„Scenos kryžiai“ – kam iš tiesų jie naudingi?

Kiekvienais metais Tarptautinę teatro dieną minime žiūrėdami per LRT tiesiogiai transliuojamą didžiausių šalies profesionalaus teatro menininkų apdovanojimų "Auksiniai scenos kryžiai" ceremoniją. Jau ne vienus metus ją žiūrint šventinė nuotaika kiek sugenda.

Pagalvoji sau, kad problema slypi tik tavo nuomonėje, ir tiek. Išaušta kita diena, galiausiai pavasaris, ir pasimiršta. Tačiau šiais metais stebint ceremoniją ir išgirdus paskelbtus nuosprendžius tylėti daugiau nebesinori, ir tikrai tai taip greitai nepasimirš.

Visų pirma, norisi iškelti atvirą klausimą – kam šie apdovanojimai iš tiesų yra reikalingi? Kokia jų prasmė? Skatinti tarpusavio neapykantą? Didinti emigraciją? Sostinės teatrų lankomumą? Sovietmetis seniai baigėsi, o vis dar viskas sukasi aplink sostinę. Šiais metais ceremonija vyko Klaipėdos dramos teatre, anksčiau – Panevėžio J.Miltinio dramos teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Iš išorės lyg ir nieko negali prikišti – decentralizacija vykdoma. Bet ar ji iš tiesų reali ar labiau fiktyvi? Kam metai iš metų nominuoti kitų miestų spektaklius, jeigu iš anksto jau viskas lyg ir nuspręsta (susidaro toks įspūdis) – apdovanoti bus Vilniaus teatrai?!

Šiais metais iš septyniolikos apdovanojimų tik du jų atiteko ne Vilniaus miesto spektakliams – Klaipėdos dramos teatre pagal Augusto Strindbergo pjesę "Tėvas" pastatytam spektakliui. Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia? Na, jeigu jau taip, gal tada turėtų keistis ir pats apdovanojimų pavadinimas ir kitų miestų teatrus reikėtų tiesiog nominuoti vienoje kategorijoje – taip, kaip šiemet vadinosi atsiradusi nauja nominacija – "Teatras+"?

Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia?

Nesinori įžeisti nei pačių kolegų (ar kolegių), nei apdovanotųjų, tačiau tikrai ne su visais sprendimais norėtųsi sutikti. Visų pirma jau su pačiomis nominacijomis – tarp jų nebuvo kitų tikrai lygiaverčių teatrų spektaklių vardų, dėl to jau spėjo pasipiktinti patys kūrėjai, greta Klaipėdos dramos teatro surengę protesto akciją "Dedu kryžių ant scenos kryžių".

Brangūs vilniečiai, jeigu jau sakote, kad tik sostinėje žydi ir skleidžiasi šiuolaikinė kultūra, gal jau pats laikas tokius paversti ir pačius kryžius? Nes jie bjauriai atsiduoda pelėsiu – ceremonijos idėja (šiais metais jos režisūra ypač mėgėjiška), nominacijos, vertinimo kriterijai, kurie iš esmės taip ir lieka paslaptimi. Nors komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva viename interviu yra įvardijusi, kad pagrindinis vertinimo kriterijus – vientisumas ir geriausi spektakliai tie, kurie veikia kaip vientisas organizmas. Tačiau kas gi tas paslaptingasis ponas vientisumas? Na, taip, apdovanojant kitų miestų kūrėjus (ar nevalstybinius teatrus) vientiso organizmo vientisumas tikrai pradėtų byrėti...

Pirmininkė yra pripažinusi, kad šiuo kriterijumi jau vadovaujamasi daugelį metų (pirmieji apdovanojimai surengti prieš ketvirtį amžiaus). Tad gal iš tiesų derėtų visa tai permąstyti iš naujo? Nes dabar atrodo, jog tik elitas įvertina tokį patį elitą, pagal savo skonį ir pažintis. Galų gale daug ką pasako ir pačios vertinimo komisijos sudėtis – joje paprastai dalyvauja tik vienas (ar keli) teatrologai iš Kauno (kaip kitų miestų atstovai), visi kiti – vilniečiai, nes juk tik iš Vilniaus nemokamai į kitus miestus veža jau spėjęs pagarsėti baltasis autobusiukas. Tad nenuostabu, kad ir prizai atitenka gerai pažįstamiems sostinės teatralams. O gal kartais jis niekur ir nevažiuoja... Vertinti ir įvertinti teatrą juk irgi gali tik Vilniaus kritikai? Jau seniai yra tekę iš vilniečių lūpų nugirsti, kad ne tik teatro, bet ir jo kritikos kituose miestuose nėra...

Gal tada baikime apsimetinėti, tegu sostinėje kultūros politiką formuojantys asmenys pagaliau apibrėžia: Lietuva – Vilnius, visi kiti miestai ir miesteliai – Lietuva+. Juk tokią sampratą puikiai paliudija ir periferijos kultūriniams leidiniams bei įstaigoms skiriamas finansavimas – šią dieną numetamas jau net ir apgraužtas kaulas. Jauniems kūrėjams čia sunku rasti erdvę, kurioje galėtų eksperimentuoti ir bendradarbiauti. O paskui juk lengviausia pasakyti – štai, šičia nieko nėra arba jei ir yra, tai prastos kokybės, nėra už ką apdovanoti, galime tik nominuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Orakulas

Orakulas portretas
Apskritai nacionaliniai teatrai ir yra tam, kad akumuliuotų talentingiausias meno pajėgas, gautų geriausią finansavimą ir sukurtų išskirtinį produktą. Na taip, "nacionalinių" koncentracija - Vilniuje. Kažkaip Kaune pavyko netyčia vieną nacionalinį "pramušti", bet tai labiau išimtis sistemoje. Remiantis šiais argumetais, būtų skandalinga, jei meninės, intelektinės ir t.t. kokybės bei finansavimo akcentas atsidurtų kitur, t.y. geriausia meninė produkcija Lietuvoje būtų sukuriama iš esmės kitus. Tačiau kam tada tie kryžiai ir savęs apsitapšnojimas? Moraline prasme gana "durnai" atrodo nominantai ir laureatai už tai, ką privalėjo atlikti. Kita vertus, mūsyse ir taip viskas iš anksto aišku. Na, kaip galima neapdovanoti nominantu tapusio O. Koršunovo, J. Vaitkaus, ar kitų gerbiamų ir pripažintų personų? Tai vienintelis šansas periferijai būti pastebėtiems - bent jau atsidurti sąraše, kai ten šmėkštelėjo didieji.

to XXL

to XXL portretas
Straipsnyje yra ginčytinų vietų - kad ir apie šiemetinių Auksinių scenos kryžių režisūrą. Renginys pabrėžtinai santūrus, bet daug skoningesnis už daugelį kituose teatruose vykusių apdovanojimų. Dėl kokybės Vilniuje: teko matyti bene daugiausiai šiemet nominuotą "Oidipo mitą". Sunkiai žiūrimas spektaklis - režisierius akivaizdžiai nesuvaldė milžiniškos apimties medžiagos. Jei ten kas ir verta Kryžiaus, tai scenografija ir gal dar muzika. Dėl Apeirono - taip, deja.

XXL

XXL portretas
Galime labai pykti, bet Vilniuje tikrai sukoncentruota visa kas geriausia teatre. Ir nieko čia nepadarysi. Straipsnis yra toks pats nekompetentingas, kaip Aiperono protestas. Vargu ar yra prastesnis teatras Lietuvoj, nei protestus nuolat keliantis Aiperonas. Bus labai gerų spektaklių, bus ir apdovanojimų.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Apie meilę, tėvynę ir laisvę
    Apie meilę, tėvynę ir laisvę

    Jau nemažai metų pastebiu, kaip kiekvieną vasarį tarsi į vieną sriubą iš visiškai nesuderinamų ingredientų sumetamos dvi progos – Šv.Valentinas ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Iš pirmo žvilgsnio romantiniai j...

    10
  • Su švente!
    Su švente!

    Nemėgstu visuotinių švenčių. Minia slegia, ypač žinant, kad po dviejų dienų niekas to nebeprisimins ir vėl aptarinės kylančias kainas bei mažas algas. Bet Vasario 16-toji yra tokia data, kurios neišvengsi. Ypač kai tai atkurtos Valst...

    10
  • „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys
    „Twitter“ blogiau nei G. Orwello avys

    „Facebook“ ir „Twitter“ atneštas anonimiškumas leidžia internete klestėti tulžingiems pareiškimams ir dezinformacijai. ...

    1
  • 1918 m. proveržiai
    1918 m. proveržiai

    Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. ...

  • Hamleto mirtis
    Hamleto mirtis

    Mirė Danijos princas Henrikas, iš viešumos vėl pradingo Rusijos prezidentas V.Putinas, žiemos olimpiadą jaukia šaltis ir audra (ar nešalta tik tautiniu sijonu seginčiam Tongo karalystės vėliavnešiui?), o Lietuvoje &nda...

    1
  • Apie istoriją
    Apie istoriją

    Šiandien linkstama į visą tarpukario Lietuvos istoriją žvelgti pozityviai, tačiau 1918 m. vasario 16 d. atkūrusi valstybingumą šalis pergyveno du skirtingus istorijos laikotarpius: iki 1926 m. gruodžio perversmo ir po jo. Jie nusipelnė o...

    5
  • Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?
    Kas pirmiau: daugiau mokesčių ar tvarka išlaidose?

    Įsivaizduokite, kad jūsų 28-erių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visad...

    7
  • Neiškęstas privatusis patriotizmas
    Neiškęstas privatusis patriotizmas

    Valstybingumo šimtmečio proga intensyvėja kalbos apie patriotizmo būklę. Kol vieni draskosi, ką reiškia būti tikru patriotu, kiti tarsi kokie meta-patriotai bando pažvelgti iš aukščiau teisėjo žvilgsniu ir pasiskelbti dar ...

  • Dvylika Vilniaus apaštalų
    Dvylika Vilniaus apaštalų

    Prasidėjo tokia reikšminga šventinė savaitė... O kas svarbiausia šventėje? Tikriausiai neapsiriksime sakydami, kad ne tiek žvilgsnis į praeitį, kiek išsakomos viltys ateičiai. ...

    3
  • Nereikia mums bijoti imigrantų
    Nereikia mums bijoti imigrantų

    Nereikia mums bijoti imigrantų, o, atvirkščiai, reikėtų galvoti apie veiksmingesnę politiką, skatinančią imigraciją. ...

    13
Daugiau straipsnių