti senatvę. Valdžia galėtų išskirti šiai problemai atskirą eilutę mūsų valstybės biudžete ir realiai padėti žmonėms. O kas vyksta dabar? Ar pertekliniame Lietuvos biudžete kitiems metams užtektinai skirta dėmesio skurdui? Apskritai, ar vyko diskusijos apie skurdą? Bent jau aš negirdėjau, kad finansų ministras važiuotų į kokį rajoną, pristatytų žmonėms biudžetą, diskutuotų ir klaustų, ar užtektinai skiriama dėmesio socialinei paramai. Vietoje to bus dalinami pinigai visiems vaikų tėvams ir nesvarbu, ar jie milijonieriai, ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Ar tai geras sprendimas? Ko gero turėtų spręsti mūsų žmonės. Tačiau buvau ir būsiu už tai, kad kiekviena išmoka būtų suteikiama tiems, kuriems jos iš tiesų reikia.

Taigi kalbėkime apie skurdą ne tik esant progai, bet ir tada, kai iš tiesų reikia. Sukonkretinkime skurdą ir greičiau rasime atsakymą, kaip šią problemą išspręsti. Jeigu žmogus neturi darbo, tai padarykime taip, kad turėtų – suteikime sąlygas jam įgauti naujus įgūdžius, įgyti profesiją, išsilavinimą, tačiau, jei sveikas darbingas žmogus nenori dirbti, tai jį vadinti skurdžiumi – neteisinga. Kelkime pensijas ne centais, bet padoriomis sumomis, kurios leistų oriai gyventi garbingo amžiaus žmonėms. Pasirūpinkime daugiavaikėmis šeimomis jiems tinkamiausiu būdu, kad nereikėtų su kiekvieno vaiko gimimu leistis gilyn į skurdą. Suprantu, kad tam reikia didžiulių pastangų, valios, sutarimo, o svarbiausia – noro. Bet tikiu, visa tai bus, kai įvardysime skurdą jo tikraisiais vardais ir pavardėmis, tada galėsime konkrečiai padėti konkretiems žmonėms ir sumažinti Lietuvos gėdą – skurdą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Kokia čia proga prakalbėlė?

Oskaras

Oskaras portretas
Ar tik ne skurdas palietė p. Paulauską, kai jis neteko seimūno mandato?

Oho

Oho portretas
Ar čia apsireiškė tas, kur žadėjo- nusipelnėm gyventi geriau? Manau, kad geriau jau patylėtų, o ne apie kažkokias papildomas pajamas pezėtų, dirbančiam žmogui niekas nuo gėrimų dėžutėj pinigų neatneša, o mokesčius tai atskaito beveik pusę uždirbtų pinigų. Jokių mokesčių bent nuo 500 eurų ( ir sodros taip pat) bet ne, šnekama apie Sodros lubas, kad sumažinti mokesčius daug uždirbantiems. Nuo žmogui išgyventi reikalingų pinigų neturi būti imami jokie mokesčiai.Nesuprantu, kai už vaikų gimdymą mokami pinigai, visokios pašalpos, butai duodami už dyką, o tiems pašalpiniams vis negana. Tai gal gana didinti pašalpinių, atimant uždirbtus pinigus nuo dirbančių.
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Anonimų pasalos
    Anonimų pasalos

    Kokią purvo naštą turi tampyti žmogus, kuris nori likti anonimas, bet iš apkasų svaidyti savosios pagiežos petardas į kitus? ...

    8
  • Nežinomi herojai
    Nežinomi herojai

    Su dienraščiu „Boston Globe“ asocijuotoje trumpų reportažų svetainėje „Daily Chatter“ skaitome apie vieną „neapdainuotą herojų“. ...

    1
  • Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?
    Amžina žaizda ir laikini tvarsčiai, arba Kas yra tikroji priklausomybė?

    Yra viena nuostabi Ernesto Hemingway citata. Jo herojus, paklaustas, kaip bankrutavo, atsako: "Iš pradžių po truputį, o paskui staigiai." Šiuos žodžius vėliau buvo pasiskolinusi ir Elizabeth Wurtzel, garsiojoje "Prozako karto...

    11
  • Raudonojo caro galas
    Raudonojo caro galas

    Viduržiemis – pats derlingiausias metų laikas filmų mėgėjams, mat "Oskarų" teikimo išvakarėse teatrus užplūsta daugybė vertingiausių kino projektų. Kai kurie platintojų yra iš anksto nurašomi ir rodomi labai ku...

    22
  • Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?
    Kylanti naftos kaina: kaip tai paveiks mus?

    Juoduoju auksu vadinamos naftos kaina užtikrintai ropščiasi aukštyn. Šios savaitės pradžioje Brent rūšies nafta pramušė 70 dolerių už barelį ribą. Tiek nafta yra kainavusi daugiau nei prieš tris metus –...

  • Milijonų dalybos
    Milijonų dalybos

    Pinigai – tokia jau mistinė materija, kad jų niekada nebūna per daug. O kai prasideda jų dalybos, paaiškėja, kad krūvos popierėlių su aiškiai nurodyta verte virsta kažkuo nepamatuojamu, nes kad ir kaip skirstytum, vis tiek kažkam ...

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    2
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

Daugiau straipsnių