Sirijos egzaminas Lietuvai

Sirijos Basharo al-Assado režimas sulauks karinio atsako už rugpjūčio 21-osios cheminę ataką. Dėl to nėra jokios abejonės. Savaitgalį Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtino, kad beveik pusantro tūkstančio žmonių, tarp jų kelis šimtus vaikų, nužudžiusią cheminio ginklo ataką surengė Basharo al-Assado režimas.

Vašingtonas taip pat nedviprasmiškai pareiškė, kad atsakas būtinas ir net be Jungtinių Tautų palaiminimo. Priežastis paprasta – cheminio ginklo panaudojimas peržengia visas ribas. Tai negali būti toleruotina, o ataka Sirijoje neturi tapti precedentu šio ginklo tolesniam naudojimui.

Kitaip tariant, pasaulio policininku vadinamos Jungtinės Valstijos paprasčiausiai negali nenubausti Sirijos režimo, nes kitaip sugrius Vašingtono autoritetas ir kartu visa dabartinė tarptautinė sistema.

Tad belieka keli klausimai: kada tai bus ir koks tai bus atsakas? Dabar gynybos ekspertai audringai diskutuoja, ar tai bus antpuoliai tik iš oro, o gal specialiųjų pajėgų operacijos prieš Sirijos režimą ar net sausumos intervencija. Vis dėlto galutinis atsakymas paaiškės tik kai bus atsakyta į klausimą, kada prasidės atsakas.

Dar įdomiau, kad sprendžiant šį klausimą toli gražu ne paskutinį vaidmenį suvaidins Lietuva.

Aišku, kad karinė operacija neprasidės anksčiau rugsėjo 9-osios, kai turėtų susirinkti JAV Kongresas ir palaiminti šiuos veiksmus. Iki to laiko Jungtinių Valstijų diplomatijos laukia milžiniškas uždavinys - pabandyti suorkestruoti įvykius pačioje Sirijoje po šių atakų ir užsitikrinti kuo platesnį tarptautinį palaikymą.

Būtent, pastarajame iššūkyje Vašingtonas ir tikisi pagalbos iš Vilniaus, su kuriuo, cituojant Lietuvos Prezidentę: “pradėjo naują strateginio bendradarbiavimo etapą.“ Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos pagrindinė užduotis, kad nepasikartotų Irako karo scenarijus. Tuomet Europa suskilo į aršius karo priešininkus ir ištikimus Vašingtono sąjungininkus, tarp pastarųjų atsidūrė ir Lietuva.

Net menkiausias Irako istorijos šešėlis yra pragaištingas. Ne veltui į šią savaitę vyksiantį neformalų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Vilniuje turėtų atvykti Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry. Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos sostinėje spręsis tolesni Europos veiksmai Sirijos atžvilgiu ir tai taps vienu didžiausiu egzaminu Lietuvos diplomatijai. Ir šį kartą istoriškai susiklostęs Vilniaus prielankumas Vašingtonui tik apsunkins uždavinį. Mat ES pirmininkaujanti valstybė privalo atrodyti nešališka visom pusėm.

Kad Lietuvos vaidmuo Sirijos krizėje labai svarbus rodo ir Rusijos veiksmai. To įrodymas: neseniai skambiai prasinešusi naujieną, kad Kremliaus analitikai prakalbo apie Baltijos valstybių okupaciją, kaip atsaką į Amerikos ataką prieš Sirija. Galbūt, daugeliui tai pasirodė juokinga, tačiau tai buvo aiškus signalas arba bandymas pagąsdinti Lietuvos vyriausybę. Prieš pradėdama, ką nors daryti, esą ši turi susimąstyti, kokios gali būti pasekmės. Panašius triukus Maskva ne kartą naudojo (pastaruoju metu – energetikos fronte).

Ar Lietuva nepabūgs? Ar mūsų diplomatija sugebės susidoroti su Sirijos krizės iššūkiais? Pamatysime jau netrukus.