Skaudžią tiesą reikia pripažinti

Ankara įspėjo, kad ne tik Vokietijos ir Turkijos santykiai apskritai atsidurs pavojuje, bet po klaustuko ženklu pateks ir susitarimai dėl pabėgėlių ir visa Turkijos orientacija Europos link.

O Armėnija ragino Vokietijos parlamentarus nepasiduoti Turkijos bandymams juos įbauginti.

„Bundestago akimis, visiškai teisinga pripažinti, jog tai, kas prieš šimtą metų padaryta armėnams, buvo genocidas“, – sakė 1944 m. Turkijoje gimęs armėnų kilmės istorikas Mihranas Dabagas, kuris dabar yra Vokietijos pilietis  ir vadovauja Diasporos ir genocido tyrimų institutui Bochumo universitete.

Anot jo, Turkijos politiką vis dar lemia „atsiribojimas nuo armėnų ir kliūčių kėlimas bet kokiam turkų ir armėnų suartėjimui. Armėnų atžvilgiu įvykdyta tautžudystė nesiderina su Turkijos steigties mitu ir skaudžiai paliečia turkų identiteto klausimą.

Ši tautžudystė netinka Turkijos ir jos dabartinio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įvaizdžiui. Todėl jai ir negalima leisti tapti moderniosios Turkijos istorijos dalimi.

Tuo metu istorikai, įskaitant ir kai kuriuos armėnus, seniai priėjo išvadą, jog tai išties buvo genocidas“, – sakė pokalbyje su Vokietijos radiju istorikas M. Dabagas.

Jis pridūrė, jog toks Bundesatago nutarimas jau seniai pribrendęs. „Jeigu to nutarimo nebūtų buvę, jeigu ir armėnų diaspora nebūtų atkakliai saugojusi ir išlaikiusi atmintį, tai žodis „armėnai“ šiandien išvis Turkijoje nebūtų ištariamas.

O anksčiau, netgi pačioje pradžioje, tarp 1918 ir 1920 metų Otomanų imperijoje buvo ir kitokių pažiūrų, kurių išeities taškas – kaltės prisipažinimas“, – teigė istorikas Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.

Vokietijos parlamento žingsnį komentavo ir Slovakijos sostinės dienraštis „Sme“. Atsižvelgus į jau ir taip įtemptus Vokietijos ir Turkijos santykius, iš kurių tiek daug reikalaujama, būtų buvę suprantama, jeigu vokiečiai dar kartą būtų sprendimą atidėję.

„Tačiau pasiduoti Turkijos prezidentui atrodo vis mažiau prasminga. Erdoganas tik ką iškeitė gana nuosaikių pažiūrų vyriausybės vadovą į palankesnį sau, perėmė laikraštį „Zaman“ į savo rankas ir įvedė Valstybės konstitucijoje pataisą, leidžiančią kurdų deputatams panaikinti teisinę neliečiamybę. Būtų klaida suteikti Turkijos prezidentui dar daugiau galimybių maišyti kortas“, – rašė Bratislavos dienraštis.

Stambulo laikraštis „Vatan“ padėtį vaizdavo taip: „Ankaros ir Berlyno santykiai paskutiniu metu buvo gana problemiški. Dėl to Vokietija ir bando Turkijai pataikyti į silpną vietą. O mūsų vyriausybė ligi šiol niekuo neprisidėjo prie 1915-ųjų metų įvykių išaiškinimo. Bet jeigu mes patys nesugebame problemų išspręsti, neturėtume įsižeidę reaguoti, kai mus kiti dėl to sugėdina.“

Tačiau kitas, irgi Stambule išeinantis „Hürriyet“, rašė, jog „mūsų draugai vokiečiai daro klaidą. Su šia rezoliucija turkų požiūrio į armėnų patirtą tragediją nepakeisi. Atvirkščiai: jie tik dar stipriau laikysis įsikibę savo nuomonės.“

Pasak Amsterdamo dienraščio „Telegraaf“, balsuojant dėl rezoliucijos daugelio svarbių Vokietijos vyriausybės narių Bundestage nebuvo. Už tai  „Erdoganas atsakomybę dėl krizės asmeniškai suverčia Angelai Merkel. O jai išties daug pastatyta ant kortos. Todėl jos Bundestago salėje balsuojant trūko, kaip nebuvo ir užsienio reikalų ministro F.-W. Steinmeierio bei kanclerės pavaduotojo S. Gabrielio.

O Erdoganas grasino nutraukti susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Turkijos dėl bėglių. Tačiau Angelai Merkel tikrai nereikia naujo srauto pabėgėlių iš Turkijos į Europą“, – rašė Nyderlandų laikraštis.

Tuo metu Maskvos verslo dienraštis „Komersant“ kaip tik prognozavo, kad savo nutarimu Bundestagas nustūmė vokiečių ir turkų derybas dėl bėglių į aklavietę.