Šių dienų pirkėjo dilema: taupyti ar skolintis?

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai − 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą.

Taip pat aktyviau skolinasi miestiečiai, didesnes pajamas gaunantys, vidutinio amžiaus gyventojai (beveik pusė 36−45 metų amžiaus respondentų yra skolinęsi vartojimo reikmėms). Šie asmenys, „Creditinfo“ duomenimis, yra ir tarp aktyviausiai kuriančiųjų verslą Lietuvoje. Toks sutapimas, ko gero, nėra atsitiktinis.

Verslūs žmonės moka skaičiuoti, greitai priimti sprendimus ir pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. O planuodami ir priimdami sprendimus atsižvelgia ne tik į kainą, bet ir į galimą naudą bei laiką, kurio prireiks tikslui pasiekti. Galime rasti daug pavyzdžių, kai įmonės, užuot investavusios vien nuosavas lėšas, plėtrai skolinasi, nes taip vadinamoje pigių pinigų aplinkoje labiau apsimoka. Versliems žmonės skolinti pinigai tėra dar viena priemonė pasiekti savo tikslų. Tokiu kampu į skolinimąsi, ko gero, būtų naudinga pabandyti pažvelgti ir tiems gyventojams, kurie nedrįsta net svarstyti šios galimybės.

Žmonių nenorą būti skolingiems taikliai paaiškina Perspektyvos teorija (Prospect Theory). Pagal ją, dauguma žmonių jautriau reaguoja į galimus nuostolius, todėl, priimdami sprendimus, apie galimą naudą galvoja mažiau. Vien žodis „palūkanos“ daug kam asocijuojasi su nuostoliais, nors tai yra kaina, kurią mokame už suteiktą paslaugą. Todėl tam tikrais atvejais pasiskolinti ir įsigyti prekę ar paslaugą tuojau pat gali būti tinkamesnis sprendimas nei pirkinio atidėjimas ateičiai, kai pavyks susitaupyti visą reikalingą sumą. Pavyzdžiui, automobilio ar kompiuterio, reikalingų darbui, įsigijimas arba profesiniai kursai, kuriuos baigus bus galima gauti pelningesnių darbo pasiūlymų.

Finansinio raštingumo įgūdžių stoka taip pat trukdo įvertinti, kada skolinimasis gali būti racionalus sprendimas. Neįpratę planuoti savo pajamų ir išlaidų bei laikytis finansinės drausmės, žmonės dažnai ir nesusitaupo, ir nemoka sėkmingai pasinaudoti skolintais pinigais. Kita vertus, atsakingas skolinimasis netgi padeda formuoti taupymo įpročius. Žmogus įpranta kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą, skirtą paskolos įmokai ir palūkanoms sumokėti, ir yra priverstas galvoti apie efektyvesnį savo išlaidų valdymą.

Minėtos SEB banko apklausos duomenimis, skolinimąsi kaip psichologinę naštą įvardijo du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų. Dėl to jiems yra priimtiniau taupyti ir susitaupius nusipirkti reikalingą pirkinį, o ne įsigyti jį dabar ir mokėti vėliau. Gerai, kai toks požiūris apsaugo nuo per didelio pasitikėjimo ir neatsakingo skolinimosi, tačiau jis taip pat užkerta kelią pasinaudoti palankiomis galimybėms atsakingai pasiskolinti, kurios ilgainiui duotų daugiau finansinės naudos ir padėtų kompensuoti dėl skolinimosi patirtas išlaidas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Akivaizdus Kremliaus propagandos neigiamas poveikis Putino subinlaižių psichikai: vienas jau pusę metų, kaip katė su pūsle, laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

Romeo

Romeo portretas
Tuščias melas, gerai dar, kad autorius neslepia savo priklausomybės bankui. O iš tikro skolintis gal dar... galima iš artimo žmogaus, bet tik ne iš suįžūlėjusių Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų. Nes pažintis su jais dažną atveda į absoliučią pražūtį. Tuo tarpu taupymosi reikia išmokti mąstant savo galva, o ne klausant bankininkų melo melodijų
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas čia iškrypėliai?
    Kas čia iškrypėliai?

    Teksto gabaliukas iš mokyklinio vadovėlio apie mergaitę mėlynais nagučiais ir tuos nagučius iš parduotuvės parsineštame mėsos farše socialiniuose tinkluose jau tikriausiai apkeliavo visus, mokančius skaityti lietuvišk...

    1
  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

    2
  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    10
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    4
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
Daugiau straipsnių