Skaitmenizacijos reitingas: kas mus kelia į viršų, kas – tempia žemyn?

Nors apie skaitmenizaciją ir išmanumą kalbame nuolat, vis dar pasigendame tarptautinio standarto, kuris leistų visoms šalims įvertinti savo pažangą skaitmenizacijos srityje, nes į pavienius reitingus Lietuva dažnai neįtraukiama.

Visgi palyginti savo pažangą ES kontekste galime pasitelkdami Europos Komisijos iniciatyva sukurtą DESI indeksą (angl. Digital Economy and Society Index). Jis apima ryšių pasiekiamumą ir naudojimą, skaitmeninius visuomenės įgūdžius, interneto vartojimą, skaitmeninių technologijų integravimą bei valstybinių paslaugų elektronizaciją. Kaip Lietuvai sekasi šiose srityse?

Puikus ryšio pasiekiamumas

Didelė dalis Lietuvos namų ūkių turi galimybes įsirengti ir naudotis plačiajuosčiu internetu ir 4G, todėl šiuo atžvilgiu Europos kontekste atrodome labai gerai – užimame 8-ą vietą iš 28 ir gerokai lenkiame Estiją ir Latviją, kurios yra arti ES vidurkio. Kitas ypač geras rodiklis yra 4G ryšio pasiekiamumas (96 proc. Lietuvos teritorijos) bei plačiajuosčio interneto kaina namų vartotojams. Tačiau čia slypi ir paradoksas − nors ryšio tiekėjai sukuria geras galimybes naudotis internetu namuose, visgi faktiškai šia galimybe pasinaudoja tik kiek daugiau nei pusė gyventojų. Internetą namuose turi tik 63 proc. Lietuvos gyventojų, o šios srities lyderėse Nyderlanduose ar Liuksemburge – virš 95 proc. šių šalių gyventojų.

Dar viena stiprioji mūsų šalies sritis – skaitmeninių technologijų integravimas versle. Tai ERP (ang. Enterprise Resource Management) sistemų naudojimas, elektroninės komercijos apyvartos procentas nuo visų pajamų, e-sąskaitų naudojimas. Lietuvoje verslas puikiai supranta skaitmenizacijos naudą ir noriai diegia darbo efektyvumą didinančias programas, todėl pagal šį kriterijų smarkiai lenkiame Latviją ir Estiją.

Visuomenei stinga skaitmeninių įgūdžių

Silpniausia Lietuvos skaitmenizacijos vieta – skaitmeninės visuomenės įgūdžiai. Šie įgūdžiai apskaičiuojami pagal interneto vartotojų skaičių, bazinius gebėjimus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, el. paštu, redagavimo įrankiais, o taip pat STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokslus baigusių studentų ir dirbančiųjų IT srityje procentą. Šiuo atžvilgiu esame ES „uodegoje“ – užimame tik 20-ą vietą. Tai lemia žemas interneto vartotojų procentas (72 proc.), mažas kompiuterinis raštingumas bei vis dar žemas IT specialistų procentas Lietuvoje. Šioje srityje lygiuojamės su Latvija, o Estijoje situacija geresnė – ji viršija ES vidurkį.

Dar viena mūsų silpnoji vieta – pirkimas internetu. Lietuvoje per pastaruosius metus tik 44 proc. interneto vartotojų bent kartą pirko internete. Šiuo atžvilgiu taip pat lygiuojamės su Latvija, tačiau mus ir vėl lenkia Estija.

Kur Lietuvai reikėtų pasitempti?

Vertinant kitus DESI kriterijus, Lietuva ES kontekste atrodo gerai, nors dar yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, pagal įvairių e-paslaugų naudojimą esame 9-oje vietoje. Turime gerai išvystytą internetinę bankininkystę – iš visų interneto vartotojų 73 proc. naudojasi finansinėmis paslaugomis elektroninėje erdvėje.

Kalbant apie skaitmenines viešąsias paslaugas, Lietuvos užimama 11-a vieta ES kontekste atrodo visai neblogai. Tačiau mus gerokai lenkia Estija, kuri šias paslaugas Europoje yra išvysčiusi geriausiai. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje yra įdiegta nemažai elektroninių paslaugų, tačiau jomis naudojasi mažiau nei pusė visų interneto vartotojų.

Apibendrinus visus DESI kriterijus, užimame 13-ą vietą ir esame šiek tiek aukščiau vidurkio. Drauge su Latvija, kuri yra 19 vietoje, priklausome vidutiniškai skaitmenizuotų šalių segmentui, o Estija priskiriama prie aukštai skaitmenizuotų šalių (9-a vieta).

Kaip paspartinti skaitmenizaciją?

Skaitmenizacijos indeksuose išryškėja kelios silpnos Lietuvoje sritys. Visų pirma, žemi gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai, kuriuos turi vos daugiau nei pusė gyventojų, bei žemas interneto vartojimas − tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje naudojasi internetu bent kartą per savaitę. Interneto naudojimas dažnai priklauso ne tik nuo vartotojo amžiaus, tačiau ir nuo miesto dydžio – mažiausias interneto vartotojų procentas yra kaimuose. Jau realizuota ne viena iniciatyva, kuria buvo siekta supažindinti gyventojus su interneto galimybėmis ir nauda, tačiau visgi to nepakako išjudinti skaitmenizacijos prasme pasyviausios gyventojų dalies.

Kita vertus, svarbu ne tik „išjudinti“ pasyviuosius, bet ir skatinti naująją kartą rinktis STEM mokslus, didinti IT specialistų gretas ir rinktis kitas profesijas, kurios prisideda prie technologinio progreso ir visuomenės gerovės vystymo. „Swedbank“ iniciatyva „Būsiu___“, supažindinanti vyresniųjų klasių moksleivius su įvairiomis profesijomis, ypač akcentuoja STEM mokslų galimybes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iš visų IT srityje dirbančiųjų tik ketvirtadalį sudaro moterys, didesnį dėmesį turėtume skirti merginų įsiliejimui į technologijų sektorių. Šiuo tikslu „Swedbank“ aktyviai prisideda prie tęstinės moterų mentorystės programos „Women Go Tech“.

Galiausiai, turime smarkiai pasistūmėti viešųjų paslaugų skaitmenizavime. Dažnai atrodo, kad atskiros valstybinės įmonės dirba kaip visiškai atskiros įmonės: jos turi atskirus IT departamentus, atskirą dalinimosi duomenimis politiką. Valstybinių institucijų ūkio konsolidavimas padėtų sumažinti infrastruktūrai ar programinei įrangai skiriamus kaštus, o bendra duomenų apsikeitimo politika supaprastintų procesus ir perkeltų valstybines el. paslaugas į aukštesnį lygį. Valstybės įstaigų IT konsolidavimas – viena esminių sąlygų mažinant biurokratiją valstybės teikiamų viešųjų paslaugų srityje. Todėl pradėti darbai suvienyti IT ūkį į vieną organizaciją turėtų būti daromi drąsiai ir greitai – orientuojantis į besikeičiančio skaitmeninio pasaulio spartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius

Saulius portretas
Atstovaujamąją demokratiją padalinus iš skaitmenizacijos, rezultate gausime - Tiesioginę demokratiją. Suprantu, Tiesioginė dem. buvo susikurta spręsti vergvaldžių (laisvųjų Polio gyventojų, tikrai ne vergų) tarpusavio turtines dilemas (tiesioginio balsavimo būdu). Su laiku (keli šimtai metų atgal) sumanyta Demokratinę santvarką atgaivinti, tačiau sąmoningai sumastyta ne kaip pačią liaudį (buvusius vergus, dabartinius darbuotojus, piliečius) valdomą, o kaip pačios liaudies, t.y. neva pačių piliečių tiesioginio balsavimo būdu valstybės valdomą sistemą. Kažkas yra pasakęs: "Geriausias vergas tas, kuris net nesuvokia toksai esąs". Parenka patys atstovus, TIK juos atstovaujančius, sunumeruoja ir pateikia jau liaudžiai, pačiai rinkti, neva, - jau ją atstovaujančius :). Skaitmenizacijos epochoje, ėmus skaitmeniškai balsuoti VISIEMS piliečiams (atitiktis - visi laisvieji polio gyventojai) už KIEKVIENĄ visuomenės iškeltą vyriausybei spręstiną dilemą, įgyvendintume Tiesioginę demokratiją :)

Lietutis

Lietutis portretas
O kaip baigėsi RAIN projektas, kai į beveik visus Lieuvos bažnytkaimius ir ne tik juos buvo atvestas optinis kabelis bei sudarytos visos sąlygos aplink tuos kaimus kurti greito interneto tinklus už labai nedidelius pinigus? Kažkaip nebegirdėti, ar tik nebus pelės kabelius sugraužę?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    10
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
  • Apie valdžios idiotizmą
    Apie valdžios idiotizmą

    Lietuva – rami šalis ir jos pilietinio aktyvumo apraiškos ligi šiol apsiribodavo keliolikos protestuotojų pastovėjimu prie savivaldybių su trimis trispalvėmis ir keliais transparantais. Bet panašu, kad valdžios idiotizmas...

    21
  • Eglutė dygliuota
    Eglutė dygliuota

    Tikrasis vaikystės paveldas – Kosto Kubilinsko aštuoneilis skamba taip: "Eglutė skarota, eglutė žalia...", tačiau Lietuvoje užvirus eglučių karams, nevalia imi galvoti: gal ji jau labiau dygliuota nei skarota? Tik visai ne mi&sca...

    1
  • Dangiškasis vėjas Havajuose
    Dangiškasis vėjas Havajuose

    1941-ųjų gruodžio 7-osios naktį Havajuose niekas net neįtarė, kad iš šiaurės link Oahu salos juda 56 laivų flotilė (28 iš jų – povandeniniai). Admirolo Chūichi Nagumo (1887–1944) vedamų pajėgų stuburas – 6 l...

    1
  • Prezidento šuo
    Prezidento šuo

    Europarlamentaras R.Paksas staiga ėmė ir išvyko į Maskvą. Apie savo atvykimą informuoti Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje nė nepasivargino. Nes ne pas jį gi ir važiavo, o pas Rusijos parlamentarus "plėsti dialogą". ...

    14
  • Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją
    Užimti paštą, telegrafą ir švietimo ministeriją

    Vienas didžiausių praeito šimtmečio politinio terorizmo atstovų Vladimiras Uljanovas, (Leninas) vadovaudamas revoliucijai Rusijoje, pirmiausia nurodė užimti paštą, telegrafą, tiltus. ...

    10
  • Situacijos suvokimo testas
    Situacijos suvokimo testas

    Ketvirtą savaitę vykstantis pedagogų streikas nesiliauja pūstis. Prie akcijos žada prisijungti dar daugiau mokytojų, anksčiau moralinę paramą išreiškė medikai, kultūros ir socialiniai darbuotojai. Kur buvęs, kur nebuvęs it Pilypas i&...

    8
Daugiau straipsnių