„Sėmkės“ ir lėktuvai

Štai ir viskas pasidarė aišku - beveik trečdalis Lietuvos gyventojų - tiek yra valstybės tarnautojų - turi būti budrūs ir dieną, ir naktį turi garbinti savo viršininkus, tie žmonės turėtų užmiršti žodžius "sėmkės", pigios lėktuvų linijos ir visus šių žodžių variantus. Šie žmonės turi užmiršti ir visokius kitokius žodžius, kuriems jautrūs jų viršininkai, ir žodžius, kurie sukelia tiesioginiams jų viršininkams visokias nemalonias asociacija. Valstybės tarnautojai nuo šiol turi būti pasitempę, švarūs, kvepiantys, tyrų minčių kupini. Jų šneka turi būti literatūrinė, net ir, pvz., klasės susitikimų metu, ar atsitiktinių girtuoklysčių atveju.

Nes p. Linas Linkevičius, URM ministras, atleido du Lietuvos ambasadorius, kurie šnekėdami privačiai, tarpusavyje, pajuokavo apie "saulėgrąžas" Premjerui ir apie pigių skrydžių linijas, kurias mėgsta Prezidentė. Taigi, tie ambasadoriai , atseit, yra įžeidę savo viršininkus ir praradę pasitikėjimą.

Ši jautri situacija, mano manymu, žmogiškai galėtų turėti kelis komentarus.

Visų pirma, tai buvo karjeros diplomatai, ant kurių pečių ir laikosi mūsų šalies užsienio politikos našta. Tai nebuvo ambasadoriai-dovanėlės, ar ambasadoriai-tremtiniai , kurių apstu mūsų diptarnyboje. Taigi, šie atleistieji - tikri profesionalai, kurių kvalifikacija aukščiausio lygio.Tad ir brangiausiai kainavusi Valstybei. Ir švaistytis tokio lygio kadrais - mažų mažiausia neatsakinga. Ieškant paralelių, turbūt sunku būtų surasti įmonės savininką, kuris atleistų savo top vadybininką dėl to, kad nugirdo nepagarbų pokalbį rūkomajame. Kiekvienas įmonės savininkas aiškiausiai žino, kaip sunku rasti aukštos kvalifikacijos darbuotoją ir aiškiausiai žino, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojas vertas ir atleidimų ir, "nutrūkimų", ir praleidimų pro ausis.

Kitas pastebėjimas - kas ten bebūtų, kuris išplatino nelegaliai nuklausytą ambasadorių pokalbį, dabar trina rankas iš džiaugsmo ir geria degtinę į ministro Linkevičiaus, Prezidentės ir Premjero  sveikatą - nes planas pavyko. Mūsų arogantiškų politikų įžeistas ego nugalėjo sveiką protą.

Užuot sutelkę jėgas mūsų atstovybių saugumo problemoms, Lietuvos Aukščiausieji susirūpino pagarba-nepagarba, pasitikėjimu-nepasitikėjimu, kitaip tariant savo aukštosios esybės demonstravimu.

Sena Lietuvos valdininkų problema akivaizdi ir šioje situacijoje pamiršta pati valdininkijos esmė: tarnyba - ne viršininkui, bet tarnyba - Šalies Piliečiams ir Šalies Gerovei.

Įžeistas minkštas ministras, stumiamas įžeisto Premjero, skatinamo įžeistos Prezidentės - atleido du aukštos kvalifikacijos profesionalius diplomatus, dėl kelių žodžių nelegaliai nuklausytame pokalbyje.

Įdomu, kas bus paskiras į atsilaisvinusias vietas?

Ir įdomu, ką minėti asmenys sako, kai netyčia išpila arbatą, ar kai pirštu tualete praplešia tualetinį popirių?