Skaitmeninis pasaulis ima viršų – ar verta priešintis?

Ar kada nors susimąstėte, kad didžioji mūsų dienos dalis prabėga skaitmeniniame pasaulyje?

Dieną pradedame nuo žadintuvo telefone ir naujienų bei socialinių tinklų peržiūros, visą dieną neapsieiname be kompiuterio ir mobiliojo telefono, mūsų veiklą stebi išmaniosios apyrankės, muzikos klausomės skaitmeniniu būdu, perkame internetu arba mobiliuoju telefonu, o finansines bei valstybinių įmonių paslaugas taip pat gauname skaitmeniniais būdais.

Dar prieš 25 metus tokio skaitmeninio pasaulio nebuvo ir tuomet jis būtų atrodęs kaip mokslinė fantastika. Tuometinės skaičiavimo mašinos ir kompiuteriai buvo naudojami tik specialistų ar entuziastų. Šiandien tų laikų analogines prekes ir gyvus pardavėjus sparčiai keičia skaitmeniniai sprendimai ir savitarna. Kiek toli dar galime eiti skaitmenizuodami mus supančią aplinką ir ar šiam procesui turi egzistuoti ribos?

Kas labiausiai įprasmina analoginį pasaulį?

Galima paminėti begalę pavyzdžių, kai analoginiu veikimo principu paremtas prietaisas ar daiktas neturėjo jokių šansų išgyventi konkurencinės kovos su skaitmeniniu konkurentu. Muzikos kasetės ir kasetiniai magnetofonai krito prieš kompaktines plokšteles, kurias vėliau nukovė Youtube ir Spotify. Toks pat likimas ištiko ir video kasetes bei jų leistuvus – šiandien filmus žiūrime skaitmeniniu būdu.

Vos prieš 20 metų analogines telefonų linijas pakeitė mobilūs telefonai, o prieš 10 metų – išmanieji telefonai. Laikraščių ir kitų spausdintų leidinių vienvaldystę supurtė interneto žiniasklaida. Atsirado fizinių knygų alternatyva – elektroninės knygų skaityklės. Žaidimai kompiuteriais, žaidimų konsolėmis ar išmaniaisiais telefonais neretai varo į neviltį tėvus ir mokytojus – vaikai vis mažiau skiria laiko žaidimams ir aktyviai veiklai lauke.

Pinigų pervedimai internetu atsirado vos prieš 20 metų, tačiau dabar apie 99 proc. mokėjimų pavedimų atliekami elektroniniu būdu. Net ir turgūs turi savo atitikmenis internete – eBay ar AliExpress.

Pasaulis staiga tapo mažas

Keliavimas ir kelionių planavimas yra vienas iš tų pavyzdžių, kai skaitmeniniai sprendimai iš esmės pakeitė senąją tvarką. Kelių žemėlapius pakeitė navigacijos prietaisai – savarankiškas keliavimas tapo labai paprastas, o norint dirbti taksi vairuotoju ar teikti pavėžėjimo paslaugas nebebūtina žinoti visų miesto gatvių.

Savarankiškas kelionių planavimas tapo kaip niekada paprastas – nuo informacijos paieškos, ką norėtųsi pamatyti, iki skrydžių bilietų, nakvynės ar automobilių nuomos užsakymo. Nereikia netgi klausti draugų nuomonės – visi lankytinų objektų reitingai taip pat prieinami internete čia ir dabar. Net kelionių įspūdžiais ir fotografijomis dalijamės skaitmeninėje erdvėje – gaila, bet vis rečiau kviečiame draugus į namus parodyti paskutinės kelionės fotografijų.

Kas toliau?

Skaitmeninės prekės ir paslaugos pamažu tampa prieinamos visiems, o „senosios“ prekės tampa prabangos preke. Akivaizdu, kad augant naujajai kartai, žmonių skaičius, besinaudojančių skaitmeninėmis priemonėmis, vis didės, o tų, kurie taip ir nesusidraugavo su naujomis technologijomis, mažės. Verslas jau dabar gali skaitmenines paslaugas dėl mažesnių kaštų klientams pasiūlyti pigiau. O klientas, norintis gauti emociją ir gyvą aptarnavimą fizinėje parduotuvėje, bus priverstas mokėti daugiau.

Ir tai yra tik transformacijos pradžia. Kol kas skaitmenizuota tik tai, ką paversti skaitmeniniu signalu yra paprasčiausia, pavyzdžiui, tekstas, garsas, vaizdas, finansinės paslaugos. Tačiau žymiai sudėtingiau yra skaitmenizuoti pačias prekes ir čia artėja dideli pokyčiai – kuriami prekių skaitmeniniai trimačiai modeliai, kuriuos atsisiuntus pačią prekę bus galima atspausdinti paslaugų įmonėse arba tiesiog namuose.

Žinoma, prireiks laiko, kad spausdinimo kokybė ir savikaina pralenktų gamyklose gaminamas prekes, įskaitant logistikos ir platintojų antkainius. Ir globalizacijos kontekste vienodėjančiame pasaulyje tai bus būdas išsiskirti ir išlikti originaliam.

Skaitmeniniai sprendimai mums leis daugelį darbų ir procesų atlikti sparčiau ir norimas prekes ir paslaugas galėsime gauti daug greičiau. Tačiau paradoksalu tai, kad daugiau laiko dėl to vargu ar turėsime. Suprasdami technologijų galimybes sieksime greitesnio rezultato ir spartinsime procesus, tad lūkesčiai sau ir aplinkai tik didės.

Ar išnyks analoginis pasaulis?

Prognozuojama, kad analoginiu principu paremtos prekės taps sunkiau pasiekiamos ir kainuos gerokai brangiau, tačiau jos neišnyks ir išlaikys savo pirkėją. Tiesa, daugeliu atvejų jos taps prabangos preke.

Užkietėję melomanai randa privalumų naudoti muzikos plokšteles ir analoginius lempinius garso stiprintuvus, o knygų dar neišstumia elektroninės skaityklės. Yra tik saujelė automobilių gamintojų pasaulyje, kurie didžiuojasi, kad jų automobiliai surinkti rankomis – ir už tai jie prašo gerokai daugiau pinigų. Galiausiai sporto varžybos, nors ir prieinamos skaitmeniniu būdu su dažnai geresne kokybe sekti įvykius nei būnant įvykio vietoje, sulaukia daugybės sirgalių tribūnose. Šie ir panašūs dalykai išliks tarsi oazės skaitmeninio pasaulio platybėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

įspūdis

įspūdis portretas
Susidaro įspūdis,kad tas pasaulis labai jau brangus.Sistema e-sveikata berods kainavo ar ne 40 milijonų eurų? O ar tinkamai veikia?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova už laisvę dar nesibaigė
    Kova už laisvę dar nesibaigė

    Pasitikome šimtmetį. Šimtmetį, vertą pasididžiavimo, jog naikinta pusę amžiaus tauta ne tik išliko, bet ir atgavo laisvę, pasirinko demokratijos, kad ir kokia ji netobula bebūtų, kelią, leidžiantį mums kurti savo Valstybę. ...

    8
  • Premijos dalybų dispanseris
    Premijos dalybų dispanseris

    Apsisapnavusio priekabiavimo skandale tarp akivaizdžių nesąmonių ir emocinių patologijų iškyla ir vienas rimtas klausimas: kam ir už ką duodamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos, jei tie nominantai ir laureatai vienas po kito kapituliuoj...

    8
  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

Daugiau straipsnių