Šimtas metų nelaimės − jau praeitis

Pastarasis šimtmetis lietuviams ir Lietuvai nebuvo itin laimingas – karai, turto nusavinimai, okupacijos, tremtys. Tai iliustruoja ir trys didelės emigracijos bangos, per kurias ieškoti laimės svetur išvyko beveik vienas milijonas lietuvių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiandien Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje.

Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Absoliutinis ir santykinis progresas laimės reitinge buvo itin spartus pastaraisiais metais – užpernai Lietuva dar buvo 60, o 2013 metais – tik 71 vietoje. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už latvius ir, ypač, estus, tačiau dar nesijaučia taip gerai, kaip daugelis pažangiausių ES valstybių gyventojų.

Nenuostabu, kad ekonominis šalies išsivystymas yra vienas iš svarbiausių jos gyventojų gerovės ir laimės komponentas. Skaičiuojant laimės indeksą ir aiškinant jo priežastis, ekonominis išsivystamas vertinamas lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pagal jo įtaką laimės jausmui Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje.

Tiesa, šis rodiklis turi trūkumų – jis neparodo, kaip nacionalinės pajamos pasiskirsto tarp gyventojų. Pavyzdžiui, pagal jo įtaką Kataras yra pirmoje vietoje pasaulyje, tačiau jo gyventojai toli gražu nėra laimingiausi – Katare išgaunama nafta sukuria labai didelį pinigų srautą, kuris nukreipiamas gana mažai gyventojų daliai. Lietuva dažnai kritikuojama dėl didelės pajamų (bent jau oficialių) nelygybės, tačiau atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuvoje nėra labai didelis. Siekiant tolimesnio progreso, verta atsiminti, kad pajamų nelygybė yra tik rezultatas, o ją sumažinti galima užtikrinant lygias galimybes, nepriklausančias nuo amžiaus, tautybės ar lyties.

Vis tik pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimę užtikrina nebe pinigai. Kaip aukštai ši kartelė? Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus. Tolimesnis pajamų augimas sukuria mažėjančią ribinę naudą, o papildomos pastangos gali turėti šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, sukelti stresą ar apkarpyti laisvalaikį.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo.

Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokios pajamos yra būtinos norint maksimizuoti laimę. Deja, daugelis išsivysčiusių valstybių kenčia nuo perteklinio vartojimo. Šiandien pasaulyje dėl antsvorio miršta trigubai daugiau žmonių nei dėl nepakankamos mitybos. Šiek tiek perfrazuojant rašytoją Dave Ramsey – vargu ar rasime laimę pirkdami daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kurių neturime, tam, kad paliktume įspūdį žmonėms, kurių nepažįstame.

Įdomu tai, kad būtent tai ir atsispindi JT laimės indekse – Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai aspektai. Štai, pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalį laimės jausmo paaiškina „socialinės paramos“ rodiklis. Jis matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal socialinės paramos stiprumą Lietuva yra 16 vietoje pasaulyje ir lenkia ne tik kaimynes valstybes, bet ir daugelį labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Progresas šiemet pasiektas ir pagal kitą nemažiau svarbų rodiklį – sveiko gyvenimo trukmės kriterijų. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 71 į 54 vietą, bet vis dar atsilieka beveik nuo visų ES šalių. Čia vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Prasta mityba, perteklinis alkoholio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas – pagal šią statistiką Lietuva Europoje išsiskiria neigiama prasme. Gerai tai, kad čia yra daug erdvės progresui, o kiekvienas be valdžios pagalbos ir be didelių finansinių investicijų gali teigiamai paveikti savo sveikatą ir ilgalaikę laimę.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Taip iš dalies yra dėl okupacijos šleifo, ir iš dalies dėl to, kad regioninė atskirtis išlieka didelė, galimybės Lietuvoje pasiskirstę labai netolygiai, įgyti naujas kompetencijas ar pakeisti profesiją dažnai yra nelengva.

Be to, pagal korupcijos versle ir valdžioje suvokimo įtaką laimei, išliekame vieni paskutinių pasaulyje. Tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje yra didžiausia, tačiau lietuviai labai jautriai reaguoja į jos apraiškas. Netolerancija ir nepasitenkinimas korupcija yra svarbi sąlyga šio reiškinio naikinimui, bet progresas galėtų būti ir greitesnis.

Laimės jausmas visuomet yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo daugybės išorinių aplinkybių ir įgimtų savybių, bet ir nuo asmeninių pastangų. Vis tik nepaisant visų dar neišspręstų problemų, reikia pripažinti − gyvename Lietuvoje, kurioje galimybių asmeninei laimei yra kaip niekada daug, o barjerų kaip niekad mažai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    11
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    9
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

Daugiau straipsnių