Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas

Akivaizdu, ir reikia tai pripažinti, kad gyvename tokioje šalyje, kurios dauguma žmonių nesupranta šiuolaikinio meno kaip savitos kūrybos rūšies. Šio, iš esmės, istorijos nulemto sąmonės barjero negeba peržengti ne tik vidutiniškai išsilavinusiųjų dauguma, bet ir neretas aukščiausios klasės edukaciją patyręs asmuo. Leidyklos "kitos knygos" praėjusių metų pabaigoje išleista Marinos Abramović autobiografinė knyga "Eiti kiaurai sienas" iš dalies bando užpildyti minėtą suvokimo ir interpretacijos spragą.

Toks veiksmas įmanomas dėl kelių priežasčių: pirmiausia, minėtos autorės, gimusios ir užaugusios buvusioje Jugoslavijos valstybėje sovietiniais laikais, gyvenimas prikišamai rodo, kaip šiapus "geležinės uždangos" stigo žinių, skaitinių, parodų, objektų ir kitokių veiksmų, kurie leistų žiūrovams, auditorijai eiti neatsiliekant nuo procesų, kurie XX a. antrojoje pusėje vyko ir įsivyravo Vakarų Europoje ir Amerikoje.

Anuometės okupuotos Lietuvos publika apie "Fluxus" antimeno judėjimą galėjo išgirsti tik iš profesoriaus muzikologo Vytauto Landsbergio ir dar kelių asmenų. Ir tai – tik pusiau slaptai, pašnibždomis, nes tai, kas vyko anapus, turėjo likti nežinoma ir nepatirta. Antrasis M.Abramović autobiografijos išleidimo lietuvių kalba aktualumo aspektas susijęs su tuo, kad knyga ne vien supažindina su mums artimos patirties autore, bet ir sutaiko su šiuolaikiniu menu jau mūsų laikų žmogų. Pastarajam, ir tokia nuomonė masiniame, populiariajame diskurse vyrauja, iki šiol trūksta labai aiškaus asmeninio imperatyvo: šiuolaikiniu menu reikia ir būtina domėtis specialiai, jo neįmanoma suprasti be kontekstinių ir konceptualių žinių. Dažnas mūsų dienų Lietuvos žmogus dėl Jurgio Mačiūno įsigijimo skandalo peripetijų jau yra susitaikęs su tuo, kad degtukų dėžutė irgi gali būti meno objektas, tačiau visa tai, kaip šiuolaikinis menas Vakaruose vystėsi toliau, yra lyg jau ne už "geležinės" uždangos, o tarytum už storo stiklo suvokimo "gaubto". Būtent tai, kad, kaip rodo ir M.Abramović knyga, šiuolaikinis menas yra ir pažinimo sritis, jį atriboja ir pastato beveik į priešingą barikadų pusę, kurioje nėra vietos populiariajam menui ir pramogoms. Jei domiesi ir pojūčiais bei mąstymu vėliau patiri šiuolaikinį meną, gali būti beveik visiškai įsitikinęs, kad ištrūkai iš popso diktato ir nelaisvės.

Knyga "Eiti kiaurai sienas" yra laisvėjimo kūrinys iš esmės bet kuriam skaitytojui, kad ir kas jis būtų.

M.Abramović gyvenimas, kurį jį aprašo savo knygoje, byloja, kad net šiais, hierarchijų ir titulų nepripažįstančiais, laikais menininkui dar įmanoma turėti savitą biografiją. Nepriklausoma mokslininkė filosofė dr. Jurga Jonutytė, tyrinėjanti įvairių Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų tapatybes, skleidžiamas autobiografiniais pasakojimais, teigia, kad dabartiniai biografijos teoretikai atmeta mūsų laikų žmogaus poreikį turėti savitą ir nepakartojamą gyvenimą: daugelis žmonių beveik sąmoningai renkasi gyventi taip, kad apie praeitį nebūtų ką pasakyti – pilkai, nuobodžiai, kasdieniškai.

M.Abramović savirefleksija įteisina nueinantį žmogaus tipą: toks asmuo ieško naujų patirčių, kuria savo gyvenimo įvykius ne socialinių tinklų tuštybėje, o realiame gyvenime. Menininkės kaip žmogaus, dar išsaugančio savitumo privilegiją, tipas knygoje "Eiti kiaurai sienas" pasirodo labai ryškiai ir įsimintinai labiausiai dėl to, kad M.Abramović visą savo kūrybinį kelią skyrė žmogaus kaip būtybės ribų suvokimui ir jų plėtimui, jas peržengiant. Menininkės performansai žiūrovui reikalingi, kad parodytų rutininį gyvenimą leidžiančiam žmogui, kaip toli ir įdomiai galima nueiti.

M.Abramović prikišamai sako: daugelio iš jūsų kasdienybė yra menka ir neįdomi. Kai puslapį po puslapio seki menininkės karjeros vingius ir asmeninio gyvenimo detales, aiškėja, kad dažnai per arti ir per saugiai nusibrėžiame savojo buvimo ribas – sąmonės kelias tampa pavojingu, rizikingu ir dėl to tik dar įdomesniu, labai rimtu vidiniu nuotykiu, nuvedančiu prie Rytų civilizacijos žinojimo. Šiuo aspektu, M.Abramović yra postmodernizmo figūra, nes nekonfliktiškai sutaiko vakarietišką savojo gyvenimo pagrindą su rytietiškomis dvasinėmis praktikomis, jai atskleidžiančiomis, kokiame vidiniame narve dažnas iš mūsų esame apsigyvenę.

Knyga "Eiti kiaurai sienas" yra laisvėjimo kūrinys iš esmės bet kuriam skaitytojui, kad ir kas jis būtų – vartojantis ir sotus vakarietis, okupaciją patyręs buvusio sovietinio bloko gyventojas ar prie šiuolaikinio meno besiprantinantis jaunas Lietuvos žmogus. Visiems išvardytiesiems M.Abramović knyga turi ką pasakyti apie žmogiškumą, laisvę ir žinojimą, kuris jungia su nepopuliariąja mūsų dienų tikrove ir kultūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    16
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    10
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    3
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    3
  • Ką vairuoti sunkiau?
    Ką vairuoti sunkiau?

    Labai įdomu, kas šiemet po Prezidentės Dalios Grybauskaitės stos prie valstybės vairo. Ir labai neaišku, kuo vienas būsimas pirmasis šalies vairuotojas geresnis už kitą. Kalbėti jie visi moka ne tik lietuviškai. Gražiais &s...

    2
  • Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili
    Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili

    Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiauke...

    1
Daugiau straipsnių