Situacija darbo rinkoje primena 2005-uosius

Trečiąjį šių metų ketvirtį, nustojus veikti išaugusios minimalios mėnesinės algos efektui, išryškėjo tikrasis atlyginimų augimo tempas Lietuvoje. Jis šiuo metu prilygsta tam, kurį galėjome stebėti maždaug 2005-aisiais, kuomet pradėjo įsibėgėti infliacinė spiralė, į viršų stūmusi atlyginimų ir infliacijos augimą.

Atlyginimai sparčiausiai auga privačiame sektoriuje

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje augo 7,2 proc. Augimas atskaičius mokesčius buvo 1,1 procentinio punkto didesnis – jį nulėmė šiemet nuo 200 iki 310 eurų kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tiesa, privačiajame sektoriuje atlyginimų augimas buvo kiek spartesnis nei visame šalies ūkyje ir siekė 8,1 proc.

Trečiąjį ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo IT sektoriuje. Būtent šiame sektoriuje jau keleri metai iš eilės stebimos vis didėjančios žirklės tarp specialistų paklausos ir pasiūlos. Kiti sektoriai, kuriuose atlyginimų augimas buvo spartesnis, – tai finansai, kasyba, žemės ūkis, prekyba.

Įtampa darbo rinkoje tik didės

„Danske Bank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas kitąmet bus nežymiai spartesnis nei šiemet ir sieks 8,4 proc. prieš mokesčius, o juos atskaičius bus procentiniu punktu didesnis. Tam įtakos turės nuo kitų metų iki 380 eurų kylantis NPD.

Pagrindinis mechanizmas, pastaruoju metu stumiantis atlyginimus į viršų, yra vis mažėjantis bedarbių skaičius, kitaip tariant – besitraukianti darbo pasiūla bei tuo pat metu vis labiau auganti paklausa darbo jėgai. Ieškoti naujų darbuotojų įmones skatina didėjantis ekonominis aktyvumas ir gerėjantys lūkesčiai. Veiklos apimtis planuoja didinti tiek eksportuojančios, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojančios įmonės.

Visa tai reiškia, kad spaudimas atlyginimams augti tik didės. Atlyginimų augimą kitąmet leidžia prognozuoti ir verslo nusiteikimas. Apklausų duomenimis, kitąmet algas darbuotojams kelti ketinančių įmonių skaičius bus dar didesnis nei šiemet.

Infliacinės spiralės rizika

Šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusi situacija iš dalies primena tai, ką stebėjome maždaug 2005 metais – nedarbo lygis ir atlyginimų augimas tuomet buvo panašus kaip dabar. Tačiau per kitus dvejus metus – 2006, 2007 metais – visu tempu įsisuko infliacinė spiralė, kuomet krentant nedarbui spaudimas didinti atlyginimus didėja, tai stumia į viršų infliaciją, auganti infliacija savo ruožtu prisideda prie atlyginimų augimo ir t.t. Jau 2006 m. pabaigoje atlyginimų augimas siekė 20 proc., infliacija taip pat šovė į viršų.

Sumažinti infliacinės spiralės riziką galime mes visi – įmonės, vartotojai, bankai, taip pat ir valdžios sektorius. Svarbiausia – nepasiduoti emocijai, kad viskas ir vėl turėtų augti dviženkliais skaičiais – atlyginimai, kainos, kreditavimas, valdžios išlaidos. Kai kurių nuo valstybės finansavimo priklausančių socialinių grupių reikalavimai didinti atlyginimus 30 ar daugiau proc. primena būtent tokią emociją.

Prie įtampos darbo rinkoje mažinimo valdžia turėtų prisidėti ir šalindama butelio kaklelius darbo rinkoje. Pagrindinis uždavinys čia tenka švietimo sistemai, atsakingai už įgūdžių ir kompetencijų pasiūlą rinkoje. Jau minėtas IT sektorius yra puikus to pavyzdys. Tačiau, kaip parodė „Danske Bank“ užsakymu atlikta įmonių apklausa, pagrindinis trukdis verslo plėtrai regionuose yra būtent darbuotojų trūkumas. Tik regionuose labiausiai trūksta ne IT specialistų, o technines, inžinerines specialybes turinčių darbuotojų. Spaudimą nepamatuotam atlyginimų augimui sumažintų ir didesnė imigracija iš Lietuvai kultūriškai artimų šalių, tokių kaip Ukraina.

Artimiausiais metais apie kaistančią darbo rinką girdėsime vis daugiau. Problemos aktualumą didins ne tik mažėjantis nedarbas, bet ir vis aktyvesnė vidaus paklausa bei įsibėgėjantis verslo ciklas pagrindinėse eksporto rinkose. Geresnės pamokos nei laikotarpis prieš 2008-2009 m. krizę vargu, ar būtų galima surasti. Todėl dabar svarbiausia – nekartoti anuomet padarytų klaidų.


Šiame straipsnyje: darbo rinkaekonomikadarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Tai kaip sekasi Naujuosius Vasiukus, atsiprašau, Vilnių, padaryti Europos finansų sostine? Atsimenate, kai prasidėjo Brexitas, Lietuvos svajotojai puolėsi kviesti Londono bankus į Vilnių? Bet juk bankams reikalingi talentai. O Lietuvos talentai šauktiniais bėginėja po krūmus, jiems kaimo degeneratai daužo galvas kareivinėse. Aišku, kad Londone esantiems bankams tokio durnių laivo nereikia. ""JP Morgan" nuomoja 200 bankininkų Frankfurte. Didžiausias JAV bankas greitai įgyvendina savo perkėlimo planus iš Londono į Frankfurtą: jis žymiai padidina savo darbuotojų skaičių mieste. Frankfurtas turi tapti investicinės bankininkystės ES centru." Trumpai sakant, prastai sekasi Vilnių padaryti Europos finansų sostine. Kas kaltas? Naivumas. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
Daugiau straipsnių