Situacija darbo rinkoje primena 2005-uosius | KaunoDiena.lt

Situacija darbo rinkoje primena 2005-uosius

Trečiąjį šių metų ketvirtį, nustojus veikti išaugusios minimalios mėnesinės algos efektui, išryškėjo tikrasis atlyginimų augimo tempas Lietuvoje. Jis šiuo metu prilygsta tam, kurį galėjome stebėti maždaug 2005-aisiais, kuomet pradėjo įsibėgėti infliacinė spiralė, į viršų stūmusi atlyginimų ir infliacijos augimą.

Atlyginimai sparčiausiai auga privačiame sektoriuje

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje augo 7,2 proc. Augimas atskaičius mokesčius buvo 1,1 procentinio punkto didesnis – jį nulėmė šiemet nuo 200 iki 310 eurų kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tiesa, privačiajame sektoriuje atlyginimų augimas buvo kiek spartesnis nei visame šalies ūkyje ir siekė 8,1 proc.

Trečiąjį ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo IT sektoriuje. Būtent šiame sektoriuje jau keleri metai iš eilės stebimos vis didėjančios žirklės tarp specialistų paklausos ir pasiūlos. Kiti sektoriai, kuriuose atlyginimų augimas buvo spartesnis, – tai finansai, kasyba, žemės ūkis, prekyba.

Įtampa darbo rinkoje tik didės

„Danske Bank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas kitąmet bus nežymiai spartesnis nei šiemet ir sieks 8,4 proc. prieš mokesčius, o juos atskaičius bus procentiniu punktu didesnis. Tam įtakos turės nuo kitų metų iki 380 eurų kylantis NPD.

Pagrindinis mechanizmas, pastaruoju metu stumiantis atlyginimus į viršų, yra vis mažėjantis bedarbių skaičius, kitaip tariant – besitraukianti darbo pasiūla bei tuo pat metu vis labiau auganti paklausa darbo jėgai. Ieškoti naujų darbuotojų įmones skatina didėjantis ekonominis aktyvumas ir gerėjantys lūkesčiai. Veiklos apimtis planuoja didinti tiek eksportuojančios, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojančios įmonės.

Visa tai reiškia, kad spaudimas atlyginimams augti tik didės. Atlyginimų augimą kitąmet leidžia prognozuoti ir verslo nusiteikimas. Apklausų duomenimis, kitąmet algas darbuotojams kelti ketinančių įmonių skaičius bus dar didesnis nei šiemet.

Infliacinės spiralės rizika

Šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusi situacija iš dalies primena tai, ką stebėjome maždaug 2005 metais – nedarbo lygis ir atlyginimų augimas tuomet buvo panašus kaip dabar. Tačiau per kitus dvejus metus – 2006, 2007 metais – visu tempu įsisuko infliacinė spiralė, kuomet krentant nedarbui spaudimas didinti atlyginimus didėja, tai stumia į viršų infliaciją, auganti infliacija savo ruožtu prisideda prie atlyginimų augimo ir t.t. Jau 2006 m. pabaigoje atlyginimų augimas siekė 20 proc., infliacija taip pat šovė į viršų.

Sumažinti infliacinės spiralės riziką galime mes visi – įmonės, vartotojai, bankai, taip pat ir valdžios sektorius. Svarbiausia – nepasiduoti emocijai, kad viskas ir vėl turėtų augti dviženkliais skaičiais – atlyginimai, kainos, kreditavimas, valdžios išlaidos. Kai kurių nuo valstybės finansavimo priklausančių socialinių grupių reikalavimai didinti atlyginimus 30 ar daugiau proc. primena būtent tokią emociją.

Prie įtampos darbo rinkoje mažinimo valdžia turėtų prisidėti ir šalindama butelio kaklelius darbo rinkoje. Pagrindinis uždavinys čia tenka švietimo sistemai, atsakingai už įgūdžių ir kompetencijų pasiūlą rinkoje. Jau minėtas IT sektorius yra puikus to pavyzdys. Tačiau, kaip parodė „Danske Bank“ užsakymu atlikta įmonių apklausa, pagrindinis trukdis verslo plėtrai regionuose yra būtent darbuotojų trūkumas. Tik regionuose labiausiai trūksta ne IT specialistų, o technines, inžinerines specialybes turinčių darbuotojų. Spaudimą nepamatuotam atlyginimų augimui sumažintų ir didesnė imigracija iš Lietuvai kultūriškai artimų šalių, tokių kaip Ukraina.

Artimiausiais metais apie kaistančią darbo rinką girdėsime vis daugiau. Problemos aktualumą didins ne tik mažėjantis nedarbas, bet ir vis aktyvesnė vidaus paklausa bei įsibėgėjantis verslo ciklas pagrindinėse eksporto rinkose. Geresnės pamokos nei laikotarpis prieš 2008-2009 m. krizę vargu, ar būtų galima surasti. Todėl dabar svarbiausia – nekartoti anuomet padarytų klaidų.


Šiame straipsnyje: darbo rinkaekonomikadarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Tai kaip sekasi Naujuosius Vasiukus, atsiprašau, Vilnių, padaryti Europos finansų sostine? Atsimenate, kai prasidėjo Brexitas, Lietuvos svajotojai puolėsi kviesti Londono bankus į Vilnių? Bet juk bankams reikalingi talentai. O Lietuvos talentai šauktiniais bėginėja po krūmus, jiems kaimo degeneratai daužo galvas kareivinėse. Aišku, kad Londone esantiems bankams tokio durnių laivo nereikia. ""JP Morgan" nuomoja 200 bankininkų Frankfurte. Didžiausias JAV bankas greitai įgyvendina savo perkėlimo planus iš Londono į Frankfurtą: jis žymiai padidina savo darbuotojų skaičių mieste. Frankfurtas turi tapti investicinės bankininkystės ES centru." Trumpai sakant, prastai sekasi Vilnių padaryti Europos finansų sostine. Kas kaltas? Naivumas. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Už grotų sustingęs sovietmetis
    Už grotų sustingęs sovietmetis

    Teoriškai Pravieniškės turėtų būti ta vieta, kur nuteistieji tampa dori, taurūs piliečiai, kurie daugiau nebedaro nusikaltimų ir laiku moka alimentus. ...

    3
  • Žmonės konteineriai
    Žmonės konteineriai

    Vėlus antradienio vakaras. Išeinu į balkoną tradiciškai vakare pabūti gryname ore. Nakties tylą tik retkarčiais prablaško tolumoje suurzgiantis automobilio variklis. Tuomet gatve artėti ima dvi poros kojų ir traukiamų medžiagini...

    11
  • Gyvenimas be ribų
    Gyvenimas be ribų

    Gerbiamas teatro kritikas feisbuke mėgino atvėsinti aistras, užvirusias dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio projekto "Zero Live Show" provokacijos Turgelių Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje: "Perspaustos reakcijos: T...

    4
  • Kūrėjas be tėvynės
    Kūrėjas be tėvynės

    Pastarąją savaitę kultūros pasaulį sukrėtė dvi pribloškiančios žinios. ...

    7
  • E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai
    E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai

    Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinim...

    2
  • Turėti tiek, kiek pakanka
    Turėti tiek, kiek pakanka

    Šiemet prieš mūsų akis visuotiniame Lietuvos kultūros politikos pasaulyje – po lygiai padalyta kultūra didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Skambios frazės žada, kad naujai sukurtas ir paleistas į gyvenimą modelis orientuosis b...

  • Beveik kaip Amerikoje
    Beveik kaip Amerikoje

    Visi tik skundžiasi ir skundžiasi, nors gyvename beveik kaip Jungtinėse Valstijose. Nepatinka įstatymai? Bet būtent mūsų įstatymai nenusileidžia amerikiečių. ...

    7
  • Šv. Rokas. Pjūties pabaiga
    Šv. Rokas. Pjūties pabaiga

    Gal norite nuvažiuoti į Naisius? Nemokamai. Jokios politikos, nuveš ir parveš autobusu, bus ekskursija, net gidas pasamdytas ir nieko nekainuos. Šituo gėriu neapsisprendusias sielas prieš pat Žolinę visuose "nevalstieti&sc...

    3
  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

    1
  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    11
Daugiau straipsnių