„Scenos kryžiai“ – kam iš tiesų jie naudingi?

Kiekvienais metais Tarptautinę teatro dieną minime žiūrėdami per LRT tiesiogiai transliuojamą didžiausių šalies profesionalaus teatro menininkų apdovanojimų "Auksiniai scenos kryžiai" ceremoniją. Jau ne vienus metus ją žiūrint šventinė nuotaika kiek sugenda.

Pagalvoji sau, kad problema slypi tik tavo nuomonėje, ir tiek. Išaušta kita diena, galiausiai pavasaris, ir pasimiršta. Tačiau šiais metais stebint ceremoniją ir išgirdus paskelbtus nuosprendžius tylėti daugiau nebesinori, ir tikrai tai taip greitai nepasimirš.

Visų pirma, norisi iškelti atvirą klausimą – kam šie apdovanojimai iš tiesų yra reikalingi? Kokia jų prasmė? Skatinti tarpusavio neapykantą? Didinti emigraciją? Sostinės teatrų lankomumą? Sovietmetis seniai baigėsi, o vis dar viskas sukasi aplink sostinę. Šiais metais ceremonija vyko Klaipėdos dramos teatre, anksčiau – Panevėžio J.Miltinio dramos teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Iš išorės lyg ir nieko negali prikišti – decentralizacija vykdoma. Bet ar ji iš tiesų reali ar labiau fiktyvi? Kam metai iš metų nominuoti kitų miestų spektaklius, jeigu iš anksto jau viskas lyg ir nuspręsta (susidaro toks įspūdis) – apdovanoti bus Vilniaus teatrai?!

Šiais metais iš septyniolikos apdovanojimų tik du jų atiteko ne Vilniaus miesto spektakliams – Klaipėdos dramos teatre pagal Augusto Strindbergo pjesę "Tėvas" pastatytam spektakliui. Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia? Na, jeigu jau taip, gal tada turėtų keistis ir pats apdovanojimų pavadinimas ir kitų miestų teatrus reikėtų tiesiog nominuoti vienoje kategorijoje – taip, kaip šiemet vadinosi atsiradusi nauja nominacija – "Teatras+"?

Nes tik Vilniuje viskas moderniausia ir kūrybiškiausia?

Nesinori įžeisti nei pačių kolegų (ar kolegių), nei apdovanotųjų, tačiau tikrai ne su visais sprendimais norėtųsi sutikti. Visų pirma jau su pačiomis nominacijomis – tarp jų nebuvo kitų tikrai lygiaverčių teatrų spektaklių vardų, dėl to jau spėjo pasipiktinti patys kūrėjai, greta Klaipėdos dramos teatro surengę protesto akciją "Dedu kryžių ant scenos kryžių".

Brangūs vilniečiai, jeigu jau sakote, kad tik sostinėje žydi ir skleidžiasi šiuolaikinė kultūra, gal jau pats laikas tokius paversti ir pačius kryžius? Nes jie bjauriai atsiduoda pelėsiu – ceremonijos idėja (šiais metais jos režisūra ypač mėgėjiška), nominacijos, vertinimo kriterijai, kurie iš esmės taip ir lieka paslaptimi. Nors komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva viename interviu yra įvardijusi, kad pagrindinis vertinimo kriterijus – vientisumas ir geriausi spektakliai tie, kurie veikia kaip vientisas organizmas. Tačiau kas gi tas paslaptingasis ponas vientisumas? Na, taip, apdovanojant kitų miestų kūrėjus (ar nevalstybinius teatrus) vientiso organizmo vientisumas tikrai pradėtų byrėti...

Pirmininkė yra pripažinusi, kad šiuo kriterijumi jau vadovaujamasi daugelį metų (pirmieji apdovanojimai surengti prieš ketvirtį amžiaus). Tad gal iš tiesų derėtų visa tai permąstyti iš naujo? Nes dabar atrodo, jog tik elitas įvertina tokį patį elitą, pagal savo skonį ir pažintis. Galų gale daug ką pasako ir pačios vertinimo komisijos sudėtis – joje paprastai dalyvauja tik vienas (ar keli) teatrologai iš Kauno (kaip kitų miestų atstovai), visi kiti – vilniečiai, nes juk tik iš Vilniaus nemokamai į kitus miestus veža jau spėjęs pagarsėti baltasis autobusiukas. Tad nenuostabu, kad ir prizai atitenka gerai pažįstamiems sostinės teatralams. O gal kartais jis niekur ir nevažiuoja... Vertinti ir įvertinti teatrą juk irgi gali tik Vilniaus kritikai? Jau seniai yra tekę iš vilniečių lūpų nugirsti, kad ne tik teatro, bet ir jo kritikos kituose miestuose nėra...

Gal tada baikime apsimetinėti, tegu sostinėje kultūros politiką formuojantys asmenys pagaliau apibrėžia: Lietuva – Vilnius, visi kiti miestai ir miesteliai – Lietuva+. Juk tokią sampratą puikiai paliudija ir periferijos kultūriniams leidiniams bei įstaigoms skiriamas finansavimas – šią dieną numetamas jau net ir apgraužtas kaulas. Jauniems kūrėjams čia sunku rasti erdvę, kurioje galėtų eksperimentuoti ir bendradarbiauti. O paskui juk lengviausia pasakyti – štai, šičia nieko nėra arba jei ir yra, tai prastos kokybės, nėra už ką apdovanoti, galime tik nominuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Orakulas

Orakulas portretas
Apskritai nacionaliniai teatrai ir yra tam, kad akumuliuotų talentingiausias meno pajėgas, gautų geriausią finansavimą ir sukurtų išskirtinį produktą. Na taip, "nacionalinių" koncentracija - Vilniuje. Kažkaip Kaune pavyko netyčia vieną nacionalinį "pramušti", bet tai labiau išimtis sistemoje. Remiantis šiais argumetais, būtų skandalinga, jei meninės, intelektinės ir t.t. kokybės bei finansavimo akcentas atsidurtų kitur, t.y. geriausia meninė produkcija Lietuvoje būtų sukuriama iš esmės kitus. Tačiau kam tada tie kryžiai ir savęs apsitapšnojimas? Moraline prasme gana "durnai" atrodo nominantai ir laureatai už tai, ką privalėjo atlikti. Kita vertus, mūsyse ir taip viskas iš anksto aišku. Na, kaip galima neapdovanoti nominantu tapusio O. Koršunovo, J. Vaitkaus, ar kitų gerbiamų ir pripažintų personų? Tai vienintelis šansas periferijai būti pastebėtiems - bent jau atsidurti sąraše, kai ten šmėkštelėjo didieji.

to XXL

to XXL portretas
Straipsnyje yra ginčytinų vietų - kad ir apie šiemetinių Auksinių scenos kryžių režisūrą. Renginys pabrėžtinai santūrus, bet daug skoningesnis už daugelį kituose teatruose vykusių apdovanojimų. Dėl kokybės Vilniuje: teko matyti bene daugiausiai šiemet nominuotą "Oidipo mitą". Sunkiai žiūrimas spektaklis - režisierius akivaizdžiai nesuvaldė milžiniškos apimties medžiagos. Jei ten kas ir verta Kryžiaus, tai scenografija ir gal dar muzika. Dėl Apeirono - taip, deja.

XXL

XXL portretas
Galime labai pykti, bet Vilniuje tikrai sukoncentruota visa kas geriausia teatre. Ir nieko čia nepadarysi. Straipsnis yra toks pats nekompetentingas, kaip Aiperono protestas. Vargu ar yra prastesnis teatras Lietuvoj, nei protestus nuolat keliantis Aiperonas. Bus labai gerų spektaklių, bus ir apdovanojimų.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Konformizmas sparnų neaugina
    Konformizmas sparnų neaugina

    Internete perskaitęs Pauliaus Gritėno komentarą apie Seimo sprendimą šių metų Laisvės premiją skirti disidentei Nijolei Sadūnaitei pagalvojau: kartais, bandydami matyti ne tik balta ir juoda, sumaišome spalvas taip, kad lieka drumzlinai ...

    2
  • Galvos persodinimas
    Galvos persodinimas

    Garsusis italų chirurgas Sergio Canavero paskelbė apie sėkmingai atliktą žmogaus galvos persodinimo operaciją. Tiesa, kol kas tik negyvėliui. ...

    3
  • Vokietijos politinė krizė: kas toliau?
    Vokietijos politinė krizė: kas toliau?

    Stabilumas – pastaruoju metu retai sutinkamas reiškinys Europoje. Derybos dėl „Brexit“ ir artėjantys rinkimai Italijoje su populistinėmis partijomis priešakyje, nuolat drumsčia Europos Sąjungos (ES) vandenį. Nesutarimai Vo...

    1
  • Rožė ir kregždė
    Rožė ir kregždė

    Atsišviežinę Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai, priimdami sprendimus, toliau elgiasi taip, tarsi jokio atsinaujinimo nebūtų. Ar ne keista? ...

    3
  • Biurokratija, per amžius, taškas
    Biurokratija, per amžius, taškas

    Technologijų amžius stipriai pakeitė mūsų gyvenimą. Galime apmokėti sąskaitas naudodamiesi elektronine bankininkyste. Galime apsipirkti internetu, ir pirkinius mums maloniai pristatys į namus. Tačiau yra sričių, kuriose vis dar karaliauja jo dideny...

    2
  • Blunkančių ribų iššūkiai
    Blunkančių ribų iššūkiai

    Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi at...

  • Sveikatos apsaugos ministerijos receptas
    Sveikatos apsaugos ministerijos receptas

    Seimo opozicija inicijuoja interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Dėl keleto dalykų, tarp jų – ir dėl situacijos su receptiniais vaistais. Susidaro įspūdis, kad nuo šiol tabletės nuo galvos skausmo nebegalima nusipi...

    13
  • Patriotai: auksiniai ir eiliniai
    Patriotai: auksiniai ir eiliniai

    Seimą pasiekė nevyriausybinės Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) iniciatyva įstatymu įtvirtinti specialųjį statusą nuo Kovo 11-osios iki Rugpjūčio pučo Maskvoje rugpjūčio 21 d. nepriklausomybę gynusiems asmenims. Idėjos autoriai tikina s...

    4
  •  Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos
    Ateityje kiekvienas sulauks penkiolikos minučių gėdos

    Kažkada garsus menininkas Andy Warholas pasakė, kad kiekvienas gali sulaukti savo penkiolikos minučių šlovės. ...

    2
  • Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę
    Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę

    Apie skurdą mūsų valdžia kalba tik ypatingomis progomis – spalio 17-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su skurdu diena bei tada, kai paskelbiama skurdo statistika. Tiesa, dar reiktų įvardyti rinkimus, kai vardan populizmo žarstomi įvairiausi pa...

    20
Daugiau straipsnių